Mato Slančiausko muziejus - svarbi kultūros institucija, sauganti ir pristatanti Joniškio krašto istoriją, kultūrą bei paveldą. Šiame straipsnyje apžvelgsime muziejaus istoriją, ekspozicijas ir padalinius, atskleidžiančius jo reikšmę regionui.
Lietuvos žemėlapis
Mato Slančiausko Asmenybė Ir Veikla
Prieš 175 metus, 1850 m. vasario 21 d., Trumpaičių kaime (dab. Joniškio r.) gimė knygnešys, visuomenės veikėjas, aušrininkas, publicistas, leidėjas, tautosakos rinkėjas, kūrėjas Matas Slančiauskas. Matas Jonas Slančiauskas - žinomas XIX a.pab. - XX a. pr. lietuvių visuomenės veikėjas, aušrininkas, knygnešys, publicistas, tautosakos rinkėjas.
Vaikystėje skaityti pramoko iš lenkiško elementoriaus ir iš vargonininko, vėliau pradėjo mokytis Joniškio parapinėje mokykloje, kurioje buvo mokoma lietuviškai. Paaugęs pramoko siuvėjo amato. Tai buvo ne tik uždarbis, bet ir būdas aplankyti nemažai žmonių, kurių vaikus buvo galima pamokyti lietuviško rašto. Netrukus pradėjo užrašinėti išgirstus pasakojimus, nutikimus ir kitokią tautosaką. Ne tik rinko ir užrašinėjo, bet ir pats kūrė poeziją, eiliavo mįsles ir pan. M. Slančiauskas rašė ne tik savo autentišką kūrybą, bet ir perkūrinėjo tautosaką.
Visuomenininkas kartu su savo bendražygiais 1889 m. įsteigė slaptą draugiją „Atgaja“, kurios tikslas - gaivinti lietuvišką dvasią, platinti knygas, rinkti kraštotyros medžiagą. Jis surinko iš kitų, pasekė pats ir paliko ateinančioms kartoms daugiau kaip 70 ranka rašytų unikalių tautosakos rinkinių. Didžiausią dalį M. J. Slančiausko užrašytų pasakų sudaro stebuklinės pasakos, kuriose daug baltų senosios religijos ir mitologijos liekanų, būdingų tradicinių pasakų siužetams. Čia veikia daug mitinių būtybių (Dievas, velnias, laumės, laimės, raganos, burtininkai), su kuriomis kontaktuoja žmogus.
Kalbant apie M. Slančiausko knygnešyste, pats spaudos iš Prūsijos jis nenešė ir naudojosi kitų knygnešių paslaugomis. Tarp jų - ir knygnešių karaliaus Jurgio Bielinio. 1895 m. „Atgają“ žandarai susekė. Įkliuvus Kuršėnų knygnešiui Stanislovui Rupšiui, kratos metu buvo surastas laiškas, nukreipęs į Vaineikių sodybą. Krečiant Vaineikių sodybą, M. Slančiausko kolegos studento Liudo Vaineikio lagamine ir pintinėje žandarai rado Antano Baranausko ir kitų žmonių rankraščių, laiškų, „Atgajos“ įstatus.
Per kratą M. Slančiausko namuose buvo rastas 71 sąsiuvinis su tautosaka, jo paties kūryba, jam rašyti J. Bielinio, M. Jankaus ir kitų laiškai, kalendoriai, „Atgajos“ statutas, dainų knygelės ir t.t. Grįžęs namo toliau platino spaudą ir rinko tautosaką, daug rašė periodikai. 1900-1905 m. nemaža jo straipsnių išspausdinta laikraščiuose „Skardas“, „Žarija“, „Ūkininkas“, „Vienybė lietuvninkų“, „Tėvynės sargas“, „Kova“, „Lietuvos ūkininkas“.
1903 m. sudarė žodynėlį, į kurį įtraukti keli šimtai žymių vardų ir tarptautinių žodžių su lietuviškais atitikmenimis. 1904 m. už spaudos platinimą persekiotas žandarų ir slapstėsi miške. Po metų eilėmis palaikė 1905 m. revoliucijos dalyvius ir kvietė lietuvius sukilti prieš carizmą. 1907 m. M. Slančiauskas sulaukė ne tik laisvesnio spausdinto lietuviško žodžio, bet ir laisvos Lietuvos. 1921 m. jis parašė autobiografiją, 1923 m. jo surinktų dainų buvo publikuota žurnale „Lietuvių tauta“, o pasakų ir sakmių - J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniuose. Mirė M. Slančiauskas 1924 m. ir yra palaidotas Joniškio r.
