Apsinuodijimas toksiniu alkoholiu (metanoliu, etilenglikoliu, izopropanoliu, dietilenglikoliu ar propilenglikoliu) gali pažeisti įvairias organizmo ląsteles ar sukelti net mirtį.
Apsinuodijimo simptomai būna nespecifiniai, todėl diagnozė dažnai nustatoma per vėlai, o tai didina negrįžtamo organų pažeidimo ir mirties riziką.
Toksinis alkoholis (išskyrus izopropanolį) sukelia svaiginamąjį poveikį, tačiau pats nėra tiesiogiai toksinis organizmui.
Toksinį poveikį sukelia jo metabolitai.
Alkoholio dehidrogenazė yra pagrindinis fermentas, kuris lemia toksinių metabolitų susidarymą.
Etanolis yra konkurencinis substratas alkoholio dehidrogenazei, todėl išgėrus etanolio kartu su toksiniu alkoholiu lėtėja toksinių metabolitų susidarymas.
Epidemiologija
Apsinuodyti toksiniu alkoholiu galima įvairiai.
Metanoliu dažniausiai apsinuodijama išgėrus automobilių stiklų plovimo skysčio, nelegalaus alkoholio, kuriame susidaręs didelis kiekis metanolio.
Etilenglikoliu apsinuodijama į organizmą patekus antifrizo, skiediklio, kuriame vietoj etanolio naudojamas etilenglikolis.
Suaugę žmonės etilenglikolio dažniausiai išgeria suicidiniais tikslais, o vaikai - atsitiktinai.
Izoproponoliu dažniausiai apsinuodijama išgėrus išorinių žaizdų ar rankų dezinfekantų, tačiau intoksikacija gali pasireikšti ir įkvėpus ar absorbavusis medžiagai pro odą.
Dietileglikoliu apsinuodijama išgėrus automobilių stabdžių skysčio ar pramoninio tirpiklio.
Tačiau dažniausiai apsinuodijimai etilenglikoliu įvyksta protrūkiais.
Jų metu vaikai apsinuodija vaistais, kuriuose vietoj propilenglikolio kaip tirpiklis naudojamas dietilglikolis.
Etanolis, taip pat žinomas kaip etilo alkoholis, yra svarbus organinis junginys, plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose, įskaitant mediciną, automobilių pramonę ir laboratorijas.
Jo virimo temperatūra yra svarbi savybė, lemianti jo panaudojimą įvairiose srityse.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime teorinę etanolio virimo temperatūrą, įvairius veiksnius, kurie ją veikia, ir jos praktinę reikšmę.
Klinikiniai Požymiai
Alkoholis pirmiausia sutrikdo sensorinės sistemos funkcijas, o vėliau sukelia įvairių organų disfunkciją.
Metanolis pirmiausia pažeidžia regėjimą (29-72 proc. apsinuodijimų atvejų metanolio metabolitai sukelia aklumą), kvėpavimo sistemos funkciją, sukelia pilvo skausmą, komą, kartais gali sukelti simptomus, panašius į Parkinsono ligą.
Klinikiniai požymiai paprastai išryškėja po 6-24 val., tačiau kartu išgėrus ir etanolio simptomai jaučiami po 72-96 val.
Neurologiniai simptomai išlieka nuo kelių dienų iki kelių savaičių po metanolio vartojimo.
Apsinuodijus etilenglikoliu, susiformuoja oksalatų kristalų, kurie nusėda plaučiuose, širdyje ir inkstuose ir sutrikdo šių organų funkcijas.
Galvinių nervų pažeidimas gali pasireikšti po kelių dienų.
Nervų sistemos pažeidimo simptomai pasireiškia per pirmąsias 12 val., vėliau atsiranda širdies bei kvėpavimo sistemos pažeidimo simptomai, o ūminis inkstų pažeidimas pasireiškia praėjus 48-72 val. nuo etilenglikolio patekimo į organizmą.
Izopropanolis sutrikdo sensorinę funkciją ir gali sukelti kvėpavimo sistemos nepakankamumą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, ūminį pankreatitą, hipotenziją ir laktatacidozę.
Reikšminga izopropanolio koncentracija serume yra >83 mmol/l, o, pasiekus koncentraciją serume >250 mmol/l, izopropanolis sukelia sunkią komą.
Apsinuodijimas dietilenglikoliu gali sukelti pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, ūminį pankreatitą, pakitusią psichinę būklę, kepenų pažeidimą, centrinę ar periferinę neuropatiją (kartais net kvadriplegiją) ir ūminį inkstų pažeidimą.
Ūminis inkstų pažeidimas dažniausiai pasireiškia praėjus 8-24 val. po dietilenglikolio vartojimo ir yra dažniausia mirties priežastis, susijusi su šiuo apsinuodijimu.
