Rudeniui einant į pabaigą, Mažeikių gyventojai išreiškia nepasitenkinimą dėl miesto aplinkos tvarkymo. Jie piktinasi, kad lapai negrėbiami, o jei ir sugrėbiami, paliekami krūvose arba maišuose. Mažeikiškiai, už aplinkos tvarkymą mokantys valymo paslaugas teikiančiai įmonei, teigė nesuprantantys, kodėl ji sutvarko tik daugiabučio kiemą iš laiptinės pusės, o kita namo pusė, kur įrengta nemažai komercinių objektų, paliekama netvarkyta.
„Santarvė“ pabandė išsiaiškinti situaciją. Į redakciją kreipėsi Naftininkų gatvės 22-ame name įsikūrusios parduotuvės savininkė Sigita. Moteris teigė, kad namo gyventojams aplinkos valymo paslaugas teikia bendrovė „Mažeikių komunalinis ūkis“.
Naftininkų gatvėje akivaizdžiai matosi, kad aplinka prie daugiabučio namo valoma dalimis. Namo kiemas, ten, kur įėjimai į laiptines, visada sutvarkomas, o štai kitoje namo pusėje, kur yra daug komercinių patalpų, aplinka nėra valoma. Tai ypač aktualu rudenį, kai prikrenta medžių lapų.
Sigitos teigimu, atskiros valymo paslaugų pirkimo sutarties ar kito dokumento nėra. Kiek bandėme aiškintis, sulaukėme atsakymų, kad „Mažeikių komunaliniam ūkiui“ priklauso aplinką tvarkyti tik iš tos pusės, kur yra laiptinės, o iš kitos pusės - ne. Sunku suprasti tokį paaiškinimą ir jo logiką. Niekur nėra parašyta ir mes nebuvome informuoti, kad aplinkos paslaugos teikėjas, valys tik aplinką vienoje namo pusėje. Jei būtume žinoję, gal būtume ką nors kitą samdę, kas valytų daugiabutį iš abiejų pusių.
Moteris teigė, kad ji pati ne tik lapus grėbianti, bet parduotuvės laiptus nusivalanti, o sniegą žiemą nusikasanti ir nuo laiptų, ir nuo šaligatvio, vedančio į parduotuvę. Rasa, kitų komercinių patalpų šios gatvės name savininkė, „Santarvei“ taip pat sakė nesuprantanti, kodėl turi pati tvarkyti aplinką, kai už tai dar sumoka UAB „Mažeikių komunaliniam ūkiui“.
Ji tvirtino, kad ieškoti teisybės bandė ne kartą, tačiau veltui. Niekas nepaaiškina, kodėl taip yra.
Oficialūs Komentarai ir Teisiniai Aspektai
„Santarvei“ komentarą pateikė Mažeikių seniūno pavaduotoja Ingrida Sparnauskienė. Jos teigimu, dėl lapų tvarkymo seniūnija sulaukia nemažai žmonių nusiskundimų. Kai yra daugiabučiai, mes į tuos reikalus nesikišame. Yra daugiabučių namų administratoriai, kurie renka aplinkos priežiūros mokestį. Komercinės ar nekomercinės patalpos - jų savininkai mokesčius vis vien moka. Jie sumoka mokestį ir valytoja turi valyti. Ir nesvarbu - komercinės patalpos ar ne, valoma pagal daugiabučiam gyvenamajam namui priskirto sklypo teritoriją. Dažniausiai sklypo teritorijos eina iki pagrindinių miesto šaligatvių, Naftininkų gatvėje - taip pat.
Pasak Mažeikių seniūno pavaduotojos, kai kur yra palikti kam-pai - nedidelės teritorijos prie įvažiavimų į kiemus - ir jos nepriskirtos prie daugiabučių namų teritorijų, tai juos prižiūri ir tvarko seniūnija.
