Apsigyvenus naujuose namuose ar dar planuojant tai padaryti, viena iš užduočių - atsikratyti perteklinės drėgmės, likusios po statybos darbų. Kol vieni naujakuriai ieško būdų, kaip išdžiovinti rasojančius langus ir išsaugoti šilumą, kiti džiaugiasi investavę į rekuperatoriaus įrengimą.
Paprastai tariant, rekuperatorius - tai prietaisas, kuris nuolat atnaujina orą namuose: iš patalpų pašalina nešvarų, o iš lauko tiekia gryną orą. Vykstant tokiai oro apykaitai, rekuperatorius pašildo iš aplinkos paimamą vėsesnį orą, taip sumažindamas šilumos nuostolius. Į kambarius patenkantis oras yra papildomai perfiltruojamas.
Kas tai per technikos stebuklas, kaip jį tinkamai pasirinkti ir prižiūrėti?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, pasigilinkime į rekuperatorių privalumus ir trūkumus, jų tipus ir įrengimo ypatumus.
Kodėl rekuperatorius yra svarbus?
Ore, kuriuo kvėpuojame, be būtino deguonies, yra ir kitų nematomų dujų, cheminių junginių, smulkių kietųjų dalelių, mikroorganizmų ir drėgmės. Visos šios medžiagos yra lakios, todėl patenka į patalpas per atvirus langus, duris, ventiliacijos sistemas. Namuose taip pat nemažai dulkių, nepakankamai vėdinant kaupiasi drėgmė, buitinės chemijos likučiai, kvapai, mažėja deguonies kiekis.
Tokios sąlygos labai kenkia sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei vaikams - mažėja atsparumas ligoms, išsivysto alergijos, galvos skausmas ir kitos ligos, prastėja miegas ir savijauta. Blogiausiu atveju, ilgai būnant užterštame ore, atsiranda tikimybė susirgti įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo takų, kraujotakos ar net onkologinėmis ligomis.
Štai kodėl svarbu užtikrinti nuolatinį oro atnaujinimą patalpose. Rekuperatorius gali ne tik šalinti, bet ir padėti išsaugoti patalpų drėgmę. Kai namuose perteklinės drėgmės nelieka, rekuperatoriaus šilumokaitį galima pakeisti entalpiniu - tada įrenginys dalį patalpų drėgmės grąžins į namus.
Rekuperatoriaus pranašumai prieš natūralų vėdinimą
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vėdinti patalpas ir jas paskui šildyti yra paprastesnis variantas, bet pažiūrėkime, ar išties taip yra? Rekuperatorius patalpą vėdina nuolat - visas oras patalpose atnaujinamas bent kartą per 3 valandas. Siekiant tokio efektyvumo, langai namuose turėtų būti praverti kone nuolat, ypač tada, kai juose yra žmonių. Žiemą papildomas patalpų šildymas jas nuolat vėdinant ne tik brangiai kainuoja, bet dar ir išsausina patalpų orą.
Norint, kad drėgmės lygis namuose būtų pakankamas, bet ne per didelis - vėdinti ir šildyti reikėtų nuolat, vienu metu. Tai tikrai neskamba kaip efektyvus energijos naudojimas. Be to, aukštos energinio efektyvumo klasės būstuose rekuperatorius jau ne pasirinkimas, bet būtinybė, padedanti neprarasti šilumos energijos. Atidarius langus žiemą išeis šiluma, o vasarą - vėsa. Tačiau langų varstyti nereikės - švariu ir tinkamos temperatūros oru pasirūpins rekuperatorius.
Rekuperatorių tipai
Mūsų rinkoje populiariausi plokšteliniai, plokšteliniai priešpriešinių oro srautų ir rotaciniai (pagal tai, kokiu principu veikia šilumokaitis) rekuperatoriai. Rinktis sau tinkamiausią patariama įvertinus jų efektyvumą išsaugant tiekiamo oro šilumą, techninius parametrus - žemiausią temperatūrą, prie kurios užtikrinamas sklandus prietaiso veikimas, automatiką ir programavimo galimybes.
