Lietuviai myli medieną, tačiau kiekvienas savaip. Vieni itin mėgsta medines grindis bei natūralaus medžio akcentus, tačiau sienų nestatys iš nieko kito, kaip tik iš mūro. Kiti - atvirkščiai, mielai stato karkasinius namus, o sodyboje nori turėti rąstinį namuką.
CLT plokštės - inovatyvus sprendimas medinių namų statybai
CLT plokštės (angliško termino Cross Laminated Timber trumpinys) lietuviškai dar vadinamos sluoksniuotomis medienos plokštėmis arba statmenai klijuotos medienos plokštėmis. Tokios plokštės gaminamos iš spygliuočių, dažniausiai iš eglės. CLT plokštės yra gaminamos iš kelių sluoksnių obliuotų medienos lentų - lamelių.
Kas antras sluoksnis klijuojamas lentas pasukant 90 laipsnių kampu, taip sutvirtinant plokštę ir suteikiant jai optimalias konstrukcines savybes. Gamybos procesas primena klijuotos medienos gamybos procesą, tačiau šiame nekeičiama medienos pluošto kryptis. Technologija ir plokščių išvaizda taip pat primena faneros gamybos technologiją bei išvaizdą, tačiau statybinės plokštės matmenys yra nuo keliasdešimt kartų didesni.
Plokštės gali būti įvairių matmenų, tačiau maksimalūs pločiai siekia 3-4 metrus, ilgiai 16-18 metrų. Statyba iš šių plokščių neretai prilyginama surenkamų statybų vykdymui naudojant gelžbetonines plokštes. Abu surenkamos statybos metodai dalijasi beveik tais pačiais privalumais ir trūkumais, tačiau CLT plokštės tam tikrose vietose lenkia g/b plokštes geresnėmis savybėmis.
Pasaulyje tokios plokštės nėra naujovė, tačiau statybos projektuose masiškiau pradėtos naudoti prieš dešimtmetį, o šiandien dar greičiausiai yra tik kelyje į visuotinį pripažinimą. Europoje tokia statyba populiariausia vokiškai kalbančiose šalyse, Skandinavijoje. Kasmet didėja tokių plokščių bendras gamybos kiekis, statomi ir daugiaaukščiai namai - neseniai panašiu principu pastatytas keturiolikos aukštų daugiabutis Bergene.
Tačiau ryškaus pasaulinio proveržio vis dar tikimasi, o Lietuvoje apskritai žengiami dar tik pirmi žingsniai. Nepaisant to, kai kurie namų savininkai jau ryžosi statyti namą iš CLT plokščių - vienas iš pavyzdžių stovi šalia Vilniaus esančiuose Kalnėnuose. Šiame name panaudotos penkių sluoksnių 10 cm storio CLT plokštės.
Apskritai galima pagaminti iki pusės metro storio plokštes, storesnės naudojamos daugiaaukščiams, tačiau konstrukciją vis tiek reikia šiltinti, kadangi, pasak namą statančios įmonės „Mediniai namai“ vadovo Giedriaus Vidrinsko, reikėtų bent metro tokios medienos, kad galėtum eksploatuoti neapšiltintą namą. Šis namas bus šiltinamas ekovata iš išorės ir bus dedama apdaila iš vidaus, todėl konstrukcinis sprendimas lieka nematomas.
Vis dėlto, jei norima, kad statybos būdas atsispindėtų interjere, galima užsisakyti plokštes, kuriose paskutinis medienos sluoksnis yra apdailinis. Šiuo atveju, panaudoti įprasta statybinė CLT plokštė, kadangi medienos estetika nebuvo lemiantis kriterijus.
Kas yra kryžmiškai klijuota mediena (CLT)?