Galvinių nervų paralyžius ir kiti nervų sistemos pažeidimai gali pasireikšti praėjus 5 ar daugiau dienų po etilenglikolio vartojimo.
Didelė rizika apsinuodyti propilenglikoliu yra pacientams, kurie gauna didelę intraveninę lorazepamo dozę daugiau nei 48 val.
Intoksikacija propilenglikoliu paprastai pasireiškia tik padidėjusiu osmosiniu tarpu, tačiau kartais gali sukelti laktatacidozę ar ūminį inkstų nepakankamumą.
Anksčiau buvusi kepenų ar inkstų liga yra veiksniai, skatinantys ūminio inkstų nepakankamumo išsivystymą.
Apsinuodijimas metanoliu | Kodėl metanolis pavojingas?
Diagnostika
Medicininės anamnezės surinkimas, fizinis ištyrimas, laboratoriniai kraujo ir specifiniai tyrimai, nustatantys konkretų toksinį alkoholį ar jo metabolitus kraujyje, yra svarbūs nustatant apsinuodijimo toksiniu alkoholiu diagnozę.
Kai yra žinoma, kada ir koks toksinis alkoholis buvo vartotas, galima nuspėti, po kiek laiko pasireikš specifiniai klinikiniai požymiai.
Toksinis alkoholis kraujyje padidina serumo osmoliariškumą ir osmosinį tarpą, kuris yra gaunamas apskaičiuojant skirtumą tarp serumo osmoliariškumo, nustatyto analizatoriumi, ir serumo osmoliariškumo, gauto apskaičiavus pagal formulę: osmoliariškumas = 2 x Na+ + šlapalas / 2,8 + gliukozė / 18).
Vėliau organinių rūgščių anijonų susikaupimas padidina serumo anijoninį tarpą.
Normalus osmosinis tarpas yra 10-20 mOsm/kg.
Padidėjęs osmosinis tarpas rodo medžiagų, didinančių serumo osmoliariškumą (pvz., toksinis alkoholis), susikaupimą.
Vienoje studijoje dalies pacientų, apsinuodijusių toksiniu alkoholiu, osmosinis tarpas atitiko normos ribas, todėl nustačius normalų osmosinį tarpą negalima atmesti toksinio alkoholio vartojimo.
Osmosinis tarpas kinta priklausomai nuo apsinuodijimo stadijos: pradžioje toksinio alkoholio koncentracija kraujyje padidina osmosinį tarpą, o vėliau, susikaupus toksiškiems metabolitams, osmosinis tarpas mažėja.
Kartu vartojamas etanolis taip pat prisideda prie osmosinio tarpo didėjimo, sulėtina toksinio alkoholio metabolizmą ir prailgina osmosinio tarpo padidėjimo laiką.
Serumo anijoninis tarpas, prieš prasidedant toksinio alkoholio metabolizmui, gali svyruoti nuo žemiausios iki aukščiausios normos vertės.
Prasidėjus metabolizmui, anijoninis tarpas auga.
Jeigu pradinė anijoninio tarpo vertė yra žema, prasidėjus metabolizmui ji nepadidės daugiau nei viršutinė norma, nepaisant didelio organinių rūgščių anijonų susikaupimo.
Taigi apsinuodijus toksiniu alkoholiu gali būti nustatomas normalus arba padidėjęs osmosinis tarpas ir normalus arba padidėjęs serumo anijonų tarpas.
Padidėjęs osmosinis ar anijoninis tarpas ne visada rodo apsinuodijimą toksiniu alkoholiu.
Tiek anijoninis, tiek osmosinis tarpai gali didėti sergant laktatacidoze, ketoacidoze, lėtine inkstų liga.
Etilenglikolis yra metabolizuojamas į oksalo rūgštį, kuri sukelia kristaluriją ir kartais lemia sunkų inkstų pažeidimą.
Oksalatams sudarius junginius su kalciu, gali būti nustatoma hipokalcemija.
Jeigu izopropanolio metabolizmo metu susidaro didelis kiekis acetoacetato, gali būti nustatoma teigiama nitroprusido reakcija.
Apsinuodijus propilenglikoliu, dažniausiai nustatoma L-laktatacidozė, tačiau kartais galima ir D-laktatacidozė.
Kadangi D-laktatacidozė nėra nustatoma įprastais laboratoriniais metodais, D-laktatacidozės buvimas gali likti nepastebėtas.
Dujų ir skysčių chromatografija yra vienas tyrimų, kuriuo tiksliai nustatoma, koks toksinis alkoholis ir koks jo kiekis buvo suvartotas, tačiau šis tyrimas yra brangus ir ne visada prieinamas.
Kiti kokybiniai ir kiekybiniai metodai, nustatantys toksinį alkoholį, yra retai prieinami ne tik neišsivysčiusiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse, todėl yra naudojami tik moksliniais tikslais.
Svarbu atskirti etanolį nuo metanolio (metilo alkoholio), kuris yra labai toksiškas.
Net mažos metanolio dozės gali pažeisti akies nervus ir sukelti apakimą.
Metanolio virimo temperatūra yra žemesnė (64,7 °C) nei etanolio (78,4 °C).
Gydymas
Kuo vėliau pradedamas gydymas, tuo prastesnės apsinuodijimo toksiniu alkoholiu išeitys.
Įtarus, kad pacientas gali būti apsinuodijęs toksiniu alkoholiu, arba kai yra nežinomos kilmės metabolinė acidozė, reikia kuo skubiau pradėti gydymą.
Metanolis ir etilenglikolis iš žarnyno absorbuojasi labai greitai, todėl skrandžio ir žarnyno plovimas dažnai nėra naudingas.
Apsinuodijimo gydymą sudaro metabolitų susidarymo mažinimas ir alkoholio, jo metabolitų pašalinimas iš organizmo.
Šarminio tirpalo intraveninė infuzija koreguoja metabolinę acidozę ir padidina susidarančios skruzdžių rūgšties jonizaciją - taip palengvinamas toksinių medžiagų šalinimas pro inkstus ir sumažinamas jų skverbimasis į optinį nervą.
Gydymas antidotu turėtų būti skiriamas tada, kai metanolio koncentracija serume yra didesnė nei 6 mmol/l, o etanolio - didesnė nei 3 mmol/l, ir yra žinoma, kad pacientas vartojo vieną iš alkoholių, arba tada, kai yra įtariama, kad pacientas galėjo būti vartojęs vieną iš šių alkoholių, ir osmosinis tarpas yra didesnis nei 10 mOsm/kg, arba yra nežinomos kilmės metabolinė acidozė.
Etanolis turi stiprų afinitetą alkoholinei dehidrogenazei, todėl, nors ir nepatvirtintas JAV maisto ir vaistų administracijos, dažnai yra naudojamas gydant apsinuodijimą.
Kai etanolio koncentracija serume pasiekia 22 mmol/l, alkoholio dehidrogenazė yra visiškai inhibuojama.
Šio gydymo didžiausias pranašumas yra lengvas prieinamumas ir pigumas.
Tačiau skiriant šį gydymą alkoholio koncentracija serume turi būti atidžiai stebima, turi būti patvirtintas saugumas etanolį vartoti intraveniniu būdu, o paciento būklė turi būti nuolat stebima intensyviosiose terapijos skyriuje.
Fomepizolis (4-metilpirazolis) pasižymi 8 tūkst. kartų stipresniu afinitetu alkoholio dehidrogenazei nei etanolis ir yra patvirtintas JAV maisto ir vaistų administracijos kaip tinkamas gydyti apsinuodijimą etilenglikoliu ar metanoliu, tačiau nėra tinkamas naudoti gydant apsinuodijimą kitos rūšies toksiniu alkoholiu.
Fomepizolis yra efektyvus naudojant mažomis koncentracijomis, sukelia nedaug nepageidaujamų reiškinių, skiriant jį pacientų stebėti intensyviosios terapijos skyriuje nereikia.
Pradinė fomepizolio dozė yra 15 mg/kg, palaikomoji dozė (10 mg/kg) turi būti skiriama kas 12 val.
Šis vaistas yra pašalinamas atliekant dializę, todėl pacientams, kuriems yra atliekamos dializės, fomepizolis turi būti skiriamas iš karto po jos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gydant apsinuodijimą etilenglikoliu ar metanoliu dažniau skiriamas fomepizolis nei etanolis, tačiau kitose šalyse fomepizolis yra rečiau prieinamas, todėl dažniau yra naudojamas etanolis.
Etanolis, vartojamas per os, taip pat yra efektyvus ir gali būti naudojamas, kai intraveninis etanolis nėra prieinamas.
Sisteminė apžvalga parodė, kad pacientų, išgėrusių metanolio ar etilenglikolio ir gydytų etanoliu, mirtingumas atitinkamai buvo 21,8 proc. ir 18,1 proc., o tų, kurie buvo gydomi fomepizoliu, mirtingumas buvo 17,1 proc., apsinuodijusių metanoliu, ir 4,1 proc., apsinuodijusių fomepizoliu.
Nepageidaujami reiškiniai dažniau pasireiškia gydant etanoliu (57 proc.) nei fomepizoliu (12 proc.).
Nors fomepizolis turėtų būti pirmo pasirinkimo vaistas gydant apsinuodijimą etilenglikoliu ar metanoliu, tačiau etanolis taip pat gali būti vartojamas, kai nėra galimybės skirtis fomepizolį.
