Mažosios vėjo jėgainės: statybos leidimai ir reikalavimai Lietuvoje

Akys jau veikiausiai priprato prie Vakarų Lietuvos peizažą papildančių vėjo jėgainių. Vienas iš minėtų alternatyvių energijos šaltinių yra vėjo jėgainės, vis labiau populiarėjančios. Vis dažniau girdime apie atsinaujinančią energiją, o vienas iš jos šaltinių - vėjas.

Nors šalies peizaže ir daugėja baltasparnių vėjo jėgainių, didžioji dalis jų generuojamos energijos parduodama į bendrus tinklus. Nors per paskutinius metus jų gerokai padaugėjo, visų vėjo jėgainių instaliuota galia - 92 MW, o jų sugeneruojama energija - apie 200 GWh, tačiau tai sudaro vos kiek daugiau negu 1 proc. šalyje sunaudojamos elektros.

Tačiau prognozuojamas tolesnis elektros kainų kopimas į olimpines aukštumas bruka naują alternatyvą: bent dalį generuojamos energijos sunaudoti savo reikmėms. Akis į dangų kelti skatina ir brangstanti elektros energija: o jeigu bent dalį reikalingos elektros pabandyti „pasigaminti“ patiems.

Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius pastebi: „Labai gaila, kad tie, kurie turi ar planuoja statyti vėjo jėgaines, visų pirma nori gaminti prekę - elektrą - ir ją pardavinėti. Mes norėtumėme, kad jie į bendrus tinklus parduotų tik perteklinę elektros energiją, o kiek reikalinga ūkio reikmėms, sunaudotų patys“.

Dėl to, kad sugeneruota elektros energija „varinėjama“ tinklais, prarandama nemaža dalis (daugiau negu 15 proc.) energijos, todėl, pasak specialisto, efektyviausia būtų kuo didesnę energijos dalį sunaudoti netoli energijos šaltinio.

Dar kartą šoktelėjusi elektros kaina verčia kelti akis į dangų - ne, ne maldai, o alternatyvių elektros energijos šaltinių žvalgytuvėms. Jei nepaskubėsime, gali būti sunku įvykdyti įsipareigojimus ES, kad 2020 m. alternatyvi energija sudarytų 23 proc. visos suvartojamos energijos.

Vėjo jėgainės Lietuvoje populiarėja, tačiau daugeliui kyla klausimas: ar galima tokią įsirengti mieste, daugiabučių ar nuosavų namų kvartaluose? Šis straipsnis padės išsiaiškinti, kada tai leidžiama, kokie reikalavimai galioja ir kaip išvengti dažniausių klaidų. Aptarsime viską nuo leidimų iki praktinių patarimų.

Ūkis ir namas, nepriklausantis nuo centralizuoto elektros ir šilumos tiekimo - daugelio ūkininkų svajonė. Tokiais atvejais elektros energijos semiamasi iš gamtos: vėjo, saulės, vandens.

Vėjo jėgainių tipai

Vienas iš minėtų alternatyvių energijos šaltinių yra vėjo jėgainės, vis labiau populiarėjančios. Vėjo jėgainės skirstomos į du tipus:

• Su horizontalia sparnų menčių sukimosi ašimi, kurios sumontuotos tik vienoje konstrukcijos pusėje. Tokiems vėjo generatoriams itin svarbu, kad dalis su mentėmis būtų nukreipta būtent į tą pasaulio pusę, iš kurios pučia vėjas.
• Su vertikalia sukimosi ašimi. Gali atrodyti, kad nedideliam sklypui labiau tiktų vėjo generatorius su vertikaliai išdėstytomis mentėmis, nes tokiu atveju nereikės „gaudyti“ vėjo krypties.

Vertikalios ašies konstrukcija yra paprastesnė, lūžta rečiau ir veikia beveik be triukšmo. Bet vertikalaus tipo jėgainės pagamina žymiai mažiau elektros. Horizontalios ašies jėgainės yra produktyvesnės, bet yra gerokai sudėtingesnės kaip ir jų įrengimas.

Nors kai kur ir skelbiama, jog pakanka 10-12 m aukščio, bet tikrovėje našumas atsiliktų nuo idealo. Tyrimais nustatyta, kad pilnai savo potencialą vėjas ir jėgainė atskleidžia 30 m aukštyje. Ir visiškai negera idėja - įsirengti vėjo jėgainę ant namo stogo (net ir mažos galios), kad ir kaip tikintų gamintojai.

Reikalas tame, kad vėjo elektrinei veikiant susidaro elektromagnetiniai laukai, kuriuos vargu ar galima laikyti naudingais sveikatai (gyvenimas su vėjo jėgaine ant stogo prilygtų gyvenimui po elektros linija su galinga įtampa). Be to, susidarę elektromagnetiniai laukai trikdo elektroninės įrangos veikimą pastate ir ūkyje.

Verta pasidomėti - koks bus planuojamos vėjo jėgainės sparnuotės skersmuo? Nuo skersmens matmenų priklauso pagaminamos elektros energijos kiekis. Pvz., 6 m skersmens jėgainė gali pagaminti apie 26000 kW elektros per metus (su sąlyga, jei vėjo greitis vidutiniškai siekė 7 m/s).

Sprendžiant vėjo jėgainės galios pasirinkimą būtina atsižvelgti į vidutinį mėnesio ir vidutinį metinį vėjo greitį, vietovės reljefą ir jėgainės eksploatavimo tikslą. Pageidautinas vidutinis metinis vėjo greitis - nuo 5 m/s.

Labai mažos galios (0,1-0,3 kW) - tinka tik pagrindiniams elektros poreikiams nedideliame name arba vasarnamyje: lemputėms, televizoriui, radijui. 1-5 kW vėjo jėgainė tinka visiems elektros energijos tiekimo poreikiams nuosavame name be ūkio, įskaitant šaldytuvo, apšvietimo, skalbimo mašinos ir kitos buitinės technikos veikimą. 50-250 kW - vidutinės galios jėgainės, galinčios patenkinti didelio ūkio poreikius.

Teritorijose, kuriose vidutinis metinis vėjo greitis yra nuo 5 m/s ir didesnis, vėjo turbinų naudojimas tampa naudingas. Vertėtų vengti įgaubtos reljefo formos vietų, taip pat miško artumo, vietų šalia aukštų ir vidutinių gyvenamųjų pastatų ar ūkinių/pramoninių statinių - šios vietos gali trukdyti nevaržomam oro masių patekimui prie vėjo jėgainės.

Pagrindiniai reikalavimai ir leidimai

Prieš statant vėjo jėgainę, būtina įvertinti kelis svarbius aspektus.

Urbanistiniai apribojimai:

• Triukšmo ribos. Miesto teritorijose galioja griežti triukšmo apribojimai, todėl net ir mažos jėgainės turi atitikti tam tikras normas. Normaliu, netrukdančiu gyventi laikomas triukšmo lygis apie 45 dB.
• Vizualinis poveikis. Pastatų aukščiai ir miesto siluetas - svarbūs architektūriniai aspektai. Vėjo jėgainė negali išsiskirti pernelyg ryškiai.
• Atstumas nuo kaimynų. Dažnai galioja minimalus atstumas, kuris užtikrina saugumą ir komfortą. Vėjo jėgainės sanitarinės apsaugos zona - atstumas iki gretimų gyvenamųjų pastatų ir sklypų ribos.

Leidimai

Norint įsirengti vėjo jėgainę mieste, gali prireikti:

• Statybos leidimo, jei konstrukcija viršija tam tikrą aukštį ar įrengiama ant pastato.
• Savivaldybės suderinimo.
• Elektros prijungimo leidimo, jei energija tiekiama į tinklą.

