Minčios kaimas, įsikūręs Utenos rajone, - tai vieta, kur istorija susipina su gamtos grožiu ir ramybe. Šis kaimelis, apsuptas Minčios girios, kviečia lankytojus patirti nepakartojamą poilsį ir atitrūkti nuo kasdienybės.
Utenos rajono padėtis Lietuvos žemėlapyje.
Minčios Vandens Malūnas: Istorijos Liudininkas
Rašytiniai šaltiniai byloja, kad Minčios kaimelyje, ant Minčios upės kranto, vandens malūnas pastatytas 1792 m., grūdus pradėjo malti daugiau kaip prieš 200 metų. Minčios dvaro ponai, kuriems priklausė malūnas, buvo progresyvūs to meto verslininkai, mokėję panaudoti upių ir upelių jėgą.
Dvare, naudojant vandenį, buvo pjaunami rąstai ir lentos, veikė netgi vario kalykla, kurioje vario gabalus išplodavo Minčios upelio vandens kilnojamas blokas - kūjis. Malūne buvo įrengtos 4 girnos ir vilnų vėlykla. Visos statybos prie upelio buvo atliekamos taip sumaniai ir rūpestingai, kad poilsinės svečiai ir šiandien gali pamatyti autentiškas senojo malūno detales - masyvias sienas, vandens sukamą malūno ratą, įspūdingą užtvanką su krintančio ant rato menčių vandens kaskadomis.
Tos kaskados juda ir putoja tiek vasarą, tiek žiemą, teikdamos svečiams daug džiaugsmo - galima ir pasižiūrėti ir palįsti po jų gaivinančia srove. Na, o legendų svečiai prisiklausys visokių. Bene populiariausia - apie Minčios kaimo gražuolę Mintiją, kurią Minčiagirės velniai ir laumės pražudė įvilioję į upelio sūkurius. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad malūne kadaise netgi buvo spąstai tiems velniams ir laumėms gaudyti.
Prisimenami ir 1863 m. sukilimo momentai - argi galėjo sukilimas apeiti dvarą, kuriame buvo vario kalykla? Pasakojama, kad 1863 m. sukilėliai ponai Minčios miške buvo įsirengę tvirtovę, kurią manė apginsią nuo rusų pačių pagamintomis armotomis - patrankomis. Rusų patrankos pasirodė galingesnės, ir po pirmųjų salvių ponai pabėgo. Tuomet jiems brangenybes karo tikslams nešęs baudžiauninkas sukilėlių neberado, bet, būdamas sąžiningas, užkasė lobį kažkur Minčios ir Alksniškių kelių kampe. Žmonės pasakoja, girdėję iš prosenelių, kad tie keliai susikirtę tarp Minčios kaimo ir Žiežulo ežero. Ten ir dabar kyšo kalnelis, nuo seno vadinamas Piniginiu kalnu. Bet pinigų iki šiol ten dar niekas nerado.
Malūnas 1971 m. įrašytas į architektūros paminklų sąrašą.
Poilsis Minčios Sodyboje: Gamta, Pramogos ir Bičiulystė
Minčios vandens malūnas orientuotas į kompanijų, kolektyvų ar giminų šiltus ir smagius susitikimus bei bičiulystės iškylas. Čia Jums siūlome švęsti įmonės kolektyvų šventes, teambuildingus, draugų suėjimus, giminių puotas, gimtadienius, vestuves ar krikštynas. Mūsų poilsiautojai ypatingai džiaugiasi vandens bei aktyvaus laisvalaikio pramogomis, gamtos ramybe ir grynu miško pušų oru.
Minčios sodyba - puiki vieta poilsiui ir šventėms.
Minčios girios apsuptyje mėgaukitės lauko grilio kepiniais, žolelių ar miško uogų arbata. Galėsite leistis į žygį, žaisti tinklinį, važinėti dviračių maršrutais, atsipalaiduoti kubile, plaukti irklentėmis, kanojomis ar valtimi, mėgautis žvejyba, išbandyti naujus baidarių maršrutus, gyventi palapinėje, pasidaryti pageidaujamą iškylą, grilinti lauko kepsnius arba pasiimti mėgstamą knygą, užrašų knygutę, muzikos grotuvą ir įsitaisyti jaukioje, tylioje Minčios girios apsuptyje.
Miško gėrybės ir jo svaiginančio grožio miško takeliai, ežerai, pirtis ir krentantis malūno užtvankos vanduo suteiks Jums įsimintinus ir malonius įspūdžius, kokybišką gamtos poilsį, atitrūkimą nuo kasdienybės ir atsipalaidavimą. Mūsų sodyba su visais patogumais. Nakvynei talpiname iki 25 žmonių. Iš jų, keturiolikai žmonių komfortiškas apgyvendinimas dviviečiuose kambariuose, jeigu reikia, pristatome kokybišką čiūžinį.
Iš girios raistų, nepaslankiai vinguriuodamas, lėtai plukdo savo vandenis nedidelis Minčios upelis.
Minčios Apylinkės: Kaimai ir Istorija
Minčios apylinkės pasižymi turtinga istorija ir gamtos įvairove. Štai keletas kaimų, esančių netoli Minčios, ir jų istoriniai faktai:
- Daunoriai - kaimas, kurio pavadinimas kilęs nuo žodžių ,,daug nori“. Yra Daunorių (Paduobių) pilkapiai.
- Grašiai - kaimas, kurio pavadinimas kilo nuo baudos grašiais.
- Šuminai - kaimas, garsėjantis Šuminų šeimų pavarde nuo XX a. pirmosios pusės. Priklausė LDK Ažvinčių dvarui.
- Vyžiai - kaimas, minimas nuo 1731 m., tarpukariu veikė pradžios mokykla.
- Strazdai - kaimas, pirmą kartą paminėtas 1783 m. Balašekulio vardu.
Šie kaimai, kaip ir Minčia, turi savo unikalias istorijas ir kultūrines tradicijas, kurios praturtina Utenos kraštą.
| Kaimas | Atstumas nuo Tauragnų | Gyventojų skaičius (2000 m.) |
|---|---|---|
| Minčia | 6 km | 98 |
| Daunoriai | 4 km | 15 |
| Grašiai | 3 km | 10 |
| Šuminai | 5 km | 15 |
| Vyžiai | 17 km | 41 |