Medžioklės Plotų Nuomos Sutarties Pavyzdys Lietuvoje

Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams.

Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose.

Leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims.

Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala.

Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1000 ha, savininkas gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade.

Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.

Medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir naudoję juos nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, iki 2003 m. balandžio 1 d. privalėjo pateikti prašymus savivaldybių komisijoms dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu.

Medžioklės plotų, mažesnių kaip 1000 ha, naudotojai su gretimų medžioklės plotų naudotojais gali susitarti dėl medžioklės plotų padidinimo iki 1000 ha arba šių plotų sujungimo, įtvirtindami tai šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytu dokumentu ir pateikdami bendrą prašymą šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu.

Medžioklės plotuose, dėl kurių įtraukimo į medžioklės plotų vienetus nepateikiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai iki 2003 m. balandžio 1 d., medžioklė draudžiama.

Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės mero sudaryta komisija, susidedanti iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinių miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės ir miško savininkų savivaldos organizacijų atstovų.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, parengusi preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, paskelbia apie tai šalies bei vietinėje spaudoje ir nurodo 1 mėnesio terminą, per kurį šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus, o kiti suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys - siūlymus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto.

Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, išnagrinėjusi gautus reikalavimus ar siūlymus ir įvertinusi, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, priima sprendimą, ar tikslinga atsižvelgti į gautus siūlymus, prireikus koreguoja medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą, ir per 1 mėnesį šį projektą pateikia tvirtinti atitinkamos apskrities viršininkui.

Medžioklės plotų vienetų, siūlomų sudaryti daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje, sudarymo projektai rengiami kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis.

Žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha.

2001 m. balandžio 13 d. Linas Naudužas įregistravo individualų medžioklės plotą. Pagrindinis reikalavimas tada buvo turėti ne mažesnį negu 100 ha plotą. Lietuvoje turintiesiems nuosavos žemės arba sudariusiesiems sutartis su kaimynais pirmą kartą buvo leidžiama įregistruoti individualius vientisus medžioklės vienetus. Tų pačių metų gruodžio 29 d. priimtas Laukinės gyvūnijos įstatymas - valstybė nustatė naujas žaidimo taisykles.

Nurodyta, kad privatiems asmenims individualus medžioklės vienetas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 ha, taip, ko gero, buvo siekiama, kad nebeliktų smulkių medžioklės vienetų.

L. Naudužas apie dešimt metų negali realizuoti savo teisės medžioti. Nuo 2003 m. prasidėjęs teismų maratonas tebesitęsia iki šiol. Joniškio r. savivaldybės Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija Šiaulių apygardos teismo sprendimu turėjo iš naujo patvirtinti L. Naudužo medžioklės plotus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. priėmė nutartį ir konstatavo: nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo L. Naudužo teisė patvirtinti individualų medžioklės plotų vienetą nepažeidžiant naudojamo medžioklės ploto tęstinumo principo.

Medžioklės plotai Lietuvoje

Jo naudojami plotai nebuvo apskritai eliminuoti iš medžioklei priskiriamų teritorijų, bet buvo perduoti kitiems asmenims. Teismas įpareigojo Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų keitimo komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio r. savivaldybės administracijai tvirtinti L. Naudužo individualios medžioklės plotų vienetą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjui L. Naudužui priteistino neturtinės žalos atlyginimo, nes jam individualios medžioklės plotų vieneto parengimas bei patvirtinimas yra užsitęsęs nepateisinamai ilgą laiką.

Pašnekovas sakė, kad Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisija nevykdo teismo nutarties - iki gruodžio 6 d. turėjo sumokėti priteistą sumą, patvirtinti jo medžioklės plotų ribas.

Medžioklės plotų nuomos sutarties esminiai punktai:

  • Plotas ir ribos: Tikslus medžioklės ploto aprašymas, jo ribos ir dydis.
  • Sutarties trukmė: Nurodomas sutarties galiojimo laikotarpis.
  • Mokestis už nuomą: Nustatoma nuomos kaina ir mokėjimo tvarka.
  • Šalių teisės ir pareigos: Apibrėžiamos nuomotojo ir nuomininko teisės bei atsakomybės.
  • Žalos atlyginimas: Nustatyta tvarka dėl žvėrių padarytos žalos atlyginimo.
  • Sutarties nutraukimo sąlygos: Apibrėžiamos sąlygos, kuriomis sutartis gali būti nutraukta prieš terminą.

tags: #medziokles #ploto #nuomos #sutartis