Svarbu: skirtingos savivaldybės gali turėti specifinius reikalavimus - visada kreipkitės į vietinę administraciją.

Vėjo jėgainių klasifikacija pagal STR 1.01.03:2017

Laikai, kai mažoms vėjo jėgainėms statybos leidimo nereikėjo, liko praeityje. 0,5-10 kW galios, iki 10 m aukščio vėjo jėgainės priskiriamos prie I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, o 10-30 kW galios, iki 15 m aukščio priklauso II grupei (pagal dabartinį STR 1.01.03:2017). Nuo 2024-11-01 pasikeitus Statybos įstatymui, tokiems naujiems nesudėtingiems statiniams reikalingas statybos leidimas.

Ar galima mieste įsirengti vėjo jėgainę? Patarimai ir triukai

Trumpas atsakymas: taip, tačiau su sąlygomis. Miestuose galioja griežtesni reguliavimai nei kaimo ar pramoninėse zonose. Prieš statant net mažą vėjo jėgainę, būtina įvertinti kelis svarbius aspektus.

1. Įvertinkite vietą. Ar turite pakankamai atviros erdvės? Ar vėjas nėra blokuojamas pastatų?
2. Pasidomėkite vėjo stiprumu. Naudokitės vėjo žemėlapiais arba pasikonsultuokite su specialistais.
3. Pasirinkite jėgainės tipą. Mieste rekomenduojamos vertikalios ašies turbinos.
4. Gaukite leidimus. Pradėkite nuo vietinės savivaldybės - jie informuos apie reikalavimus.
5. Įrenkite konstrukciją. Būtina užtikrinti tvirtą pagrindą arba saugų tvirtinimą prie pastato.
6. Prisijunkite prie tinklo (jei reikia). Jei norite tiekti energiją į tinklą, būtina sutartis su elektros tiekėju.

Dažniausiai daromos klaidos

Planuojantiems statyti vėjo jėgaines tenka susikauti su ištisa kariauna reikalavimų dėl poveikio aplinkai vertinimo. Štai dažniausios klaidos:

• Per mažas vėjo greitis. Jei vieta nėra vėjuota, jėgainė nebus efektyvi.
• Nepasikonsultuota su kaimynais. Dėl triukšmo ar vizualinio poveikio gali kilti konfliktų. Visgi aplinkinių gyventojų raštiškas sutikimas reikalingas norintiems įsirengti galingesnę vėjo elektrinę savo sklype - tą irgi reglamentuoja AIEĮ 49 str.
• Praleisti leidimai. Be statybos leidimo gali būti skirta bauda arba nurodymas pašalinti įrenginį.
• Netinkamas pasirinkimas. Dėl neteisingo jėgainės tipo galite patirti nuostolių.

Parama vėjo jėgainių statybai

Siekiama, kad į alternatyvios energetikos plėtrą mūsų šalyje įsitrauktų ir žemės ūkio atstovai bei kiti kaimo vietovių gyventojai, todėl vėjo jėgainių statybai skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Nedidelės galios vėjo jėgainėms įrengti ūkyje galima gauti paramą pagal I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Pagal šią priemonę gali būti finansuojama 40 proc. mažo galingumo vėjo jėgainės bei jos įrengimo kainos, maksimali parama vienam projektui visam laikotarpiui neturėtų viršyti daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Pagal šią priemonę remiama nedidelių, iki 250 kW galios, vėjo jėgainių statyba. Šia parama pasinaudojęs ūkininkas visą jėgainės pagamintą energiją turėtų sunaudoti savo reikmėms, į bendrus elektros tinklus sugeneruotos energijos parduoti negalima.

Taip pat energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba remiama pagal KPP III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pagal pirmąją priemonę paramą alternatyviai energijai gaminti gali gauti ūkininkai, savarankiškos labai mažos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, taip pat kaimo gyventojai, vykdantys žemės ūkio veiklą.