Ji priminė, kad seniūnija lapus grėbia tik iš viešųjų erdvių. Sudėtinga visur suspėti, kai trūksta darbininkų. Be to, kol lapai krenta, susitvarkyti sunku - tik nugrėbei ir vėl jų prikrito. Šiais metais lapų tvarkymas eina į pabaigą. Lapai yra vežami ir seniūnijos transportu, ir Mažeikių komunalinis veža. Yra sudaryta paslaugų sutartis. Vien ši įmonė išvežė per 150 tonų žalienų. Vežame į Dargių sąvartyną. Tikimės, kad laiku spėsime susitvarkyti.
Didelę dalį daugiabučių gyvenamųjų namų Mažeikiuose ir rajone administruoja bendrovė „Admituras“. Dėl prikritusių lapų gyventojai kreipiasi ir į mus. Būna, vos tik rudeniui prasidėjus, rugsėjo mėnesį sulaukiame klausimų ir priekaištų. Tada dažnai sakome, kad dar tik pradžia, dar lapai nėra nukritę. Nukris visi lapai ir vienu ypu bus viskas sutvarkyta.
"Mažeikių Komunalinio Ūkio" Pozicija
Savivaldybės valdomos bendrovės „Mažeikių komunalinis ūkis“ interneto svetainėje skelbiama, kad ji teikia namui priskirtos teritorijos, šaligatvių, asfalto dangos, žalios vejos, valymo paslaugą. Kiemų valymas atliekamas kiekvieną darbo dieną nuo 6 val. ryto iki 15 val. pietų pertrauka - nuo 10 val. Kiemų valytojos privalo surinkti šiukšles, sušluoti ar sugrėbti tose vietose, kuriose susikaupė smulkios atliekos (nuorūkos, saulėgrąžų lukštai, smulkios šakelės, žiedai, nušienauta žolė). Ravima žolė iš tarpų tarp plytelių. Žolė šienaujama 3 kartus per sezoną. Namo aplinkos priežiūros paslaugos kaina už 1 sąlyginį kvadratinį metrą - 0,25 euro su PVM.
„Mažeikių komunalinis ūkis“ teikia ir namo laiptinės valymo paslaugą. Vienam butui laiptinės iššlavimas (šluojant kartą per savaitę) per mėnesį atsieina 4,42 euro su PVM.
Bendrovės „Mažeikių komunalinis ūkis“ direktorius Marius Visminas sakė, kad apie prikritusių lapų ir jų nevalymo problemą išgirdo tik iš „Santarvės“. Mes visus skundus registruojame. Turime skundų žurnalą. Jeigu iki šiol nesikreipė, tai paslaugos gavėjas pirmiausia turi kreiptis į mus, o ne į žiniasklaidą.
Pasak jo, įmonė bendradarbiauja su daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriais ir per juos gyventojai paprašo „Mažeikių komunalinio ūkio“ teikiamų paslaugų. Paprastai gyventojai pateikia prašymą daugiabučio namo administratoriams, kad nori gauti mūsų paslaugas, o mes su jais bendradarbiaujame, sudarome sutartis. Todėl administratorius atiduoda sutartis mums ir mes vykdome aplinkos tvarkymo rangos darbus. Tiesioginių sutarčių su daugiabučių namų gyventojais nėra.
Pasak jo, aplinka aplink daugiabučius namus tvarkoma atsižvelgiant į turimus jiems priskirtų sklypų planus. Pagal tuos planus yra tvarkoma ir teritorija už namo, ir namo kiemas. Todėl ten, kur kyla problemų, reikia žiūrėti, kur namo teritorijos ribos ir kiek reikia tvarkyti. Prižiūrime visą teritoriją. Tačiau, kad kiekvieną dieną valytojai nurinktų visus vos tik nukritusius lapus, taip nebūna. Laukia, kol jų prikrenta, susikaupia, tada sugrėbia ir sudeda į maišus.
Direktorius priminė: klientai, kurie turi pastabų ar nusiskundimų dėl bendrovės teikiamų paslaugų, gali kreiptis interneto svetainėje nurodytais telefonais.