Rotaciniai šilumokaičiai išsaugo apie 80 proc. šilumos, standartiniai plokšteliniai - apie 65 proc., tuo tarpu plokšteliniai priešpriešinių (kryžminių) oro srautų - iki 95 proc. Be to, rekuperatorius žiemą šildys, o vasarą vėdins į patalpas tiekiamą orą.
Kartais mūsų rinkoje siūlomi ne visai mūsų klimato sąlygoms tinkami įrenginiai, kurių sklandų veikimą gamintojas užtikrina esant ne žemesnei kaip -5°C temperatūrai. Spaudžiant didesniam šaltukui efektyviai veiks tik rekuperatoriai su papildomais oro šildytuvais, kurie sunaudoja šiek tiek papildomos elektros energijos, tačiau užtikrina sklandų įrenginio darbą.
Automatika reikalinga tam, kad rekuperatorių galėtumėte programuoti ir užtikrinti, kad atitinkamu sezonu jis veiks tinkamiausiu ir ekonomiškiausiu režimu. Tad rinkdamiesi atkreipkite dėmesį, ar įrenginys leidžia valdyti oro srautus, vėdinimo intensyvumą, susikurti skirtingas vėdinimo programas pagal savaitės dienas, ar galima prijungti papildomus jutiklius, nustatančius oro drėgnumą bei anglies dvideginio kiekį.
Išmanūs rekuperatoriai turi valdymo algoritmus, optimizuojančius elektros energijos sąnaudas. Būste, kuriame įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, išlaidas išvėdintų patalpų šildymui galima sumažinti net iki 50-90 procentų.
Oras iš lauko į patalpą patenka per vidinius ir išorinius filtrus, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą - jie sulaiko teršalus, dulkes, žiedadulkes, suodžius, perteklinę drėgmę, o kai kurių įmonių jau siūlomi angliniai filtrai - dar ir kvapus. Filtrai skirstomi pagal klases, apibrėžiančias filtravimo efektyvumą ir turi būti sertifikuoti pagal Europinę EN 779:2012 arba pasaulinę ISO 16890 sistemą. Kuo aukštesnė filtro klasė - tuo jis tankesnis, todėl jį reikia dažniau keisti. Eksploatacijos trukmė priklauso ir nuo aplinkos, kurioje eksploatuojamas įrenginys, užterštumo.
Įvertinti reikėtų ir rekuperatoriaus skleidžiamo triukšmo lygį. Modernūs rekuperatoriai veikia išties tyliai ir jų skleidžiamas garso lygis siekia tik 35-49 decibelus. Palyginimui, paukščių čiulbėjimas siekia apie 44 decibelus.
Kiek kainuoja įrengti rekuperatorių?
Tiksli suma priklauso nuo konkrečių pasirinkimų, tačiau orientacinė rekuperacinės sistemos įrengimo tipiniame, apie 60 kv. m ploto bute kaina yra apie 2 500-3 000 Eur, o maždaug 100 kv. m ploto kotedže - apie 3 500-4 000 Eur. Tiek kainuoja rekuperatorius, jo montavimas, ventiliacijos angų, ortakių įrengimas, medžiagos ir pan.
Jei gyvenate būste be rekuperacinės sistemos, bet norėtumėte ją įsirengti, tai kainuos brangiau ir bus daugiau darbo: reikės papildomai įrengti ortakius, keisti apdailą, išvedant ortakius į fasadą, reikės tai derinti su kaimynais ir pan. Tačiau toks sprendimas tikrai pasiteisins.
Centralizuota ir decentralizuota vėdinimo sistema
Vėdinimo sistemas galima skirstyti į du tipus: centralizuota ir decentralizuota sistema.