Paramą pagal antrąją priemonę gali gauti kaimo gyventojai, turintys patirties šioje srityje, savarankiškos labai mažos įmonės, jau veikiančios ne žemės ūkio sektoriuje, bei fiziniai asmenys, ketinantys steigti naujas labai mažas įmones. Tačiau šiuo atveju pusė visos pagamintos elektros energijos turėtų būti parduodama į bendrus tinklus.

Prisijungimo prie elektros tinklų išlaidas turėtų finansuoti pats vėjo jėgainės savininkas. Parama pagal šias priemones gali sudaryti iki 65 proc. visos projekto vertės.

Jau sulaukta Europos Komisijos pritarimo laikinajai valstybės pagalbos schemai, taikomai ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kuri sudarys galimybę padidinti galimą paramos sumą vienam projektui iki 500 000 eurų (1 726 400 Lt). Pasak ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyr. specialistės Živilės Šukytės, šiuo metu kaip tik baigiami rengti nauji įgyvendinimo taisyklių projektai, pagal kuriuos tokia padidinta paramos suma bus taikoma iki šių metų pabaigos.

Parama šioms priemonėms įgyvendinti iki 150 tūkst. litų taip pat teikiama pagal supaprastintą tvarką.

Šio pobūdžio veikla į remiamų veiklos rūšių sąrašą įtraukta tik prieš pusmetį, be to, daugelis susidomėjusiųjų, pasak Ž. Šukytės, ko gero laukia palankesnės tvarkos įtvirtinimo, tad spėjusiųjų pasinaudoti parama vėjo jėgainėms statyti dar nėra. Tačiau specialistė tikina, kad susidomėjimas nemenkas ir artimiausiu metu norinčiųjų pasinaudoti parama tikrai atsiras.

Informacija planuojantiems pradėti AIE naudojančių elektrinių statybą

Planuojantiems pradėti AIE naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybą ar jau pastatyto statinio užbaigimo įforminimą, patartina naudoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau - IS „Infostatyba“), kuri pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybų vartus. IS „Infostatyba“ „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektroninės paslaugos.

Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio statybai, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir detalizuoti statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą privalo statytojas (užsakovas)[3].

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatomis, konsultuoja suinteresuotuosius asmenis veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais.

Svarbūs atstumai

• vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.
• Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 str. 10 dalyje nurodytų pastatų, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.

Miško paskirties žemė

Miško paskirties žemė Lietuvoje ir kituose šalyse turi griežtus reikalavimus dėl statybų ir žemės naudojimo. Nors miškai dažnai yra laikomi apsaugotomis teritorijomis, tam tikrais atvejais gali būti leidžiama statyti įvairius statinius.

1. Miško paskirties žemė yra skirta miškų ūkiui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir aplinkos apsaugai. Pagal Lietuvos įstatymus, miško paskirties žemėje galima vykdyti įvairius veiksmus, tačiau statybos, ypač komercinio pobūdžio, yra labai ribojamos.
2. Miško paskirties žemėje leidžiama statyti statinius, susijusius su miškų ūkiu. Tai apima įvairius pastatus, skirtus medienos apdorojimui, sandėliavimui ir miško technikai laikyti. Tam tikrais atvejais galima statyti ir poilsio infrastruktūros objektus, tokius kaip kempingai, turistiniai takai, mažos apimties poilsio nameliai, paviljonai ar užkandinės, skirtos poilsiui ir turizmui.
3. Prieš pradedant bet kokias statybas miško paskirties žemėje, būtina gauti atitinkamus leidimus ir laikytis vietinių bei nacionalinių teisės aktų. Pirmiausia, jei žemė priklauso valstybei, reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir kitus atsakingus organus, kad gautumėte leidimus. Dėl statybos miško paskirties žemėje galimybės taip pat svarbu išsiaiškinti, ar planuojama statyba nesutampa su saugomomis gamtos teritorijomis, tokiomis kaip natūralūs draustiniai ar rezervatai.
4. Neteisėta statyba miško paskirties žemėje gali užtraukti dideles baudas. Be to, statiniai gali būti nubausti griaunant, jei pažeidžiami teisiniai reikalavimai.
5. Jei statybos miško paskirties žemėje yra griežtai ribojamos, verta apsvarstyti alternatyvas, tokias kaip miško tvarkymo darbai, ekoturizmas arba kitos veiklos, kurios prisideda prie gamtos išsaugojimo.