Statybos iš CLT plokščių privalumai
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docento dr. Antano Baltrušaičio teigimu, CLT plokštės pasižymi nemažai teigiamų savybių. „Tokiu būdu pastatomas stabilus statinys, konstrukcija, kurioje galima pjauti įvairias angas - jos dažnai išpjaunamos labai tiksliai jau įmonėje, o tai eliminuoja daug klaidų, kurias galima padaryti statybvietėje. Atlikti bandymai patvirtina, kad tokia statyba gerai išlaiko apkrovas. Statinys greitai renkamas, namo nereikia papildomai sandarinti, konstrukcija tampa monolitine.
Vienas didžiausių privalumų yra tai, kad statybinė medžiaga paruošiama jau gamykloje. „Namas yra daromas pagal projektą - kas nubrėžta ant popieriaus, tas ir atvažiuoja į statybvietę. Angų langams pjovimas galimas iki pusės metro storio plokštėje, jos, kaip ir angos rozetėms yra išpjaunamos gamykliškai. Kai kada galima išpjauti statybvietėje“, - pasakoja G. Vidrinskas.
Dar vienas tokio statybų metodo privalumas yra namo surinkimo laikas. Atvežus plokštes į statybvietę, surinkti sienas galima labai greitai, per keletą dienų, priklausomai nuo namo dydžio. Kita pabrėžiama konstrukcijos ypatybė - sandarumas. Į ekologiją šiais laikais rečiau žiūrima kaip į trečiaeilį kriterijų, todėl norintiems gyventi ekologiškame name, tokia statyba taip pat gali tapti išeitimi.
G. Vidrinskas teigia, kad dažnai sulaukiama klausimo dėl technologijos metu naudojamų klijų ir tokio metodo ekologiškumo. „Šie klijai taip pat yra ekologiški, neturi formaldehidų, o jų rišiklis yra vanduo, todėl jie nekenkia savijautai ir sveikatai. Toks ekologiškas namas skirtas besirenkantiems medinį namą, bet nenorintiems tradicinės trobelės. Tai švarus namas su mikroklimatu, kuriam nebūtina rekuperacija“, - sako pašnekovas.
A. Baltrušaitis taip pat pastebi, kad mediniai pastatai apskritai pasižymi viena įdomia savybe - šilumos masės efektu. „Medis akumuliuoja šilumą savo sienoje, neįleidžia šalčio ir neišleidžia šilumos. Jis turi savybę, kad tam pačiam tūriui gerai užsandarinto medinio pastato su ta pačia termovarža, reikia mažiau energijos palaikyti temperatūrai nei kitai medžiagai - tai yra vadinamas šilumos masės efektas“, - paaiškina jis. Vis dėlto, tokį namą panašiose į mūsiškę klimato zonose reikia papildomai apšiltinti.
Šis namas šiltinamas celiuliozės putomis (ekovata). „Toks sprendimas leidžia medienai kvėpuoti. Mes naudojame užpurškiamas medžiagas, kurios yra besiūlės, nes nuo to priklauso sandarumas. Apšiltinti galima ir stiklo vata, bet tada neturėsite vienos bendros sistemos. Namas šiltinamas lygiai tiek, kiek reikalinga, pagal klases, tačiau medis yra pakankamai šilta medžiaga, todėl, tarkime, dešimt centimetrų storio konstruktyvas irgi įsiskaičiuoja į tą varžą.
Statybos iš CLT plokščių trūkumai
Kaip ir daugelis į ekologiją orientuotų produktų, taip ir CLT plokštės kainuoja daugiau - tokios statybos kaštai yra didesni nei tradicinių statybų iš karkaso ar blokelių bei plytų. Lyginant su kai kuriomis kitomis statybos rūšimis, naudojant CLT plokštes statybvietėje reikalinga keliamoji įranga.
Degumas - mitas ar realybė?
Visiems gerai žinoma, jog sausa mediena dega, o kai kuriems tai tampa ir pagrindiniu motyvu nesvarstyti medinių namų statybos. Tiesa, medinių konstrukcijų degumas yra gajus mitas, teigia A. Baltrušaitis. Gaisro atveju tokios konstrukcijos užsidega ir dega, tačiau nesupleška akimirksniu.
