Daugiabučių Šildymo Sistemų Renovacija Lietuvoje: Privalumai ir Trūkumai

Lietuvoje, siekiant efektyviau naudoti energiją ir mažinti šilumos sąnaudas, vis daugiau dėmesio skiriama daugiabučių namų šildymo sistemų renovacijai. Šiame straipsnyje aptariami renovacijos privalumai ir trūkumai, iššūkiai ir galimi sprendimo būdai.

Lietuvos būsto strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų turėjo būti modernizuota daugiau kaip 27 tūkstančiai namų. Tačiau, modernizacija vyksta lėčiau nei planuota. Nuo 2004 iki 2012 metų buvo atnaujinti tik 479 namai.

2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje buvo atnaujinti 1573 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 400 renovuojama. Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc. Tokius naujausius duomenis konferencijos dalyviams pateikė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.

Pasak E. Petrausko, atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Modernizavimo Iššūkiai ir Kliūtys

Konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai išreiškė didelį susirūpinimą ir vardijo priežastis, kodėl modernizavimas stringa, o aptardami būdus jį spartinti ir tobulinti, be kita ko siūlė prie Vyriausybės įsteigti Būsto modernizavimo programos įgyvendinimo komitetą, kuris sutelktų svarbiausius modernizavimo proceso subjektus.

Akivaizdu, kad komunikacija apie modernizavimą tebėra problema. Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. „Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, - sakė E.

Būsto savininkų interesus atstovaujantis Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apgailestavo, kad Lietuvoje 97 proc. būstų yra privati nuosavybė, todėl negalime jų atnaujinti taip, kaip tai darė Vokietija, kur šį procesą lėmė politinė valia.

Pasak J. Antanaičio, visų bendromis pastangomis švietimu turime išjudinti visuomenę. Anot jo, visų bendromis pastangomis švietimu turime išjudinti visuomenę. J. Antanaitis. Lietuvos būsto rūmai turi daug pasiūlymų, kaip efektyviai taupyti energiją tiek modernizuojant senus daugiabučius, tiek juose toliau gyvenant, tačiau tvarkantis kaip tikriems šeimininkams.

„Kalti mes visi, todėl susiimkime, dirbkime kartu. Mes siūlome įsteigti prie Vyriausybės valstybinį būstų modernizavimo programos įgyvendinimo priežiūros komitetą, kurį sudarytų statybininkai, architektai ir kitų sričių atstovai“, - sakė J. Antanaitis.

KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Eugenijus Monstvilas teigė: „Pagrindinis tikslas - kad lėšos, kurias investavome į modernizavimą, atsipirktų. Neapšiltinti vamzdynai daugiabučiame pastate karštam vandeniui ruošti 1500 kv. m ploto patalpoje per metus iššvaisto 100 tūkst. kWh šilumos energijos.“. Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų - skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą - ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos.

Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“. Kai kurie rangovai gal dirbtų už didesnę kainą, bet rezultatas būtų geresnis.

Pasak R. Enciaus, tai svarbu, nes būtent statybos darbai visus gyventojus labiausiai erzina, kadangi sutrikdo jų kasdienį gyvenimą. Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant.

Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas. „Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, - siūlė jis. Pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos.

LSA prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė, kad mūsų gyvenime vis labiau įsitvirtina samprata „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“ (BIM), todėl labai svarbu tinkamai ir kuo daugiau sukaupti informacijos apie esamus pastatus ir jų eksploatacinius rodiklius. Tai gali labai praversti rengiant investicinius projektus ir pritraukiant investuotojus.

VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė, pristatydama šiltinimo sistemų efektyvumo modernizuotose namuose analizės rezultatus, pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. „Nėra blogų medžiagų, bet galima jas sugadinti, jei neatsižvelgsime į klimato sąlygas.

Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015-2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc. „Yra labai kokybiškai parengtų projektų, bet dažniausiai projektuose pasitaiko įvairių klaidų. Taip pat pastebėjome, kad šiltinant putplasčiu šilumos nuostoliai vidutiniškai 30 proc. mažesni, negu taikant kitas sistemas. Tiriant faktines šilumos energijos sąnaudas pastebėjome, kad energijos sąnaudų padidėjimas lyginant su sertifikatu būdingas apie 20 proc. objektų. 80 proc, pastatų šilumos suvartoja mažiau negu buvo numatyta, bet apie 20 proc. pastatų šilumos sutaupymas pasiekiamas mažesnis negu buvo tikėtasi“, - kalbėjo T. Vilutienė.

Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų. Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą.

„Projektų rengimo centras” yra sukaupęs kvalifikacijas pasyvaus pastato, energinio sertifikavimo ir pan. T. Jatulis pastebėjo, kad įrengiant tinkuojamąjį fasadą darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau, fasadas turi reikiamo „lankstumo“, kai tenka sutvarkyti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus.

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasė, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu. „Jei pasiekėme C klasę, kas mėnesį mokėsime brangiau, nors pradinės investicijos buvo mažesnės, ir atvirkščiai - pasiekdami B klasę iš pradžių investuojame daugiau, o paskui mokame pigiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks, kad B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate.

Skaičiavimai, anot D. Avižos, priklauso nuo to, kuo pastatas šildomas. Kalbėdamas apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, D. Aviža priminė, kad gyvenamieji pastatai Lietuvoje sudaro apie 75 proc. bendro ploto, o daugiabučių pastatų bendras plotas - daugiau kaip 52 mln. kv. m.