Toksinis alkoholis ir jo metabolitai yra mažos molekulinės masės, tirpūs vandenyje, todėl yra pašalinami atliekant hemodializę.
Hemodializę rekomenduojama atlikti tuomet, kai pacientui nustatoma sunki metabolinė acidozė, metanolio koncentracija serume siekia daugiau nei 16 mmol/l, o etilenglikolio - daugiau nei 8 mmol/l, paciento gyvybiniai rodikliai prastėja, nepaisant gydymo, yra sutrikęs regėjimas ar išsivystęs ūminis inkstų pažeidimas.
Nebuvo pastebėta jokių neigiamų padarinių, kai gydymui buvo naudojamas tik fomepizolis (be hemodializės).
Fomepizolis prailgina metanolio pusinės eliminacijos laiką iki 71 val., o etilenglikolio - iki 16 val., o atliekant dializę metanolio pusinės eliminacijos laikas yra 2,5 val., o etilenglikolio - 2,7 val.
Ilgesnis eliminacijos laikas prailgina hospitalizacijos laiką ir padidina gydymo išlaidas.
Todėl kai kurie ekspertai rekomenduoja į gydymą įtraukti hemodializę.
Vaikų apsinuodijimo gydymas yra panašus kaip ir suaugusių pacientų.
Apsinuodijus metanoliu, 1 mg/kg folio rūgšties kas 4-6 val. skatina skruzdžių rūgšties (susidarančio metanolio metabolito) virtimą anglies dioksidu ir vandeniu.
Esant intoksikacijai etilenglikoliu, piridoksinas ir tiaminas skatina glikolio rūgšties virtimą mažiau toksišku metabolitu.
Kai kurie ekspertai rekomenduoja naudoti alkoholio dehidrogenazės inhibitorius gydant apsinuodijimą dietilenglikoliu.
Kadangi dietilenglikolis dažnai sukelia ūminį inkstų pažeidimą, gydymui turėtų būti skiriamas fomepizolis ir kartu atliekama hemodializė.
Apsinuodijus izopropanoliu, dažniausiai pakanka simptominio gydymo.
Tačiau kai izopropanolio koncentracija serume yra didesnė nei 83 mmol/l, arba pacientui pasireiškia hipotenzija ar laktatacidozė, turi būti atliekama hemodializė.
Alkoholio dehidrogenazės inhibitoriai sulėtina izopropanolio pasišalinimą iš organizmo, todėl neturėtų būti skiriami gydymui.
Apsinuodijus propilenglikoliu, daugeliu atvejų serumo osmoliariškumas sumažėja nutraukus vartoti vaistus, kuriuose yra propilenglikolio.
Išsivysčius laktatacidozei, rekomenduojama atlikti hemodializę.
Gydant pacientą, svarbu stebėti jo būklę.
Rūgščių ir šarmų balanso, elektrolitų, inkstų funkcijos rodiklių, serumo osmoliariškumo stebėjimas yra svarbus vertinant atsaką į gydymą.
Gydymas turi būti skiriamas tol, kol etilenglikolio koncentracija serume nukris žemiau nei 3-5 mmol/l, o metanolio - mažiau nei 6-9 mmol/l.
Skiedimo proporcijos
Glikolio koncentrato skiedimo proporcijos yra tokios:
- Jeigu norima atsparumo iki -15 C, tuomet reikia paruošti tirpalą, kuriame būtų 30% glikolio koncentrato, o likusi dalis distiliuoto vandens.
- Jeigu norima pasiekti -23 C, tuomet glikolio koncentrato turi būti 40% vandens tirpale. Tokio tirpalo užvirimo temperatūra +104 C.
- Jeigu reikia - 34 C, tuomet glikolio koncentrato turi būti 50% vandens tirpale.
- Jeigu reikia, kad užvirimo temperatūra būtų +116 C, tuomet glikolio koncentrato turi būti 70% vandens tirpale. Tokio tirpalo kristalizavimo pradžios temperatūra bus -51 C.
Propilenglikolio koncentrato skiedimo proporcijos yra tokios:
- Jeigu norima atsparumo iki -14 C, tuomet reikia paruošti tirpalą, kuriame būtų 33% propilenglikolio koncentrato, o likusi dalis distiliuoto vandens.
- Jeigu norima atsparumo iki -31 C, tuomet reikia paruošti tirpalą, kuriame būtų 50% propilenglikolio koncentrato, o likusi dalis distiliuoto vandens.
Etanolio koncentrato skiedimo proporcijos yra tokios:
- Jeigu norima atsparumo iki -18 C, tuomet reikia paruošti tirpalą, kuriame būtų 33% etanolio koncentrato, o likusi dalis distiliuoto vandens.
1 lentelė. Padidėjęs osmosinis tarpas (dažniausiai vienintelis radinys).
