Pavasarį, norint papuošti savo kiemą, ne vienam kyla klausimų: kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis su kaimynu ar valstybės institucijomis? Ar galima visai šalia sklypus skiriančios tvoros pasodinti eilę augalų, suformuosiančių vešlią ir dekoratyvią gyvatvorę? Deja, realybė kiek kita. Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami.
O tarp gyventojų kylančių ginčų dėl per arti pasodinto, vėliau suvešėjusio medžio ar krūmo esama iš tiesų nemažai. Juos tenka narplioti įvairių institucijų atstovams - skiriant ne tik baudas, bet ir įpareigojant ištaisyti pažeidimą - medį ar krūmą perkelti toliau nuo ribos. Kartais tai padaryti būna neįmanoma, tad ilgai augintą medį belieka tik nukirsti.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, kuriuos būtina žinoti planuojant želdinius šalia sklypo ribos.
Medžių išdėstymas kraštovaizdyje
Pagrindiniai teisės aktai ir taisyklės
Kaip ir kur turi būti sodinami augalai numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o prieš metus pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams. Taip pat patikslinta, kokio aukščio gyvatvores galima formuoti prie sklypo ribos.
Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis tam tikrų reikalavimų.
ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus.
Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti užmegzti kontaktą, ir bandyti susitarti gražiuoju.
Minimalūs atstumai nuo sklypo ribos
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai). Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
| Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| Kitos pusės | 3 | |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | Iš visų pusių | 2 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | Iš visų pusių | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | Kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| Lianos | Iš visų pusių | 0,5 |
Atsakomybė už taisyklių pažeidimus
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą - gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Bauda fiziniams asmenims gali siekti iki 120 eurų, o juridinių asmenų atveju - iki 140 eurų.
Ką daryti, jei norite sodinti arčiau?
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą.
Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose. Norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. Notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu.