Kas yra minimalus kiekis: KMI, kūno riebalai, alkoholio vartojimas ir minimalus gyvenimo lygis

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra minimalus kiekis, apimantis kūno masės indeksą (KMI), kūno riebalų procentą, alkoholio vartojimą ir minimalų gyvenimo lygį. Supratimas apie šiuos aspektus gali padėti geriau įvertinti savo sveikatos būklę ir priimti pagrįstus sprendimus.

Kūno masės indeksas (KMI)

KMI yra ūgio ir svorio santykio teorinis rodiklis, nurodantis, ar žmogaus svoris normalus, ar jis turi antsvorio arba yra nutukęs. KMI vertinimas gali atsižvelgti į KMI rodiklius. KMI rodmenys 30 ir didesni yra susiję su padidėjusia mirtingumo ir sveikatos komplikacijų rizika.

KMI skaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg) / ūgis (m)². Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad KMI tam tikrais atvejais gali būti klaidinantis. Pavyzdžiui, kai kuriose populiacijose, pvz., elitinių sportininkų arba kultūristų, didesnis KMI tiesiogiai nėra susijęs su jų sveikatos būkle. Skaičiuojant suaugusiųjų KMI neatsižvelgiama į amžių.

KMI kategorijos:

• Mažiau nei 18,5: Per mažas svoris
• 18,5-24,9: Normalus svoris
• 25-29,9: Antsvoris
• 30 ir daugiau: Nutukimas

Žmonės, kurie neturi su svoriu susijusių sveikatos problemų. Aukštesnis KMI (30 ir daugiau) yra statistiškai reikšmingai susijęs su keliais sveikatos sutrikimais.

Per mažas svoris gali būti ženklas, kad nepakankamai valgote arba gali rodyti esamus sveikatos surtikimus. Taip pat gali kilti kitų sveikatos problemų arba ilgainiui gali pablogėti dabartinės sveikatos problemos.

SVARBU: Ši informacija nepakeičia mediko konsultacijos! Nutukimas yra lėtinė liga, kuriai gydyti reikia medicininės pagalbos. Nutukimo vertinimas gali atsižvelgti į KMI rodiklius.

Buvo įrodyta, kad greitas svorio priaugimas vaikystėje lemia tolesnį svorio augimą paauglystėje ir suaugus. Taigi, svorio priaugimas vaikystėje gali būti tvirtas nutukimo ženklas suaugus. KMI vertinimas vaikams ir paaugliams skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Nutukimas vaikystėje yra didelis rizikos veiksnys įvairioms su nutukimu susijusioms ligoms, tokioms kaip 2 tipo diabetas, dislipidemija ir miego apnėja. Nutukimo problema vaikams taip pat gali sukelti psichologinių sunkumų.

Savo KMI galite apsiskaičiuoti čia >>

Etniniai skirtumai:

Yra svarbus sąryšis tarp žmogaus kūno riebalų kiekio ir poveikio mūsų sveikatai. Lėtinių ligų išvystymo riziką gali lemti įvairūs veiksniai, nepriklausomi nuo svorio (tokie kaip etninė kilmė ir genetika). Tai reiškia, kad kai kuriose grupėse gali būti didesnis polinkis atsirasti su nutukimu susijusioms ligoms, pvz., 2 tipo diabetui arba širdies ligoms. Pavyzdžiui, kai kurioms Azijos populiacijoms buvo pasiūlytos mažesnės KMI ribinės vertės. Taip yra todėl, kad Azijos populiacijos linkusios turėti didesnį kūno riebalų kiekį esant mažesniam KMI.

Tyrimai parodė, kad, esant tam tikram KMI, Azijos populiacijų kūno riebalų procentinė dalis buvo didesnė, palyginti su europidais. Pasak daugiatautės studijos Singapūre, malajų populiacijos turėjo didesnę kūno riebalų procentinę dalį nei tokio paties KMI europidai.

Saudo Arabijoje atliktas tyrimas parodė, kad dabartinės KMI ribos (≥30) naudojimas Saudo Arabijos ir galbūt arabų populiacijos nutukimui nustatyti turi trūkumų.

Lyginant europidus su 25 KMI, lygiavertė 2 tipo diabeto rizika juodaodžių populiacijose buvo fiksuota mažesnio KMI (nuo 21 iki 23) grupėje.

KMI ir amžius:

Mūsų kūno sandara natūraliai keičiasi su amžiumi. Vyresnio amžiaus asmenims standartinis KMI skaičiavimas gali nepagrįstai sumažinti arba padidinti perteklinio riebalų kiekio vertinimą.

Supratus savo KMI Jums gali būti lengviau rasti sveiką svorio intervalą ir nustatyti geriausią būdą jį pasiekti arba išlaikyti, o tai padės padaryti Jūsų sveikatos priežiūros specialistas. Jūsų KMI turėtų būti naudojamas kaip gairė ir pirmas žingsnis, siekiant suprasti, kad padidėjęs svoris didina įvairių ligų riziką.