Muziejaus Įkūrimas Ir Ekspozicijos
1989 m. įkurtame muziejuje veikia ekspozicijos, reprezentuojančios krašto istorijos ir archeologijos vertybes, etninės kultūros ir sakralinio meno paveldą. Archeologijos ekspozicijoje ypatingas dėmesys skiriamas XIII a. Žiemgalos istorijai bei žiemgalių genties materialiniam palikimui. Lankytojai gali apžiūrėti restauruotus unikalius archeologinius radinius, kruopščiai atkurtus žiemgalių genties vyro ir moters kostiumus.
Ekspozicijoje „Joniškio krašto gyventojų verslai, amatai ir prekyba. Joniškio ir Žagarės mutinių istorija“ esantys unikalūs artefaktai ir ikonografija liudija apie nuo senų laikų krašte vykusią intensyvią prekybą, puoselėtą amatininkystę ir plėtotus verslus bei pasienyje veikusias muitines.
Joniškio krašto sakraliniam paveldui skirtoje ekspozicijoje pristatomi didelės meninės ir istorinės vertės eksponatai: kraštiečio dailininko Adomo Varno ir XIX a. nežinomo autoriaus tapyti Kryžiaus kelio stočių paveikslai, dvasininkų liturginiai rūbai, apeigų reikmenys ir religinės knygos, talentingo dievdirbio Augustino Ulčino išdrožtas unikalių Kryžiaus kelio skulptūrų ciklas.
Etnografijos ekspozicijoje demonstruojami XIX-XX a. prad. Kasmet muziejuje ir padaliniuose eksponuojamos tautodailininkų, amatininkų ir menininkų kūrybą pristatančios parodos bei aktyviai vykdoma edukacinė veikla.
Apsilankę muziejuje pajuskite gyvą tekstų kvėpavimą, savitą laiko dvelksmą per pasakas, sakmes, anekdotus, tikėjimus ir burtus, patarles ir priežodžius.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoma pora M. Iškilaus lietuvio atminimas įamžintas ir Kaune. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančioje Knygnešių sienelėje iškalta ir pasižymėjusio knygnešio Mato Slančiausko pavardė.
Muziejaus Padaliniai
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus turi kelis padalinius, kurie papildo ir praplečia muziejaus veiklos spektrą:
- Tautosakininko Mato Slančiausko sodyba-muziejus veikia Reibinių kaime (Joniškio r.), kur šviesuolis nugyveno ilgiausią savo gyvenimo tarpsnį. M. Slančiauskas buvo aktyvus knygnešys ir publicistas, 1889 m. kartu su bendraminčiais įkūręs slaptą švietėjišką draugiją „Atgaja”, kurios nariai rūpinosi draudžiamos lietuviškos spaudos platinimu. Muziejuje įrengta ekspozicija, pristatanti M. Nuo 2000 m. kaime veikia muziejus, kuriame eksponuojami Rudiškių bei aplinkinių kaimų gyventojų dovanoti ir surinkti senoviniai daiktai, pasakojantys apie Rudiškių praeitį, papročius ir tradicijas. 2005 m. Rudiškių muziejus tapo Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus padaliniu.
- Žagarės dvaro buvusios koplyčios pastate organizuojami edukaciniai užsiėmimai ir ekskursijos, eksponuojamos parodos, vyksta paskaitos, menininkų kūrybos pristatymai ir koncertai. Manoma, kad šį įspūdingą Tiudorų architektūros stiliaus pastatą suprojektavo talentingas anglų architektas Edvardas Arden Minty. Žagarės dvaro savininko grafo Georgijaus Naryškino žmona Elizabeth Knight buvo anglė, tad neatsitiktinai Žagarėje galima pamatyti angliškos neogotikinės architektūros paveldą.
- Joniškio sinagogų kompleksas: Joniškio miesto centre yra restauruotas XIX a. skirtingų architektūros stilių dviejų mūrinių sinagogų kompleksas. Jį sudaro Baltoji - vasarinė - 1823 m. statyta romantizuotų klasicistinių formų, baltai nutinkuota sinagoga ir 1842 m. pastatyta (kitais duomenimis - 1865 m.) istorizmo laikotarpio su neogotikos architektūros elementais žieminė Raudonoji sinagoga. Abi sinagogos yra perduotos Joniškio istorijos ir kultūros muziejui.
Darbo laikas (sinagogų komplekso):
I nedirbame
II-V - 9.00-18.00
VI - 10.00-16.00
Pietų pertrauka 13.00-13.45
Kaina - 5 Eur.
Šis muziejus ir jo padaliniai yra svarbūs Joniškio krašto kultūros ir istorijos puoselėtojai, pritraukiantys lankytojus iš įvairių Lietuvos regionų ir užsienio.
Ekspozicija „Joniškio krašto gyventojų verslai, amatai ir prekyba“
tags: #mato #slanciausko #muziejus