„Degant konstrukciniam medžiui, pirmiausia susidaro apanglėjęs sluoksnis, tačiau šis procesas yra lėtas. Aš, aišku, nekalbu apie tas dėžutes, kurios prapučiamos skersvėjo. Degant namui medinis karkasas išlaiko bent stabilią formą ir nesubyra kaip kortų namelis.
G. Vidrinskas pabrėžia, kad gamintojai vykdo ir pristato tokių medžiagų testus, jų rezultatus bei sertifikuoja savo produkciją. Ši medžiaga iš tiesų dega, tačiau penkiasluoksnė konstrukcija gali atlaikyti mažiausiai valandą nuolatinio degimo.
Statybos ateitis?
A. Baltrušaitis mano, kad tokia statyba turi ateitį ir geras perspektyvas, nors lūžio taško vis dar laukiama. „Šiuo metu daugiausiai tokių plokščių gaminama Europoje, jomis domisi Kanadoje, Amerikoje. Dabartinės kliūtys - statybos kaštai, nedidelis rinkų skaičius, o gal ir tam tikra inercija. Greičiausiai proveržis įvyks Amerikoje, kadangi ten kaštų reikšmė statyboje kiek kitokia.
Dar neseniai „plyscaper“, arba medinis daugiaaukštis, buvo laikomas utopiniu projektu dėl medienos degumo ir polinkio deformuotis. Mediena statybų sektoriuje naudojama jau daugybę metų, tačiau medinė statyba XX a. sunyko. Vis dėl to per pastaruosius metus medinės konstrukcijos vėl ėmė sparčiai populiarėti.
Būtent medžio elementų ekologiškumas ir statybų greitis yra esminės medinių daugiaaukščių populiarumo priežastys. Tuo tarpu Norvegijoje jau baigtas statyti 85,4 m. aukščio medinių konstrukcijų daugiaaukštis, šiandien vadinamas aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu. Jam užbaigti buvo panaudota 3,5 tūkst. m³ medienos.
Vienas iš būdų statyti novatorišką ir ekologišką pastatą yra panaudoti inovatyvias medžio apdirbimo technologijas, kurios jau leido architektams ir inžinieriams pastatyti daugiau nei 85 m aukščio medinį dangoraižį Norvegijoje. Nauji atsparumo ugniai, drėgmei, stiprumo laipsniai griauna nusistovėjusius mitus, kad mediniai statiniai ne tokie saugūs ir ilgaamžiai kaip pastatai iš plieno ar betono.
Tobulėjančios žinios medinių konstrukcijų rinkoje, kylantis gamintojų skaičius ir dėl to auganti konkurencija lemia kainų kritimą. Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkai neseniai baigė 18 mėnesių trukmės tyrimą, kuriame palygino medinį daugiaaukštį su betono ir plieno pastatais. Trumpesnis statybų laikas mažina išlaidas ir riziką dėl neišbaigto projekto, o tai, kad pastatas gali būti užbaigtas greičiau, paspartina investicijų gražą.1 Tai ypač aktualu nuomojamo nekilnojamojo turto (biurų ir daugiabučių) vystytojams.
Pažangiausia XXI a. statyba
Šiandien architektai ir inžinieriai aktyviai siekia rasti būdų, kaip naudoti medieną konstrukcijoms daug didesniu mastu nei bet kada anksčiau. Norėdami tai padaryti, jie turi užtikrinti, kad mediena būtų tokia pat stipri kaip ir lig šiol dominuojančios plieno ir betono konstrukcijos.
Atsiradęs naujas požiūris į statybą apima vadinamąsias inžinerines medienos konstrukcijas: medines sijas ir santvaras, suprojektuotas ir pagamintas maksimaliam tvirtumui, naudojant laminavimo ar sluoksniavimo procesą. Daugiaaukščių pastatų statyboms naudojami trys pagrindiniai inžinerinių medienos konstrukcijų tipai: klijuotoji mediena, kryžmai sluoksniuota mediena ir laminuota fanera, taip pat kompozitinės medžiagos, ypač medžio ir betono kompozito plokštės.