- Centralizuota vėdinimo sistema - tai ortakinė vėdinimo sistema, kuri oro tiekimą ir ištraukimą užtikrina visoje patalpoje. Centrinę vėdinimo sistemą dažniausiai renkasi naujos statybos nuosavų namų, daugiabučio butų, darželių, mokyklų ir kitų komercinių patalpų savininkai, kadangi naujos kartos statiniuose jau iš anksto būna apgalvotas patalpos vėdinimo klausimas.
- Decentralizuota vėdinimo sistema - dažniau žinomi kaip mini rekuperatorius arba sieninis rekuperatorius. Decentralizuota vėdinimo sistema yra vienas iš populiariausių vėdinimo sprendimo būdų tiems, kurie neturi techninių galimybių montuoti centrinės sistemos arba nenorima sumažinti patalpų aukščio.
Mini rekuperatorius yra montuojamas tiesiogiai per išorinę lauko/kambario sieną, tad reikėtų įvertinti, jog šiek tiek dėl to nukenčia patalpos sandarumas.
Mini rekuperatorių privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Nereikalinga ortakio sistema.
- Paprastas montavimas.
Trūkumai:
- Mažesnis šilumogrąžos efektyvumas palyginus su centralizuota sistema.
- Triukšmo lygis gali būti šiek tiek didesnis palyginus su centralizuota sistema.
Sieninis rekuperatorius dažniausiai yra vienas iš finansiškai patraukliausių šios rūšies įrenginių sprendimų. Tačiau mini įranga veikia gana garsiai, o tai nakties metu gali erzinti. Jeigu yra daugiau kambarių - reikėtų montuoti kiekviename kambaryje atskirai. Tai nėra labai optimalu.
Mini rekuperatorius kainuos nuo 500-1000 eurų.
Svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti
- Teisės aktai numato, kad oras gyvenamosiose patalpose turi visiškai pasikeisti kartą per tris valandas. Taip užtikrinama reikiama oro kokybė. Jei patalpose rūkoma, ar sportuojama, oro kaita turi būti aktyvesnė.
- Namus vėdinti atidarant langus nėra efektyvu: žiemą patalpos atšąla, didėja energijos nuostoliai, oras nevalomas ir nefiltruojamas, todėl į namus patenka dulkės, priskrenda vabzdžių ir pan.
- Šaltu metu rekuperatoriaus tiekiamas oras sušyla išmetamo oro sąskaita. Rekuperatoriaus šildymo elementas neleidžia įrenginiui užšalti kai lauke itin žema temperatūra.
- Aukštos klasės filtrai išvalo orą, sulaikydami net mažiausias žiedadulkes, todėl yra ypač naudingi jautriems ar alergiškiems žmonėms.
- Rekuperatoriaus filtrus reikia atsakingai pasirinkti ir būtinai keisti periodiškai: priklausomai nuo filtravimo efektyvumo - kas 2-6 mėnesius.
- Nepamirškite lubose po rekuperatoriumi įrengti tinkamo dydžio aptarnavimo angas arba dureles.
Įrenginėjantiems centralizuotą ar decentralizuotą vėdinimo sistemą, visuomet rekomenduojama pasikliauti specialistų pagalba. Savo srities ekspertas Jums parinks efektyviausią, Jūsų patalpoms skirtą, vėdinimo sprendimą.
Pagrindinė klaida: Dažniausia klaida, kurią vis dar daro daugelis daugiabučių gyventojų, kurių namuose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema - vėdina namus atverdami langus. Jei gyvenate arti gatvės ar šalia gausiai žydinčių augalų, praverdami langus į namus su oru įsileidžiate teršalų, dulkių ir žiedadulkių. Rekuperacinė vėdinimo sistema orą pirmiausia išvalo ir tik tada įleidžia į jūsų namus.
Sieninių mini rekuperatorių montavimas bute Antakalnyje
tags: #mini #rekuperatoriu #irengimas #butuose