Ketvirtadienio rytą, dar kartą kalbėdamasis su „Santarve“, M. Visminas pripažino, kad problemų dėl lapų tvarkymo prie komercinių objektų bei daugiabučių teritorijų vis dėlto yra. Pasak direktoriaus, nutiko taip, kad nebuvo tinkamai įsigilinta. Tie, kas aplinką valė pagal anksčiau nurodytas teritorijas ir normatyvus, neatsižvelgė į pasikeitimus, tvarkė viską pagal seną įprotį.
Vienas iš taisyklių punktų sako, kad penkių metru spinduliu apie komercinius objektus turi tvarkytis patys komercinių objektų savininkai. Tačiau, jei jie moka pagal kvadratūrą už aplinkos tvarkymą, tai šioje vietoje yra šioks toks susikirtimas.
Jei komercinio objekto savininkas moka mokestį paslaugos teikėjui už namo aplinkos tvarkymą, tai ir turi būti bendrai viskas sutvarkyta. Komercinės patalpos juk yra vienas iš daugiabučio butų. Šios taisyklės labiau taikomos atskiriems objektams, kai yra atskiri statiniai, įmonės, firmos, parduotuvės. O jei parduotuvėlės yra butuose, kaip tuos metrus išskaičiuosi? Toje pačioje Naftininkų gatvėje - parduotuvėlė prie parduotuvėlės. Moka bendrai, tai ir tvarkoma turi būti bendrai.
Žmonės turi įsiminti, kad dėl kylančių klausimų ar problemų jie turi kreiptis į daugiabutį namą administruojančią įmonę.
Bendrojo Naudojimo Objektai ir Bendrijos Teisės
Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos? Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.
- Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas? Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti laiptinė.
- Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų.
- Kas atsakingas už balkono remonto išlaidas? Bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos).
Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
Jeigu sandėliukai nėra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais ir nėra įregistruoti kaip asmeninė nuosavybė, tai manytina, jie įrengti bendrojo naudojimo patalpoje - rūsyje. Butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarę dėl naudojimosi tvarkos pasidalinti ir bendrai naudoti bendrojo naudojimo patalpas.
Šilumos tiekėjas ir gamintojas ruošiasi atvykti į butą ir patikrinti sistemas, nes įtariamas gedimas (temperatūra namuose žemesnė nei minimumas, turi būti mažiausiai 22C, bet dažniausiai siekia 16-17C), o bendrijos pirmininkas iš karto iškėlė klausimą, kas turės sumokėti, jeigu reikės pakeisti šias dalis. „bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)“.
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir prižiūri.
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis.
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Del pirmininko ligos atšaukiamas paskelbtas visų gyvenamų ir negyvenamų patalpų savininkų pakartotinis susirnkimas. Gyventojai informuoti el.pastu.skelbimai pakabinti skelbimų lentoje,imesta į gyventojų pašto dežutes. Keistoka, kad susirinkimas atšauktas dėl to, kad vienas asmuo negali dalyvauti, juk susirinkimui gali pirmininkauti ir ne bendrijos pirmininkas, o kitas asmuo, ir tai neturėtų trukdyti priimti numatytus sprendimus.
Galiojančio Civilinio kodekso 4. 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu.
Jeigu vykdomi bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbai, kurie nėra privalomi pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus pastato ar atskiro bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros reikalavimus, jeigu tai tik bendrojo naudojimo objekto neprivalomas pagerinimas, dėl to sprenimą priima ne bendrijos narių susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.
Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra.
Civilinio kodekso 4.85 str. 1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi.
Bendrijos narių susirinkimo kvorumas - ne daugiau nei 1/4 bendrijos narių, bet daugiau nei 1/2 bendrijos narių, tik tuomet galima priimti sprendimus (žr. Bendrijų įstatymo 11 str. Be to, sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi priimti ne bendrijos narių susirinkimas, bet visų savininkų susirinkimas (savininkų dažniausiai būna daugiau nei bendrijos narių), žr. Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalį ir Bendrijų įstatymo 12 str., už.
