Laisvė - tai ne tik politinis aktas, bet ir nuolatinis procesas, reikalaujantis drąsos, atsakomybės ir nuolatinio budrumo. Ši mintis ypač aktuali Lietuvai, kuri, po ilgų sovietinės okupacijos metų, 1990 m. kovo 11 d. paskelbė apie savo nepriklausomybės atkūrimą. Tačiau vien paskelbimo neužteko - reikėjo nuolatinių pastangų, aukų ir valios, kad šis aktas taptų realybe.
Apie tai, ką reiškia būti laisvam žmogumi, rašė ir mąstė žymus lietuvių rašytojas ir intelektualas Marcelijus Martinaitis. Jo įžvalgos, išsakytos straipsnyje „Vakar ir rytoj“, parašytame 1991 m., praėjus metams po Kovo 11-osios, tebėra aktualios ir šiandien.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
Kovo 11-osios reikšmė
M. Martinaitis atkreipia dėmesį į tai, kad Kovo 11-oji iš karto netapo tuo, kuo ji yra dabar - Lietuvos valstybingumo pagrindu.
„Drąsiai į Laisvę“. Kovo 11-osios Akto signatarai – apie teisinės sistemos kūrimą
Kitaip tariant, laisvė nėra duotybė, ją reikia nuolat kurti ir ginti. O tai reikalauja drąsos priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę ir veikti išvien su kitais.
Sausio 13-osios įvykiai
Laisvės išlaisvinimas
M. Martinaitis pabrėžia, kad išlaisvinti reikia ne tik žodžius ir daiktus, bet ir mintis. „Išlaisvinti reikia žodžius, daiktus, žemę, knygas, darbą, pinigus, išėjimą į laukus ankstyvą pavasarį, žiūrėjimą nuo Gedimino bokšto į Vilnių, vaikų žaidimus, vyrą ir moterį, einančius aplink rugių lauką. Mums reikia išlaisvinti savo mintis apie Paryžių, Maironio Alpes, Romą, lietuvių Magadaną, Čikagą, jų kapus prie Lenos...“
Tai reiškia, kad laisvė turi būti visapusiška - tiek išorinė, tiek vidinė. Mes turime būti laisvi mąstyti, keliauti, kurti ir reikšti savo nuomonę. Tačiau kartu turime būti atsakingi už savo veiksmus ir gerbti kitų laisvę.
Nepasitikėjimas laisve
M. Martinaitis atkreipia dėmesį į tai, kad sunkiausias dalykas - nepasitikėjimas laisve. „Sunkiausias dalykas - nepasitikėjimas laisve, tie išminti ratai dešimtmečių ganyklose, kuriose viskas kruvinai nugraužta“, - rašė jis.
Tai reiškia, kad po ilgų nelaisvės metų mums gali būti sunku patikėti, kad esame tikrai laisvi. Mes galime bijoti prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir linkti prie senų įpročių ir mąstymo būdų. Tačiau tik įveikę šį nepasitikėjimą, galime pilnai išnaudoti savo laisvę.
Kova su imperija
M. Martinaitis teigia, kad Imperija, kuri ilgus metus mus valdė, pradėjo susinaikinimą, kai mes pasakėme jai „ne“. „Mūsų akyse Imperija pradėjo susinaikinimą, tarsi stengdamasi, kad jos pabaiga būtų kiek galima šlykštesnė, kruvinesnė“, - rašė jis.
Tai reiškia, kad drąsa pasipriešinti neteisybei ir melui gali sugriauti net galingiausias imperijas. Tačiau kova su imperija reikalauja nuolatinio budrumo ir atsakomybės, kad nebūtų grįžtama prie senų klaidų.
Lietuviškos žolelės
M. Martinaitis metaforiškai teigia, kad mes galime įveikti Imperiją savomis lietuviškomis žolelėmis. „Nors ir neįtikėtina, bet šį baisų mėsėdį mes galime įveikti savom lietuviškom žolėm, žolelėm, žolelytėm... Kalnuos užsigulėjusio sniego lavinos pajuda nuo vieno žodžio. Tokį žodį mes jau mokame!“
Tai reiškia, kad mūsų stiprybė yra mūsų kultūra, kalba ir tradicijos. Mes turime puoselėti savo identitetą ir nepasiduoti svetimai įtakai. Tik būdami savimi, galime sukurti stiprią ir nepriklausomą valstybę.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas
Išvados
M. Martinaičio įžvalgos apie laisvę ir nepriklausomybę tebėra aktualios ir šiandien. Jos primena mums, kad laisvė nėra duotybė, ją reikia nuolat kurti ir ginti. O tai reikalauja drąsos, atsakomybės ir nuolatinio budrumo.
Tik būdami drąsūs, atsakingi ir budrūs, galime sukurti stiprią ir nepriklausomą Lietuvą, kurioje kiekvienas žmogus galėtų būti laisvas.