Architektai visame pasaulyje jau prognozuoja, kad mediena bus pažangiausia statybinė XXI a. medžiaga, nes naujos technologijos (kaip kryžminis laminavimas) padaro ją ypač atsparią ugniai. Vis dažniau renkantis naudoti medieną kaip statybinę medžiagą, gamta pamažu grįžta į didmiesčių erdves. Atviros medinės konstrukcijos kuria žmogui artimą, ramią erdvę, iš kurios sklinda medžio šiluma ir švelnumas.
Medienos rūšys, naudojamos daugiaaukščių statybai
- Klijuotoji mediena (angl. Glued Laminated Timber) - viena moderniausių statybinių medžiagų, kurios laikančioji galia, tenkanti konstrukcijos masės vienetui, didesnė nei plieno, todėl klijuota laminuota mediena tinka visų medinių daugiaaukščių konstrukcijos elementų gamybai, nuo sijų ir statramsčių iki aukštų arkų, stogo skliautų, kurių ilgis gali siekti daugiau nei 150 metrų.
- Kryžmai sluoksniuota mediena (angl. Cross Laminated Timber) gaminama kryžmai keliais sluoksniais klijuojant lentas (lentjuostes). Kaip statybinė medžiaga dažniausiai naudojama plokščioms, horizontalias apkrovas perduodančioms konstrukcijoms, tokioms kaip grindys ir stogai.
- Laminuota fanera (angl. Laminated Veneer Lumber) - struktūrinės medienos rūšis, gaminama suklijuojant tekinimo staklėmis suklotas faneras. Projektuojant medinius daugiaaukščius, naudojama kolonoms, sijoms, santvaroms, taip pat sienoms ir perdangų plokštėms.
Medinių daugiaaukščių konstrukcijų ypatumai
Modernios medinės konstrukcijos gali būti naudojamos įvairiuose statiniuose, nesvarbu, ar tai daugiaaukščiai, ar didelės salės, ar tiltai. Medinių daugiaaukščių konstrukcijos skiriasi nuo tipinių medinių karkasų, paprastai matomų privačių namų arba dviejų ar keturių aukštų daugiabučių namų konstrukcijose.
Nors ir kilusios iš tradicinių konstrukcijų tipų, kuriuose jungiamos kolonos ir sijos, tačiau mediniams daugiaaukščiams naudojamos pažangios technologijos, tarp jų ir prieš tai minėtos medienos rūšys, kuriose yra klijuojamosios medienos sluoksniai ir sukuriamos sijos arba plokštės. Konstrukcijos paprastai susideda iš klijuotosios medienos, naudojamos didelių kolonų, sijų ir įstrižų jungčių gamybai. Ant jų statomos kryžmai sluoksniuotos medienos perdangos, stogo konstrukcijos ir išorinės sienos.
Tokio karkasinio rėmo tvirtumas pasiekiamas įstrižai sumontuotomis standžiomis jungtimis su kolonomis. Medinių elementų santykinis lengvumas leidžia surinkti grindų ir sienų dalis gamykloje ir atgabenti į statybvietę, smarkiai sutrumpinant reikalingą statybų laiką. Surenkamųjų elementų montavimas taip pat reiškia, kad pastato konstrukcijos gali būti suprojektuotos taip, kad būtų maksimaliai padidintas energinis naudingumas, nes atskiri komponentai atidžiai ir tiksliai sukonstruojami gamykloje.
Sujungus medinius modulius tarpusavyje, dėl dvigubos struktūros galima pasiekti puikią garso izoliaciją, o dėl paprastumo ir greičio ši sistema yra itin tinkamas sprendimas statant papildomus aukštus ant jau esančių pastatų.
Hibridinės konstrukcijos
Statant medinius daugiaaukščius, kolonų ir sienų dydis padidėja, sumažėja tinkamas naudoti plotas, o tai atbaido investuotojus. Kuo aukštesnis pastatas, tuo praktiškesniu pasirinkimu tampa hibridinės konstrukcijos. Dažnai pastato centrinė konstrukcija, liftų šachtos ar laiptinės yra iš betono ir plieno, o grindys ir išorinės sienos lieka inžinerinės medienos (kryžminės ir klijuotos) elementais.