Svarbu protokole aiškiai suformuluoti priimtus sprendimus. Susirinkimų gali būti ne vienas, o tiek, kiek reikia.
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?.. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal...
Jeigu savininkai neturi asmeninių sutarčių su elektros tiekėju dėl elektros jų butuose (patalpose) tiekimo ir jiems šiuo atveju atstovauja bendrija, kuri jų įgaliota jų vardu pasirašo su elektros tiekėju sutartį, prisiimdama atsakomybę surinkti ir bendrai už visus mokėti mokesčius, tuomet pasirinkimui patvirtinti reikia savininkų daugumos balsų. Retai, bet kartais taip būna.
Pašalinti parkingo vietas visoje gatvėje ir statyti draudžiamuosius ženklus. Daugiabutis pačiame Vilniaus centre, tad parkavimo vietų yra labai nedaug, o požeminio parkingo vietų nebebuvo perkant butą. Ar galima kaip nors ginčyti šį sprendimą? Iš kur sužinoti, kad sprendimas buvo teisėtas?
Bute prakiuro šildymo sistemos stovas bei vamzdeliai, jungiantys stovą su radiatoriumi. Ar apmokėti už darbus, stovą bei vamzdelius su trišakiais turi namo bendrija, ar buto savininkas?
Jeigu gyvenamųjų namų savininkų bendrijos dauguma gyventojų nusprendžia per susirinkimą, jog tvoros aukštis turi būti 1.60 m ir tai yra nurodyta susirinkimo protokole, kad toks balsavimas buvo įvykdytas, tačiau bendrijos pirmininkas savo nuožiūra pasidarė tvorą 2 metru aukščio, ar įmanoma ką nors dėl to padaryti? Nes į tą fakta, jog buvo nuspresta 1.60 m tvoros, nereguoja.
Sąžiningai daugiabučių namų teritorijas tvarkę kauniečiai sunerimo, kad dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo nuo šiol už namo teritorijos priežiūrą turės mokėti du kartus.
Prašome išaiškinti CK 4.83 straipsnį. Ar teisingai supratau, kad jeigu patalpų savininkų susirinkimo sprendimas yra priimtas daugumos balsų susirinkime ir prisilaikant, šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatytos tvarkos, tai savininkas privalo apmokėti išlaidas, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Bendrijoje yra 37 patalpų savininkai, o pastate yra 57 atskiri NT objektai, įregistruoti VĮ Registru centre. Kai kurie savininkai, turi po kelis NT objektus. Ar visų butų ir kitų patralpų savininkų susirinkime dalyvių kvorumas skaičiuojamas pagal savininkų skaičių, ar pagal turimų NT objektų skaičių.
Renkant valdymo organus protokole buvo parašyta "už kandidatą A.V. buvo 22 balsai, už kandidatą V.M.K buvo 15 balsų, 2 susilaikė. Klaida tame, kad reikėjo parašyti "už A.V. 22, prieš 15, 2 susilaikę. Už V.M.K. 15, prieš 22, 2 susilaikę. Registrų Centras tai užskaitė kaip trūkumą. Ar galima papildyti jau parašytą ir priduotą į RC protokolą? Kaip ištaisyti šią klaidą?
Norime sušaukti visų būtų savininkų visuotinį susirinkimą, bet bendrijos pirmininkas to nedaro. Surinkome parašus dėl susirinkimo sušaukimo, bet pirmininkas mūsų prašymo nepriima, liepė siųsti registruotu laišku. Taip ir padarėme. Kai pašto darbuotojas atnešė laišką, pirmininkas neįsileido, tada pašto darbuotojas išrašė kvietimą į pašto skyrių atsiimti laiško bet pirmininkas atsiimti laiško neina. Ką mum daryti?
Aišku po pusmečio taip ir reikės, jei vilkinamas laikas. Norėciau žinoti, ar elgiamasi teisingai, ar nėra tokiems darbams sutarties,terminų? Visi savininkai taip pat galėtų susitarti iš karto įnešti trūkstamą sumą.
