Rizikos valdymas yra bankinės veiklos pagrindas ir neatskiriamas banko veiklos elementas. Pagrindinės finansinės rizikos, būdingos banko veiklai, yra šios: kredito, likvidumo, palūkanų normos ir valiutos kursas. Likvidumo rizika parodo galimybes turėti pakankamai lėšų įvykdyti įsipareigojimams, susijusiems su indėlių grąžinimu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, atėjus jų apmokėjimo terminui. Tiriant bankų likvidumo rizikos valdymo ypatybes bus išanalizuota, kokiais principais vadovaujasi bankai, siekdami išnagrinėti likvidumo rodiklio kitimą.
Ši analizė siekiama įvertinti bankų likvidumo rizikos valdymą Lietuvos komerciniuose bankuose. Todėl būtina analizuoti finansinius bankų veiklos rodiklius, kurie turi įtakos likvidumo rizikos valdymui.
Lietuvos bankų likvidumo rizikos analizei atlikti buvo pasirinktos bankų finansinės ataskaitos, Lietuvos banko pateikiamos kredito įstaigų veiklos apžvalgos bei kiti Lietuvos banko duomenys. Bankų likvidumo rizikos valdymo įvertinimui buvo naudojama kokybinė ir kiekybinė duomenų analizė. Atliekant duomenų apdorojimą buvo naudota ir santykinė duomenų analizė, kuri dar vadinama finansinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Santykiniai dydžiai buvo lyginami vieni su kitais, interpretuojami jų ryšiai bei lyginami keleto metų laikotarpyje.
Atliekant likvidumo rizikos valdymo analizę, buvo nagrinėjamas bankų likvidumo bei kapitalo pakankamumo rodikliai bei jų kitimas laiko atžvilgiu. Nagrinėjant bankų likvidumo rizikos valdymo ypatybes, buvo remtasi bankų publikuojamomis finansinėmis ataskaitomis, kadangi kiti finansiniai banko dokumentai nėra viešai naudojami. Finansinėse ataskaitose bankai pateikia tik pagrindinius finansinius rodiklius bei pagrindinius principus, kuriais vadovaujasi, valdydami likvidumo riziką. Iš šių duomenų negalima nustatyti visiškai tikslios situacijos apie padėtį bankuose.
Banko veiklos riziką ribojantys likvidumo bei kapitalo pakankamumo normatyvai pasirinkti todėl, kad jų dydžius pateikia didžioji dauguma bankų, o be to - jie yra patys pagrindiniai ir svarbiausi atliekamai analizei.
Likvidumo rizika bankininkystėje – kokie yra principai?
AB SEB Banko Rizikos Valdymas
AB SEB banko grupėje rizikos valdymas vykdomas centralizuotai, siekiant užtikrinti rizikos valdymo politikos įgyvendinimą visuose organizacijos lygmenyse. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias patiria AB SEB bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutos kursų svyravimus, palūkanų normas bei akcijų kainų riziką, ir operacinė rizika. Rizika yra ribojama kiek vidiniais, tiek ir Lietuvos banko nustatytais normatyvais. Anot AB SEB banko rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nukrypimo nuo tikėtino finansinio rezultato galimybė.
Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių - nuostoliai, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. AB SEB rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas.
AB SEB bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kuri atsiranda dėl to, kad bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Tai užtikrina tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizikos valdymo sistema įvertina esamus ir būsimus pinigų srautus analizę. AB SEB bankas, valdydamas likvidumo riziką, nuolat stebi likvidumo struktūrą, ar bankas laikosi išorinių reikalavimų, vidinių likvidumo normų, taip pat analizuoja balansinius ir nebalansinius straipsnius, jų terminus ir finansavimo šaltinių koncentraciją.
Pagal AB SEB banko kapitalo politiką kapitalo pakankamumo rodiklis turi būti 8,5-9 proc., t. y. didesnis negu reikalaujamas mažiausias rodiklis, ir kuris padės efektyviai įgyvendinti verslo tikslus. Bankas yra parengęs nenumatytų situacijų veiksmų planą, kuris ypatingomis aplinkybėmis gali užtikrinti trumpo laikotarpio didelį likvidumą (AB SEB banko finansinės ataskaitos).
Rizikos kontrolės padaliniui atliekant testavimą, nustatomos nepalankios rizikos veiksnis sąlygos. Yra parengtas veiksmų planas tokiai situacijai, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą.
Banko veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), duomenys.