Kitu atveju naudojama inžinerinės medienos pastato šerdis ir grindų plokštės su plieninėmis sijomis, taip užtikrinančiomis optimalų tąsumą, nes plienas gali ištempti daugiau nei medis, šios sijos išlaiko konstrukciją ekstremaliomis išorinėmis sąlygomis, tokiomis kaip žemės drebėjimas ar stiprus vėjas. Tuo tarpu medienos-betono kompozitinės perdangos plokštės padidina standumą, laikomąją galią, apsaugą nuo triukšmo. Naudojant hibridinę sistemą, taip pat galima padidinti optimalius tarpatramius. Tokia sistema yra lanksti, pritaikoma individualiam projektui.
Jungtys - svarbiausias inžinerinės medienos konstrukcijų elementas
Inžinerinės medienos konstrukcijų pagrindas yra jungtys. Medinių elementų ir plokščių gamyba - lengvoji dalis, o didžiausiu iššūkiu tampa šių elementų jungimas tarpusavyje. Yra sakoma, kad konstrukcija iš esmės yra jungčių junginys, atskiriamas sijų ir kolonų.
Neturint daug patirties medienos inžinerijos srityje, dažnai yra bandoma sujungti medieną panašiai kaip plieno konstrukcijas, naudojant didelių gabaritų šonines plokštes ir daugybę varžtų. Nors šis požiūris kartais pasiteisina, retai tai yra pats praktiškiausias ar efektyviausias būdas sukonstruoti medinę jungtį ir retai pats estetiškiausias sprendimas atvirai konstrukcijai.
Medinių konstrukcijų jungtis reikėtų sukonfigūruoti taip, kad konstrukcinės apkrovos pirmiausia būtų perduodamos atraminiams elementams, o varžtais pasikliaujama tam, kad būtų galima išlaikyti atsitiktines apkrovas. „Masyvūs inkarai vis tiek reikalingi horizontalias apkrovas perduodančių sienų kampuose.
Dominuoja pagrindinės dviejų tipų medinių konstrukcijų jungtys: metalinės ir tradicinės medžio jungtys. Pastarosios konstruojamos su specialiai išfrezuotomis iškyšomis, kad medžio elementai jungtųsi tarpusavyje išvengiant metalinių jungių. Jos gana dažnai naudojamos vieno aukšto namų statybai, o dėl apdirbimo CNC staklėmis tokios jungtys vėl įmanomos ir didesnių projektų konstrukcijoms.
Viena tokių - x-fix tipo jungtis, plačiai vystoma, architektus dominanti dėl kainos, greitesnio surinkimo, lengviau išardomos konstrukcijos pakartotiniam naudojimui. Vis dėlto sunkumų kelia tokių jungčių skaičiavimai ir patikimumas dėl drėgmės, todėl medinių daugiaaukščių konstrukcijose dominuoja metalinės jungtys. Pirmiausia todėl, kad pagaminimas nereikalauja brangios įrangos ir tokias jungtis lengva ir greita surinkti statybų aikštelėje.
Nereikėtų pamiršti, kad mediena yra organinė medžiaga, kintanti sezoniškai - besiplečianti ir susitraukianti keičiantis drėgmės kiekiui ore. Labai svarbu projektuojant jungtis atsižvelgti į galimus medienos elementų pokyčius dėl temperatūros ir drėgmės skirtumų.
Aukščiausias medinis pastatas pasaulyje
Norvegijos Briumiundalio mieste jau baigtas statyti 85,4 m aukščio medinių konstrukcijų daugiaaukštis, vadinamas aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu. Studijos „Voll Arkitekter“ suprojektuoto pastato plotas užima daugiau nei 10 500 m2 ir išsiskiria tiek architektūrine išvaizda, tiek revoliuciniu medienos naudojimu statyboje.