Miške, jei sklypas patenka į rekreacinę zoną, leidžiama įrengti statinius, kurių plotas neviršija 25 kv.m. Tai apima ir įvairius poilsio objektus, tokius kaip nedideli nameliai medyje.

1. Norint įrengti namelį medyje miške, būtina parengti rekreacinės zonos miškotvarkos projektą, kuris būtinas leidimui gauti. Miškotvarkos projektas apima išsamią informaciją apie planuojamą statybą, įvertina galimą poveikį aplinkai ir numato, kaip bus apsaugota gamta bei kaip vyks statybų darbai.
2. Įdomu tai, kad pradiniame etape namelio medyje projekto rengti nereikia. Tai gali būti patogu, jei planuojate tik pradinius žingsnius, tokius kaip sklypo paruošimas arba kitos parengiamųjų darbų atlikimas.
3. Norėdami parengti miškotvarkos projektą, turite samdyti kvalifikuotą specialistą. Miškotvarkos projektų rengėjai yra įtraukti į specialų sąrašą, kurį galite rasti Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje.
4. Kadangi miškas ir gamta yra griežtai saugomi, reikia pasirūpinti, kad visi jūsų veiksmai būtų atitinkantys teisės aktus. Po projekto parengimo ir vertinimo reikės pateikti paraišką leidimui gauti.
5. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į aplinkosaugą - įrengiant namelį medyje būtina įvertinti, kokią įtaką tai turės aplinkinei gamtai. Statybos turi būti atliktos taip, kad nepažeistų miško ekosistemos, nepakenktų augalijai ir gyvūnijai. Miško paskirties žemė yra svarbus gamtos išteklius, kurį reikia tausoti ir saugoti. Jei turite idėjų dėl statybų miške, svarbu ne tik laikytis teisės aktų, bet ir atidžiai įvertinti jų poveikį aplinkai.

Greita atmintinė: ką svarbu žinoti?

Apibendrinimas

Įsirengti vėjo jėgainę mieste - tai ne tik žingsnis link tvarumo, bet ir rimtas sprendimas, reikalaujantis žinių bei pasirengimo. Svarbiausia - kruopščiai įvertinti vietą, pasirinkti tinkamą įrangą ir laikytis visų reikalavimų. Nors procesas gali pasirodyti sudėtingas, jis visiškai įmanomas, ypač jei ieškote būdų mažinti savo sąskaitas už elektrą ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Taigi, nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį? Svarbiausiais patarimais dalijasi vėjo energetikos ekspertas.

Susipažinkite su galiojančios paramos mechanizmu AEI bendrijos statusą turinčios gyventojų bendruomenės, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat ūkininkai, norintys įsirengti mažos galios elektrines šiuo metu gali teikti paraiškas paramai gauti.

Kaip prieš kurį laiką pranešė Energetikos ministerija, šiai priemonei numatyta skirta mažiausiai 7 mln. eurų finansavimą. Parama bus teikiama planuojantiems statyti pavienes vėjo energiją naudojančias elektrines iki 3 MW įrengtosios galios arba saulės energiją naudojančias elektrines iki 500 kW įrengtosios galios. Dėl jos galės kreiptis ir asmenys, jau pradėję plėtoti projektus, t. y. gavę leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

tags: #mazosios #vejp #jegaines #statybos #leidimai