Ar gali būtų savininkų susirinkimas, pvz. 3 metų laikotarpiui, duoti vieną sutikimą visiems norintiems montuoti kondicionierius ant daugiabučio sienų, nes labai sunku gauti atskirus sutikimus kiekvienam kondicionieriui.
Manyčiau, kad gėles turėtų pirkti bendrija, sąskaitą pateikiant norintiems prie namo turėti gėlių darželį su įpareigojimu periodiškai jį prižiūrėti. Ar aš klystu? Kas turi prisiimti atsakomybę, kai gėlių sodintojas nebepajėgia prižiūrėti užsodintos gėlėmis teritorijos?
Sveiki, bendrijos pirmininkas, kelių gyventojų prašymu, ant stogelio virš mano balkono (gyvenu paskutiniame aukšte) įrengė šviestuvą apačioje esančiam takui apšviesti. Šis klausimas nebuvo sprendžiamas bendrijos susirinkimo metu, nebuvo balsuojama dėl apšvietimo variantų ar apšvietimo apskritai. Problema yra tame, kad dabar man už lango mirksi šviestuvas (jis su judesio davikliu), kas tikrai erzina, o taip pat yra apšviečiama dalis mano balkono, su kuo aš visiškai nesutinku, nes tai pažeidžia mano privatumą. Ar toks pirmininko sprensimas pagrįstas ir teisėtas?
Sveiki, Norėjau sužinoti,ar priimant papildomus mokesčius (pvz. mokestį laiptinių kosmetiniam remontui) užtenka susirinkime dalyvavusių maždaug 10 butų balsų? Kai namo bendriją sudaro 60 butų,ir ar tie mokesčiai privalo būti patvirtinti raštu,bent 31-o buto savininkų,kad jie įsigaliotų? Nes tokio protokolo raštu nėra,o sąskaitos jau eina su nauju mokesčiu. Noriu pabrėžti,kad šitas mokestis yra papildomas jau prie kitų dviejų esamų namo reikmėms kaupiamų mokesčių. Namo pirmininkas,nedalyvavusių butų susirinkime balsą,priima,kaip „Už“ balsavusius veiksmą. Ačiū už atsakymą.
Gyvenu Vilniaus raj.. Gyvnevietėje yra įsteigta DGNSB. Įmonė, kuri statė namus, sklypą, kuriame buvo statybos,padalino į atskiras dalis, mūsų sklypas atitvertas tvora, yra įrengta visa infrastruktūra ir tt. Šiuo metu įmonė, kuri vykdė statybas, bankrutuoja ir bankroto administratorius išparduoda sklypus. Bendrijos pirmininkas ir apie pusė gyventojų užsimanė pirkti sklypus kurie ribojasi su bendrijos sklypu. Dalis gyventojų tam prieštarauja ir nenori pirkti sklypo nes padidės įmokos, išlaikymas ir tt. Pirmininkas sako, jei nuspręs dauguma tai sklypo pirkimas taps privalomas visiems bendrijos nariams. Ar teisėtai elgiasi pirmininkas ir ar toks sandoris neprieštaraus bendrijų įstatymui.
Štai pagrindinės paslaugų kainos, kurias teikia „Mažeikių komunalinis ūkis“:
| Paslauga | Kaina |
|---|---|
| Namo aplinkos priežiūra (už 1 kv. m) | 0,25 euro su PVM |
| Laiptinės iššlavimas (1 butui per mėnesį) | 4,42 euro su PVM |
Bendrijos narių susirinkimo kvorumas - ne daugiau nei 1/4 bendrijos narių, bet daugiau nei 1/2 bendrijos narių, tik tuomet galima priimti sprendimus (žr. Bendrijų įstatymo 11 str. Be to, sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi priimti ne bendrijos narių susirinkimas, bet visų savininkų susirinkimas (savininkų dažniausiai būna daugiau nei bendrijos narių), žr. Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalį ir Bendrijų įstatymo 12 str., už.
tags: #mazeikiai #daugiabucio #namo #teritorija