Pagrindines laikančiąsias konstrukcijas sudaro didelio masto klijuotosios norvegiškos medienos santvaros išilgai fasadų, taip pat vidinės kolonos ir sijos. Santvaros laiko apkrovas horizontalia ir vertikalia kryptimi ir suteikia pastatui reikiamo tvirtumo. Trijų liftų ir dviejų laiptų antrinei apkrovai pasirinktos kryžmai sluoksniuotos medienos sienos, o dideli surenkamieji fasado elementai yra pritvirtinti prie medinių konstrukcijų išorės.
Kaip ir su daugeliu medinių pastatų, sumuštinių tipo sienų elementai buvo surinkti gamykloje panaudojus nedegią izoliaciją ir su jau pritvirtintomis išorinėmis plokštėmis. Pasak „Voll Arkitekter“ komandos, projektuojant medinį daugiaaukštį pastatą, gaisrinė sauga yra vienas pagrindinių uždavinių. Kiekvienas pastato aukštas yra padalytas į 90 minučių atsparumo ugniai sektorius, visame pastate įrengta purkštuvų sistema. Negana to, kiekviena medinė fasado konstrukcijos dalis turėjo būti atspari ugniai, todėl pasirinktos specialios nedegios pušų dailylentės.
Toks medinis daugiaaukštis išties tapo svarbiu postūmiu statybų sektoriuje.
Lietuvos situacija ir perspektyvos
Valstybės, kuriose išsaugota medinės statybos tradicija, pavyzdžiui, Vokietija, Skandinavijos šalys, yra lyderės plėtojant medines konstrukcijas, o štai Lietuvoje ši tradicija nutrūkusi. „Esminis dalykas, kad techniniai reglamentai Lietuvoje pritaikyti mineralinei statybai, o ne iš degiųjų medžiagų.
Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, atnaujinami statybos reglamentai, augantys gamybos pajėgumai ir patyrę architektūros ir inžinerijos sričių profesionalai padeda medinių daugiaaukščių projektavimą padaryti vis konkurencingesnį.
Pasak UAB „Vakarų medienos grupės“ atstovo Pauliaus Milčio, populiarėjant medinių daugiaaukščių statybai Skandinavijoje ir kitose eksporto rinkose, lietuviškos įmonės taip pat ima domėtis naujais rinkos segmentais - vidutinio aukštingumo daugiabučiais ir komerciniais pastatais. „Didėjanti Lietuvoje gaminamų inžinerinės medienos produktų pasiūla turėtų auginti ir visą pastatų gamybos ir eksporto sektorių, kurio sukuriamas eksportas šiuo metu vertinamas apie 231 mln. eurų“.
Šiandien jau matome Lietuvos architektų sėkmingai įgyvendinamų medinių statybų projektų. Vienas jų - verslo centro „Alia“ rekonstrukcija. Pagrindinėms konstrukcijoms panaudotas tradicinis gelžbetonis ir plienas, tačiau virš administracinio pastato naujai suprojektuotas penkto ir dalinai šešto aukštų medinių konstrukcijų antstatas.
Antstato konstrukcijai buvo pasirinkti būtent klijuotosios medienos elementai. Verslo centro fasado vientisumas buvo išlaikytas panaudojant 7,6 m aukščio medines kolonas, o stogo konstrukcija perdengta 18 m klijuotosios medienos sijomis. Vadovaujantis šiandieniniais gaisrinės saugos, evakuacijos reikalavimais, įrengtos naujos angos, naujos gelžbetonio laiptinės.
Užpernai Kaune pastatytas ir sėkmingai atiduotas eksploatuoti Aleksoto verslo centras buvo pirmas Lietuvoje medinis administracinis pastatas. Trijų aukštų pastato laikančiajai konstrukcijai architektai drąsiai pasirinko medieną. Viduje naudotos kolonos, santvaros, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos. Fasadams architektai pasirinko gamykloje paruoštas skydines konstrukcijas.