AB SEB banko likvidumo rodiklis nuo 2005 metų (36,20 proc.) didėjo iki 2007 metų (42,78 proc.), viršijant Lietuvos banko nustatytą normatyvą (kuris yra 30 proc.), t.y. 2006 m. pabaigoje banko likvidumo koeficientas buvo 7 proc., 2007 m. pabaigoje beveik 13 proc. didesnis už Lietuvos banko nustatytą normatyvą. Tai rodo, kad bankas nevisiškai pasitiki skolininkais (likvidus banko turtas, į kurį įeina suteiktos paskolos, didėjo palyginus nežymiai) ir todėl papildoma suma užsitikrina savo likvidumą. Kita vertus, tai rodo, kad banko turimos lėšos ne iki galo efektyviai panaudojamos. Likvidumo rizika - tai rizika, kai Bankas, negalėdamas realizuoti savo turto arba gauti reikiamo finansavimo, negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų.
Kadangi AB SEB banko likvidumo rodiklis nuolat viršija Lietuvos banko nustatytą normatyvą, galima teigti, kad AB SEB Vilniaus bankas vadovaujasi dauguma likvidumo valdymo principų.
Nagrinėjamu laikotarpiu kapitalo pakankamumo koeficientas viršijo Lietuvos banko nustatytą - 8 procents normatyvą. Remiantis 2007 metų ataskaitos duomenimis AB SEB Bankas, vidinio kapitalo pakankamumo įvertinimo proceso metu, nustatė tikslą užtikrinti kapitalo pakankamumo rodiklį didesnį negu 9,9 proc. per visus 2008 metus.
AB SEB banko likvidumo rodiklis
AB Banko Hansabankas Rizikos Valdymas
AB banko Hansabankas rizikos valdymo pagrindinis tikslas - išvengti didelių nuostolių, kurie gali įtakoti Banko nuosavybę. Hansabanko valdyba yra atsakinga už rizikos politikos įgyvendinimą organizacijos padaliniuose ir už bet kurį Banko grynojo turto vertės sumažėjimą. Be to, atskirus rizikos valdymo klausimus ji delegavo šiems komitetams: Rizikos valdymo komitetui, Paskolų komitetui ir Aktyvų-pasyvų valdymo komitetui. Valdyba nustato rizikos valdymo standartus ir maksimalius leistinus rizikos lygius. AB bankas Hansabankas finansinei rizikai priskiria ir likvidumo riziką, kai Bankas negali laiku įvykdyti savo trumpalaikius finansinius įsipareigojimus, nepatirdami didelių sąnaudų.
Banko finansinės rizikos portfelio rizikos lygis yra žemas, visos pozicijos nustatytų limitų ribose yra skaidrios, visi finansinės rizikos komponentai yra valdomi ir vertinami, susiję finansiniai instrumentai yra aprašyti išsamiomis procedūromis. Banko teigimu prisiimama finansinė rizika yra visada įvertinama atsižvelgiant į numatomas pajamas.
Banko pelnas per analizuojamus laikotarpius didžiausias buvo 2007 metais (314,5 mln. Lt) - nuo analizuojamo laikotarpio pradžios jis padidėjo beveik 3 kartus, tuo tarpu turtas išaugo beveik dvigubai.
AB banko Hansabankas likvidumo strategijoje numatyta remti Banko dukterines įmones likvidumo ir kapitalo valdymo srityse. AB banko Hansabankas likvidumas priklauso nuo šių veiksnių: būtinumo tenkinti trumpalaikius savo klientų poreikius, susijusius su grynaisiais pinigais ir prekybiniais vertybiniais popieriai; priėjimo prie kapitalo rinkų; galimybės likviduoti rinkos pozicijas. Likvidumo rizikai valdyti naudojamas Lietuvos banko nustatytas likvidumo normatyvas negali būti mažesnis nei 30 proc. APVK taip pat užtikrina, kad Banko likvidus turtas sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. Banko klientų lėšų. Likvidumo pozicijos valdymo kriterijai yra šie: turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus, finansavimo sandorių struktūra, turto realizavimo galimybė, nepanaudotos kredito linijos.
AB Hansabankas likvidumas nuolat viršijo Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvą daugiau nei 10 proc. AB bankas Hansabankas 2005, 2006 ir 2007 metais užtikrino kapitalo pakankamumo rodiklį aukštesniame negu 8 proc. lygyje. Kapitalo pakankamumo perteklines sumos buvo užtikrinamos atsižvelgiant į vidinius tikslus vykdymą, - kaip antai optimalaus kapitalo lygio palaikymą siekiant užtikrinti portfelio augimą ir geriau apsisaugoti nuo veiklos, rinkos ir kitų veiklos rizikų. Pastaraisiais metais Bankas aktyviai įgyvendina naujuosius Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesus (VKPVP).
AB Banko Hansabankas likvidumas
AB DnB NORD Banko Rizikos Valdymas
AB DnB NORD banko rizikos valdymo tikslas užtikrinti pakankamą akcininkų nuosavybės grąžą vykdant konservatyvią rizikos valdymo politiką. Su rizika susijusi Banko veikla buvo griežtai ribojama taikant limitų sistemą. Pagrindinis rizikos valdymo principas - atskirti visų rūšių rizikos valdymo funkcijas nuo rizikos prisiėmimo, t. y. nuo darbo su klientais. AB DnB NORD banko rizikos struktūra yra tradicinė, joje vyrauja kredito rizika. Bankas taip pat vertina ir valdo likvidumo, palūkanų normos, užsienio valiutos kurso ir operacinę riziką.
Bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kad Bankas nesugebės laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus bei rizika patirti nuostolius dėl staigiai sumažėjusių finansinių išteklių (pvz., finansinės krizės pasekmė gali būti masinis indėlių atsiėmimas iš Banko ir delsimas vykdyti skolinius įsipareigojimus) ir dėl naujų lėšų, skirtų ankstesnėms skoloms padengti, kainos padidėjimo. Likvidumo rizikos pasekmė gali būti Banko nesugebėjimas laiku įvykdyti mokėjimus įsipareigojimus indėlininkams ir paskolų gavėjams.
Likvidumo rizika kontroliuojama visos DnB NORD Grupės mastu ir ribojama Lietuvos Banko nustatytu likvidumo rodikliu bei limitais, nustatytais tarptautinės Grupės DnB NORD APVK. Banko turto ir įsipareigojimų straipsniai, gautini (mokėtini) kiekvienu pareikalavimu bei iki 1 mėn., yra apibrėžiami kaip likvidus turtas ir einamieji įsipareigojimai.
Žemės Ūkio Sektoriaus Finansavimas
Lietuvos žemės ūkio sektorius pernai buvo susitelkęs ne į savo „gyvybės“ palaikymą, o atsinaujinimą ir plėtrą. Banko duomenimis, jis pernai ūkininkams paskolino 13,5 mln. eurų, kurių net 85 proc., arba 11,4 mln. eurų buvo panaudota investicijoms. Tuo tarpu likusi paskolintų lėšų dalis papildė žemės ūkio verslų apyvartos lėšas. Šiam tikslui atiteko beveik 2,1 mln. eurų, arba 15 proc.
Apyvartos lėšų finansavimas yra normali ir įprasta praktika, juo labiau, kad žemės ūkio aktyvumas labai priklauso nuo sezono. Tačiau nėra taip, kad Lietuvos žemės ūkiui laikoma tik „deguonies kaukė“, ne. Jis aktyviai investuoja į plėtrą ir augimą. Jei konkrečiais metais būna nepalankios oro sąlygos, tai lemia grūdinių kultūrų derliaus rezultatus ar pašarų trūkumą gyvulininkystės ūkiams, tuomet žemdirbiams reikia daugiau apyvartos lėšų. Jei orai geri, tuomet ir derlius didesnis, ir ūkio rezultatai geresni, o ūkininkai drąsiau planuoja investicijas ir žvalgosi finansavimo žemei, žemės ūkio technikai įsigyti. Pernai, palyginti su 2022-aisiais, apyvartos lėšų poreikis išaugo beveik dukart: nuo 1,08 mln. iki 2,086 mln. eurų. Panašiai šoko ir paskolos žemės ūkio verslų investicijoms. Palyginamuoju laikotarpiu jos padidėjo 1,8 karto: nuo 6,23 mln. eurų iki 11,439 mln.
Praėjusiais metais žemės ūkio sektoriuje papildomo finansavimo siekė visi sektoriai, visgi tarp jų labiausiai augo augalininkystė. Šios žemės ūkio srities atstovams suteiktas finansavimas pernai išaugo iki 6,7 mln. Augalininkystė auga išties sparčiai. Gyvulininkystės sektoriaus atstovams „Urbo“ pernai išdavė 2,8 mln. eurų paskolų - 1,9 karto daugiau nei 2022-aisiais. Mišrių žemės ūkio finansavimo apimtys pernai padidėjo 1,4 karto iki 4 mln.
2022 metais laikėsi aukštos pieno kainos, grūdų derlius buvo geras ir jis parduotas brangiai. Dėl visų šių priežasčių ūkininkų finansiniai rodikliai buvo labai geri: aktyviai skolintasi investicijoms, statyboms, technikai, žemės pirkimui.
Žemės ūkio sektoriaus finansavimas
Grafike pateikiama įmonės LR CK 1.91 str.-laiduotojas bankui UAB Medicinos bankas, UAB (kodas 300105424) metų pardavimų pajamos (apyvarta). Įmonės apyvarta - tai gautos ir deklaruotos pardavimo pajamos per metus (be PVM), kurias įmonė deklaruoja Registrų centrui Pelno-nuostolio ataskaitoje (1-a eilutė "Pardavimo pajamos").