Jeigu KMI siekia arba viršija 25, gali reikalauti kitų priemonių be dietos ir fizinių pratimų.

Kūno sudėties analizė ir riebalų kiekis

Norint detaliau sužinoti apie savo kūno proporcijas būtina daryti kūno analizės tyrimą. Kūno riebalai matuojami procentais. Jų procentas gali būti koreguojamas sveikos mitybos ir mankštos pagalba. Žinoma, tinkama mityba padeda sulieknėti nepalyginamai geriau, nei mankšta. Individualų mitybos planą galite užsisakyti čia >>

Visceraliniai (vidiniai) riebalai:

Kitaip, nei išorinius riebalus, vidinius riebalus galima nustatyti tik kūno analizatoriumi ar kitais specialiais prietaisais. Dažnai net ir normalaus kūno sudėjimo žmonės, ypač vyrai, turi vidinių riebalų sankaupas.

Vidiniai riebalai yra žymiai pavojingesni nei poodiniai riebalai, nes jie išskiria į kraujotakos sistemą riebiųjų rūgščių elementus, kurie veikia kepenis. Padidėjęs kraujospūdis, insulino trūkumas, trigliceridų ir cholesterolio kiekio augimas - visa tai metabolinio sindromo reiškiniai. Didelis vidinių riebalų kiekis stipriai įtakoja šių ligų atsiradimą:

• cukrinį diabetą
• kraujagyslių susiaurėjimą bei širdies ligas
• hiperlipidemiją
• hipertoniją (aukštą kraujo spaudimą)
• insultą
• endokrininių ligų atsiradimą

Teigiama, kad moterims vidiniai riebalai gali įtakoti netgi osteoporozės atsiradimą.

Raumenys:

Skeletinių raumenų kiekis matuojamas procentais. Lieknėjant vienas svarbiausių dalykų - neprarasti raumens audinio. Tai svarbu dėl dviejų priežasčių:

• atgauti prarastą raumenų kiekį galima tik intensyvaus sporto pagalba, kartu dar daugiau dėmesio skiriant mitybai. Šiuo atveju svarbūs abu elementai.
• organizme raumenys ir vidiniai organai yra pagrindiniai kalorijų degintojai. Taigi, jei prarandame raumeninį audinį, reiškia sulėtiname medžiagų apykaitą. Dar paprasčiau pasakius - galime mažiau suvalgyti.

Vidutinė moterų raumeninio audinio reikšmė ~28%, o vyrų ~37%. Kaip matote šie rodikliai skiriasi iš esmės.

Sudėjimo tipas:

Įvertinus raumenų ir riebalų kiekius galime nustatyti koks yra jūsų kūno sudėjimas.

Žemiau pateiktos vertinimo reikšmės:

• ▲ aukštas
• ▼ žemas
• ☻ norma

Metabolizmas - medžiagų apykaitos greitis:

Ramybės būsenos medžiagų apykaitos (metabolizmo) matavimas.

Minimalus kalorijų kiekis ramybės būsenoje - skirtingas kiekvienam, atsižvelgiant į amžių, svorį, kūno sudėtį.

Žemiau pateiktoje lentelėje galite rasti kūno sudėties analizės rodiklius ir normas, tačiau ji galioja tik matavimus atliekant Omron kūno sudėties analizatoriumi BF-511. Šio aparato tikslumas patikrintas kliniškai.

Alkoholio vartojimas

Dažnos šventės vis dar neįsivaizduojamos be alkoholio - bent nedidelio kiekio. Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, pasižymi atpalaiduojančiu ir raminamuoju poveikiu. Trumpalaikio poveikio atveju būna sutrikusi koordinacija, suprastėjusi matymo kokybė bei atmintis. O dažnas vartojimas gali sukelti specifinius pokyčius smegenyse.

Dėl to gali būti sunku reguliuoti savo emocijas, gali sutrikti elgesio kontrolė, įprasti malonūs dalykai (pvz., artimi santykiai, prasminga laisvalaikio veikla) tampa blankūs, nedžiuginantys. Šie ir kiti pokyčiai lemia sutrikusį gebėjimą matyti save „iš šono“. Dėl to pačiam piktnaudžiaujančiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą. Dažnai tai įvyksta tik patiriant rimtų vartojimo padarinių - nukenčia sveikata, santykiai ar socialinis gyvenimas.

Specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nurodoma, koks alkoholio kiekis yra minimaliai rizikingas, siekiant išvengti sveikatos sutrikimo ir pakenkimo organizmui tiek, kad pradėtų vystytis priklausomybė. Šie skaičiai išreiškiami standartiniais alkoholio vienetais. Remiantis mokslo įrodymais, rizika labai padidėja, kai vyrai viršija 2 standartinius alkoholio vienetus per dieną, o moterys 1 standartinį alkoholio vienetą ir alkoholį vartoja daugiau nei 5 dienas per savaitę.

