Medinio istorinio namo restauracija: iššūkiai ir galimybės

Medinių pastatų Lietuvoje apstu, tačiau kur bepasisuksi, seni, sukrypę, kiaurais stogais medinukai vis dar bado akis, o tokių pastatų savininkai, norėdami imitis remonto ar rekonstrukcijos darbų, ne visuomet žino nuo ko ir pradėti. Nors susidomėjimas medine statyba auga, senais mediniais pastatais vis dar rūpinamasi per mažai.

Medinis namas, kaip pasakytų jums dailidė, yra gyvas, tobulai kreivas, reaguojantis į temperatūrą, drėgmę ir mus, žmones, kurie vieninteliai gali mediniu namu pasirūpinti. Namui kaip ir žmogui reikia rūpesčio. Galų gale, juk medinukas neturi nei burnos, nei rankų, kad pats save apgintų ar pasakytų, ką galvoja apie mus.

Agluonėnų etnografinė sodyba - puikus medinės architektūros pavyzdys.

Restauracijos iššūkiai

„ID Vilnius" projektų vadovas V. Brezgys sako, kad rekonstruoti prieš pusantro šimto metų statytą medinį pastatą buvo tikras iššūkis. „Teko atitiesinti sukrypusias ir vietomis puvinio pažeistas rąstines sienas, atkurti sunykusius dekoro elementus.

Agluonėnų etnografinė sodyba dar tarybinio ūkio laikais buvo neprofesionaliai rekonstruota, padarant drastišką intervenciją į paveldą, sunaikinant daug autentiškų detalių bei pristatant tokių, kurios buvo visiškai nebūdingos šio krašto sodybai. Kaip antai „pasisėdėjimams“ skirtas rūsys su židiniu bei atidaroma kluono siena... Tad rekonstrukcijos metu pakeičiami ne tik sukirmiję sodybos rąstai, tačiau keičiamos ir kai kurios to krašto gyvensenai nebūdingos detalės.

Vis dėlto realybėje darbui kliudo daugybė problemų, pvz., korupcija, specializacijos stoka, absurdiškos interpretacijos. Pastaraisiais dešimtmečiais restauratorių atlaidumas ypač stebina Ispanijoje, kur, siekiant pritraukti kuo daugiau turistų, nesibodima modernumu užgožti originalių detalių.

Nuo ko pradėti restauracijos darbus?

Tad nuo ko gi reikėtų pradėti? V. Brezgys sako, kad pirmiausia reikėtų įvertinti sudedamąsias pastato dalis. Demontavus apdailą reikėtų įvertinti rąstų, perdangų, stogo ir kitų laikančių konstrukcijų, būklę. Tad turėtų būti atliekami konstrukciniai tyrimai ir įvertinta, ar pastatas nėra pasėdęs, kokios būklės pamatai - gal juos reikėtų sustiprinti, ar apatinis vainikas nepaveiktas puvėsio.

Jei namo rąstai nunykę, pažeisti puvėsio, namą reikėtų išramstyti ir sukelti domkratais, bei pažeistas rąstų dalis protezuoti, pakeičiant analogiškomis naujomis. Toks būdas nėra pats pigiausias, tačiau patikimiausias, jei norima mediniu pastatu naudotis dar ilgai. Antra, reikėtų atlikti tyrimus, ar mediena nėra paveikta grybo ar pelėsio. Jei visgi jo yra, reikėtų cheminėmis priemonėmis jį išnaikinti. Nesustabdžius grybo plitimo, jis toliau ardys medieną ir namas greičiau sunyks. Be to, pelėsis nėra gerai ir žmogaus sveikatai.

Trečia, būtina patikrinti medinių perdangų, balkių būklę. Galbūt stogas kažkur praleidžia vandenį ir balkiai yra paveikti drėgmės. Tad pirmiausia reikėtų pašalinti išorinius drėgmės veiksnius ir sutvarkyti perdangų būklę. Ketvirtuoju žingsniu būtina patikrinti, ar namo stogas yra sandarus, kad medinės konstrukcijos nebūtų pažeistos lietaus ar sniego. Stogo danga privalo būti sandari.

Jei pastatas labai senas, stogas dažniausiai būna kiauras, galbūt sovietmečiu uždengtas asbestinio šiferio lakštais. Istoriškai tokių dangų anksčiau nebūdavo. Daugumos medinių XIX-XX a. pastatų stogai buvo čerpiniai arba skardiniai. Tad susidėvėjusią stogo dangą geriausia dengti tradicinėmis medžiagomis, taip išsaugant jo autentiškumą. Stogo dangą geriausia tikrinti pavasarį ir sutvarkyti iki rudens. Penktas žingsnis - pasirūpinti tiek dūmtraukiais, tiek elektros instaliacija. Turi būti užtikrinta, kad namas bus saugus jį šildant ir naudojantis elektra.

Ir galiausiai - puošybos elementai. Tai priklauso, koks tas namas buvo, ar norima jį atkurti pilnai su puošybos elementais, o galbūt interjeras ir eksterjeras yra atnaujinamas? Tikrai gražu, kuomet langų, durų ar sienų puošybos elementai yra atkuriami. Žinoma, galima išsaugoti namo charakterį jį renovuojant, tačiau galima ir negrįžtamai jį sunaikinti.

Tiek prieš pusantro šimto metų, tiek ir dabar svarbiausia - meistras, gebantis įvertintų pastato būklę ir nustatytų reikiamų darbų eiliškumą. Pasak V. Brezgio, daug medinių pastatų yra išlikę senosiose dvarų sodybose, o štai Vilniuje jų vis dar nemažai Šnipiškėse, Užupyje ar Žvėryne. Pastato būklė labiausiai priklauso nuo jo priežiūros. Jei yra nuosekliai tvarkomi atsirandantys smulkūs gedimai, dažniausiai sudėtingų ir brangių darbų nebeprireikia. Visgi, jei pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, jo rekonstravimas gali būti kiek sudėtingesnis.

Restauruotas namas Polocko g. 52 Vilniuje

Sėkmingi restauracijos pavyzdžiai

Apleistas Vilniaus Polocko gatvės medinukas pavirto išskirtine medinės architektūros puošmena, pristatančia medinės miesto architektūros istoriją, dabartį ir ateitį. Kelioms dienoms atidarytas Vilniaus 699-ojo gimtadienio proga, jau šį pavasarį jis pakvies ir į ekspozicijos pristatymą. Restauruojant XIX amžiaus pabaigoje statytą medinuką (Polocko g. 52) buvo išsaugoti autentiški architektūriniai elementai ir konstrukcijos - langai su langinėmis, durys, pertvaros, grindys antrame aukšte, medžio drožiniai, įvairūs pastato apdailos elementai, papjė mašė rozetė.

Medinis namas adresu Polocko g. 52 ilgą laiką buvo apleistas ir nenaudojamas, jo priežiūra rūpinosi Užupio bendruomenė. Visą savo gyvavimo laikotarpį, nuo 1876 m. iki okupacijos, pastato paskirtis buvo gyvenamoji: 1919-1944 metais name iš viso gyveno 118 nuomininkų, o apie paskutinį pastato savininką Joną Čepą liudija išlikusi autentiška rankų darbo medinė pastato adreso lentelė.

Vilniaus memorialinių muziejų direkcijai perduotą paveldo objektą restauravo UAB „Ekstra statyba“ kartu su „Vilniaus plano“ projektuotojais, medžio meistrų Sauliaus Sakalo ir Romo Valančio komandomis, polichromijos tyrėja Neringa Šarkauskaite-Šimkuviene bei Vytauto Dzindziliausko polichromijos restauratorių komanda. Pastato restauravimo projekto bendra vertė - apie 1,2 mln. Eur.

„Palėpėje rasta autentiškų buvusio namo savininko Jono Čepo asmeninių laiškų ir daiktų, rasta medžio rąste įstrigusi patrankos skeveldra, langinėje įstrigusi kulka, kieme atkastas skilęs šalmas. Šie istorinius įvykius liudijantys daiktai yra vertingi kaip muziejaus eksponatai, pasakojantys pastato gyventojų kasdienybės bei Vilniaus miesto istoriją,“ - sako Medinės miesto architektūros muziejaus vyr.

Nuo 2022 m. pastate įsikūrė Medinės miesto architektūros muziejus.

Medinės architektūros muziejus Vilniuje

Ką reikia žinoti apie seną medinį namą?

Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną.

Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis. Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu.

Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai. Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama. Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.

Jei siena šiltinama ir nereikia, kad balkis matytųsi, tai problemų mažiau. Paprasčiausiai tada ant sienos po apšiltinimo užkalama speciali vėjo izoliacinė plėvelė, kuri turi savybę, kad į vidų nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo ir taip pat iš vidaus laukan kuo puikiausiai išgaruoja per ją vanduo.

Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo. Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės. Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas.

Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti. Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj… Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.

Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius etapus ir rekomendacijas restauruojant medinį namą:

Etapas Veiksmai Rekomendacijos
Įvertinimas Konstrukciniai tyrimai, pamatų patikra, rąstų būklės nustatymas Nustatyti pažeidimus ir jų priežastis
Medienos apsauga Grybo ir pelėsio naikinimas, impregnavimas Sustabdyti plitimą, naudoti specialias priemones
Stogo ir perdangų tvarkymas Stogo sandarumo patikra, balkių būklės įvertinimas Pašalinti drėgmės šaltinius, pakeisti pažeistas dalis
Šiltinimas Sandarinimas iš vidaus, "kvėpuojančios" medžiagos iš išorės Užtikrinti oro cirkuliaciją, apsaugoti nuo graužikų
Apdaila Puošybos elementų atkūrimas, fasado apdaila Išlaikyti autentiškumą, naudoti tinkamas medžiagas

Medinės miesto architektūra dar neatrasta ir nevertinama - taip galima apibendrinti su ja reikalų Lietuvoje turinčių specialistų mintis. Atminkite, kad namui kaip ir žmogui reikia rūpesčio.

Susipažinkime su medine architektūra besižavinčiais, su ja dirbančiais, ją bandančiais išsaugoti, joje gyvenančiais ir dėl jos patiriančiais iššūkių, bet vis tiek ją mylinčiais. Ar žinote tą jausmą, kai įeinate į seną medinį namą ir jaučiate, kad sienos kalba? Oi, kiek jos matė! Bet tada pasižiūrite į plyšius tarp rąstų ir suprantate - kalba tai jos kalba, bet greičiausiai apie bėdas.

„Senelių sodybą paveldėjau prieš dvejus metus”, - taip prasideda mano istorija. Viena vertus - sentimentai, prisiminimai, medaus kvapas, kurį, rodos, vis dar galiu užuosti. „Kai nulupau senus tapetus, po jais pamačiau laikraščius nuo 1958 metų”, - juokiasi mano kaimynas Petras, restauravęs savo senelių sodybą.

Betgi naujas rąstinis namas… Mmm, koks žavus tas šviežios medienos kvapas! Apie naują statybą svajojau ne vieną naktį. „Statydamas naują namą, galiu įdiegti viską, ko širdis geidžia - nuo grindinio šildymo iki išmaniosios namų sistemos. Šiandieniniai mediniai namai - tai ne tik rąstai ir samanos. Tai - aukštosios technologijos, įvilktos į natūralų rūbą. „Ar žinote, kad modernūs mediniai namai gali būti A+ energinės klasės? Va čia prasideda rimti skaičiavimai.

Ar žinote, ką reiškia „atidaryti Pandoros skrynią”? „Restauruodamas seną namą, atradau, kad kainuos dvigubai daugiau nei planavau”, - atviravo draugas Antanas. Palyginęs skaičius, supratau - naujas namas kainuos daugiau iš karto, bet per ilgą laikotarpį tikriausiai sutaupysiu. Po ilgų svarstymų, naktinių pokalbių su savimi ir nesibaigiančių „Excel” lentelių, priėmiau sprendimą: statysiu naują rąstinį namą!

„Žinote, mano senelis rąstus tašė kirviu ir sujungimus darė akimi matuodamas. „Kai pradėjau šią kelionę, maniau, kad esu priverstas rinktis tarp istorijos ir patogumo. Jei stovite panašios dilemos akivaizdoje, štai mano patarimas: neskubėkite, gerai įvertinkite abu variantus, pasikonsultuokite su specialistais, bet galutinį sprendimą priimkite širdimi. Juk namas - tai ne tik sienos.

O jei nuspręsite statyti naują rąstinį namą - nebijokite naujausių technologijų. Jos nepadarys jūsų namo mažiau jaukaus ar autentiško. Ir žinote ką? Kai kitą vasarą sėdėsiu ant savo naujo rąstinio namo terasos, gerdamas arbatą ir žiūrėdamas į tuos pačius medžius, kuriuos sodino mano seneliai, esu tikras - jie man pritartų. Juk svarbiausia ne išsaugoti kiekvieną supuvusį rąstą, bet tą jausmą, kurį jie sukūrė.

Taigi, medinio namo restauracija - tai iššūkis, reikalaujantis žinių, kruopštumo ir meilės paveldui, tačiau rezultatas gali būti išskirtinis ir džiuginantis ne tik savininkus, bet ir visą bendruomenę.

Seno namo renovacija

tags: #medinis #istorinis #namas