„Tyrimo duomenys rodo, kad pastato atitvarų apšiltinimas turi labai didelės įtakos galutiniam energijos sutaupymui - iki 60 proc. energijos galima sutaupyti vien tik apšiltinus atitvaras, iki 50 proc. efektyvumą galima pasiekti keičiant tik inžinerines sistemas, o apie 80 proc. galima sutaupyti apšiltinus ir inžinerines sistemas, ir atitvaras“, - sakė D. Aviža.

Tuo metu UAB „Reneks“, kuri rengia projektus bei konsultuoja daugiabučių renovavimo klausimais, projektų koordinatorius dr. Ramūnas Gatautis pabrėžė investicinių projektų rengimo metodikos ydingumą.

Vieną populiariausių medžiagų, naudojamų šiltinant pastatus - polistireninį putplastį prieš 65 metus sukūręs Vokietijos koncernas BASF 1997 metais rinkai pasiūlė ir žymiai geresnėmis šiluminėmis savybėmis pasižymintį pilkąjį putplastį.

2001 m. buvo atlikta šalia įmonės Vokietijoje esančio gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame yra daugiau kaip 9 tūkst. butų, modernizacija. Kvartalas pastatytas praėjusio amžiaus pradžioje, o po II-ojo pasaulinio karo atstatytas nenaudojant jokių šiltinimo medžiagų. Maždaug 1990 metais žmonės ėmė bėgti, nes išlaidos šildymui didėjo, o gyvenimo komfortas nebetenkino.

„Jokio modelio, kaip tai daryti, nebuvo, todėl mes patys sukūrėme to kvartalo koncepciją, skaičiavome, kokiu sluoksniu turi būti apšiltinta siena, stogas, cokolis, kokios turi būti langų šiluminės charakteristikos. Taip pat įrengėme rekuperacijos sistemą. Ir paprašėme kelių universitetų 12 metų stebėti šį kvartalą, kad galėtume įsitikinti, ar technologija ilgaamžė, koks pastatuose mikroklimatas, kiek mes sutaupome ir svarbiausia - ekologija“, - sakė A. Indičianskis.

Jo teigimu, Vokietijos statybinių medžiagų institutas po 12 metų konstatavo, kad jokių pokyčių šiltinimo medžiagoje pilkajame putplastyje nepastebėta, žmonės labai patenkinti gyvenimo sąlygomis. Per metus kvartalas sutaupo apie 400 tūkst. eurų.

„Tai dar vienas įrodymas, kad mažinti vartojimą yra pigiau, negu ieškoti pigesnių energijos šaltinių“, - apibendrino A. Indičianskis.

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas pripažino, kad pastaruoju metu valstybinis daugiabučių atnaujinimo finansavimas yra pristabdytas, tačiau Energetikos ministerija žada skirti lėšų, kad būtų įvykdyti šių metų įsipareigojimai ir programa būtų vykdoma toliau. Pasak jo, negalima pasikliauti vien valstybės programa - reikia ir verslo iniciatyvos.

S. Gentvilas taip pat pridūrė manąs, kad kai Seimas panaikins iki šių metų vidurio galiojantį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui, daugiabučių modernizavimas paspartės.

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. „Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, - sakė E. Petrauskas.

Turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo projektai. Atsakydamas į auditorijos klausimą, kodėl atnaujinant ir apšiltinant namus, ne visuomet keičiami naujais ankstesnės kartos plastikiniai langai, kurių šiluminė varža yra gerokai mažesnė, E. Kita vertus, pabrėžė BETA atstovas, pastatų energijos suvartojimo auditas energijos sąnaudas skaičiuoja pagal kitą metodiką ir palyginti su pastatų energinio naudingumo vertinimo metodika, apima tik dalį statinio energijos vartojimo rodiklių, o pastato modernizavimo tikslingumas vertinamas pagal tai, kiek sumažėja energijos suvartojimas ir atsiperka investicijos.

Lietuvos būsto strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2004 metais, numatyta, kad iki 2020 metų daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų padaugės iki 80 proc. (šiuo metu yra apie 20 proc.), bus atnaujintos ir(ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys, pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas, beveik trečdaliu sumažinti šilumos energijos ir kuro sąnaudas. Tais pačiais metais patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje numatyta iki 2020 metų modernizuoti ne mažiau kaip 70 proc.

„Mes kiekvienais metais turėjome modernizuoti po 1500 namų, kad pasiektume tokį rezultatą. Bet iki 2012 metų atnaujinti ar iš dalies renovuoti tik 479 namai. Pokytis įvyko 2013 m., bet mums iki 2020 metų dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų - po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime? Juk šita vyriausybė, šitas Seimas turės atsiskaityti prieš Europos Komisiją“, - sakė J. Antanaitis.

LSA vadovas patvirtino statybų sektoriaus nuostatą, kad nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu, ir žadėjo inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, kad ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas.

Didėjant energiniams reikalavimams, T. Jatulis mano, kad vėdinamųjų fasadų tikslinga atsisakyti, kadangi šiltinti reikia storiau, naudojama daugiau tvirtinimo elementų, taip atsiranda daugiau erdvės statybininkų “improvizacijai”, todėl padaugėja klaidų.

T. Jatulis sakė, kad jo atstovaujama įmonė atlieka prieš metus atnaujintų daugiabučių monitoringą ir faktinio šilumos perdavimo skaičiavimus, ir pirminiai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastatas su tinkuojamąją šiltinimo sistema sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei pastatas su ventiliuojamąja sistema.

Remiantis pateikta informacija, galima sudaryti lentelę, apibendrinančią daugiabučių namų modernizavimo Lietuvoje rodiklius:

tags: #meodika #sildymo #sistemu #renovacijai