Standartiniai alkoholio vienetai:

• 500 ml taurė alaus (5 proc.) - 2 standartiniai alkoholio vienetai;
• 70 ml taurė aperityvo (18 proc.) - 2 standartiniai alkoholio vienetai;
• 40 ml degtinės (40 proc.) - 1,3 standartiniai alkoholio vienetai;
• 750 ml vyno butelis (12 proc.) - 7,2 standartiniai alkoholio vienetai;
• 700 ml brendžio ar degtinės (38-40 proc.) - 21 standartinis alkoholio vienetas.

Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ir vartojantys medikamentus, taip pat nėščios moterys ir nepilnamečiai turi visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo.

Alkoholis slopina, sulėtina mūsų reakciją, ir tai tampa įvairių nesėkmių, nelaimių, nemalonių nutikimų priežastimi. Padauginus alkoholio, sumažėja mąstymas apie pasekmes, sunku kontroliuoti vartojimą ir sunku sustoti. Alkoholis, veikdamas smegenis, priverčia elgtis impulsyviai ir neapgalvotai, pavyzdžiui, vairuoti išgėrus.

Jei yra abstinencijos sindromas ir būklė labai sunki, reikėtų kreiptis į gydytoją. Sunki abstinencijos būklė gali komplikuotis. Jei žmogus dreba, pulsas mažas, kraujospūdis aukštas, jis nerimastingas, nemiegojęs, jo tikrai negalima palikti vieno.

Moterims priklausomybė nuo alkoholio išsivysto greičiau, nes moterys šiuo klausimu labiau pažeidžiamos biologiškai - tas pats išgertas alkoholio kiekis sudaro didesnę koncentraciją kraujyje ir labiau pažeidžia visus organus.

Patarimai, kaip nepadauginti alkoholio:

• Laikykitės saiko ir neviršykite rekomenduojamų standartinių alkoholio vienetų.
• Negerkite nevalgius.
• Vartojant alkoholį, reguliariai valgykite, tinka rūgštesnis maistas, kuriame gausu vitamino C.
• Gerkite daugiau paprasto vandens (stiklinę vandens šalia vieno alkoholio vieneto).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pastaraisiais metais daugėja jaunuolių, kurie išvis nevartoja jokių alkoholinių gėrimų arba jų atsisako, jei iki tol vartojo.

Minimalus gyvenimo lygis

Minimalusis gyvenimo lygis gali būti naudojamas kaip socialinės atskirties matas. Jis yra vienas rodiklių, nustatančių skurdą šalyje. Minimaliojo gyvenimo lygio nustatymo reikalavimus reglamentuoja tarptautiniai susitarimai, pvz., Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948). Joje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris garantuotų jo ir jo šeimos gerovę - maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą.

Lietuvoje minimalusis gyvenimo lygis apibūdinamas kaip šeimos mėnesinių pajamų suma, per mėnesį tenkanti vienam žmogui ir garantuojanti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, kuris atitinka organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, t. p. minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius.

20 a. pabaigoje-21 a. Taikomąjį minimalųjį gyvenimo lygį 1990-2008 nustatė ir tvirtino Vyriausybė. Jo dydį lėmė valstybės biudžeto galimybės. Tokio tipo minimalusis gyvenimo lygis Lietuvoje pirmą kartą buvo nustatytas 1990 remiantis minimaliu vartojimo krepšeliu ir taikant statistinį normatyvinį metodą. Dėl staigaus infliacijos didėjimo 1991 taikomasis minimalusis gyvenimo lygis buvo indeksuotas keturis kartus. Vėliau indeksavimas su infliacija buvo siejamas mažiau.

Skaičiuojamasis minimalusis gyvenimo lygis buvo nustatinėjamas 1993-2008. Kaip ir taikomasis minimalusis gyvenimo lygis, jis buvo grindžiamas minimalių vartojimo poreikių tenkinimu. Skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio pagrindas buvo minimalaus maisto produktų rinkinio vertė. Vyriausybė oficialiai netvirtino skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio. Jį nustatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Lietuvos statistikos departamento namų ūkių biudžetų tyrimų rezultatus. Skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio maisto produktų verte buvo remiamasi nustatant absoliučią skurdo ribą, t. p. valstybės remiamų pajamų dydį, kuris siejamas su minimaliu maisto produktų poreikio tenkinimu.

Nuo 2008 socialinės apsaugos išmokoms apskaičiuoti vietoje taikyto minimaliojo gyvenimo lygio naudojamas kitas rodiklis - bazinė socialinė išmoka.

tags: #minimalios #kiekis #gali #buti