„Archas“ architekto Manto Navalinsko manymu, gamykloje surinktos konstrukcijos yra gerokai tikslesnės, deramai apsaugotos nuo atmosferos poveikio, o jų montavimas statybų aikštelėje trunka daug trumpiau, todėl statybų procesas ekonomiškesnis. „Medienos ekonomika pasireiškia laike, transporto sąnaudose.
M. Navalinskas pasakoja, kad esminis klausimas, kurį reikėjo išspręsti, projektuojant medinį pastatą, buvo gaisrinė sauga: „Padirbėję su gaisrinės saugos inžinieriais, ekspertais, greitai pamatėme, kad yra būdų, kaip įvertinti konstrukcijas, apskaičiuoti ir apsaugoti, kad atitiktų šiandien galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus.“ Svarbiausia projekte buvo medienos skerspjūviai, jos tūris, kadangi, atlikus tikslingus skaičiavimus, galima iš anksto numatyti, kokia dalis medienos gali nudegti, kad likusi dalis toliau stovėtų ir laikytų konstrukcijas. Taip pat pastato viduje suprojektuota gelžbetoninė šerdis, kurioje patalpintos pagrindinės komunikacijos ir dvi evakuacinės laiptinės.
Aleksoto administracinis pastatas ne vienintelis „Archas“ studijos projektuotas medinis statinys. Kauno rajone pastatytas darželio pastatas, kurio visos konstrukcijos pagamintos iš medienos.
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos - betoną ir plieną keičia mediena. „Tyrimai rodo, kad net 39 procentus pasaulinių šiltnamio dujų emisijų sugeneruoja statybų sektorius. Todėl išvengti statybų poveikio klimatui - itin svarbi ir sudėtinga užduotis, kurią įvykdyti įmanoma tik imantis išskirtinių, drąsių veiksmų.
Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi įsipareigojimą tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 metų. Jo teigimu, Lietuvos galimybės sumažinti statybų poveikį klimatui yra iš prigimties puikios - mūsų šalyje gausu aukštos kokybės, statyboms tinkamos medienos. „Užsienyje matome intensyviai plėtojamus saugius, sėkmingus medinių daugiaaukščių statinių projektus. Net kaimyninėje Latvijoje nuo 2017 metų leidžiamas maksimalus gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties medinių pastatų aukštis siekia nebe 3, kaip šiuo metu yra Lietuvoje, o 6 aukštus, arba 18 metrų“.
Šiandieniniai Lietuvos priešgaisrinės saugos reikalavimai užkerta kelią miesto ambicijoms didinti statybų tvarumą. Dar 1994 m. Švedijoje pakeitus reikalavimus šioje šalyje suklestėjo medienos panaudojimas statybose. Dėl naujų galimybių Vekšės miestas Švedijoje išsikėlė ambicingą tikslą - iki 2015 m. iš medžio statyti ketvirtį visų namų, o iki 2020 m. - net pusę. Nenuostabu, kad šiame mieste stovi ir vienas aukščiausių pasaulyje medinių gyvenamųjų daugiabučių kompleksų „Vallen“, siekiantis 29 metrų aukštį.
Kaimyninėje Norvegijoje ambicijos ir mediniai pastatai stiebiasi dar aukščiau. Čia 2019 m. iš klijuotos laminuotos medienos baigtas statyti net 18 aukštų, 85,4 metrų aukščio mišrios paskirties statinys „Mjøstårnet“. Aukščiausias pasaulyje medinis pastatas yra „Ascent MKE“ JAV, Viskonsino valstijoje.
Priešgaisrinių bandymų ir klasifikavimo metodai yra harmonizuoti Europos mastu. Nepaisant užsienio pavyzdžių gausos, mūsų šalyje medinės statybos galimybės ribotos. Pagal šiandien galiojančius priešgaisrinės saugos reikalavimus namai, pastatyti iš antipireninėmis medžiagomis apdorotos medienos, negali būti aukštesni nei trijų aukštų. Be to, jie negali būti didesni nei maždaug 6,7 tūkst. kv. m.
tags: #mediniai #daugiaauksciai #namai