Minimalūs reikalavimai buitinėms patalpoms Lietuvoje

Šis straipsnis skirtas apžvelgti minimalius reikalavimus, keliamus buitinėms patalpoms Lietuvoje. Aptarsime gyvenamųjų pastatų ir jų sklypų projektavimo sprendimus, gaisrinę saugą, evakuacinius išėjimus ir kitus svarbius aspektus, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir statybos techniniais reglamentais.

Bendrieji reikalavimai

Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais.Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams.

Pagrindiniai teisės aktai

Projektuojant ir statant gyvenamuosius pastatus, būtina vadovautis šiais dokumentais:

  • Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.
  • Statybos techniniais reglamentais STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
  • Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“.
  • Techniniu reglamentu „Liftai“.
  • Higienos norma HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“.
  • Higienos norma HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“.
  • Higienos norma HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“.
  • Higienos norma HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“.
  • Higienos norma HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.
  • Higienos norma HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose“.
  • Higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
  • Statybos taisyklės ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“.
  • Statybos taisyklės ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“.
  • Statybos taisyklės ST 2190.02:1997 „Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės“.
  • Higienos norma HN 48-2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“.
  • Higienos norma HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“.
  • Higienos norma HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“.
  • Respublikines statybos normas RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai.
  • Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą.

Pastato sklypo reikalavimai

Pastato sklype turi būti numatyti šie elementai:

  • Želdynai.
  • Prieinamieji keliai ir takai.
  • Automobilių stovėjimo vietos.
  • Žaidimų aikštelės vaikams.
  • Poilsio aikštelės suaugusiems.
  • Ūkinės aikštelės.
  • Atliekų konteinerių aikštelės.

Pastaba: * pažymėtų sklypo elementų alternatyvos - patalpinti juos požeminėje ir/ar antžeminėje pastato erdvėje, priestate.

Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai nustatyti STR 2.06.01: 1999 [3.16].

Želdynų plotas - nustatomas pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą [3.40].

Siekiama išsaugoti gamtos vertybes ar nekilnojamąsias kultūros vertybes.

Gaisrinė sauga

Gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei. Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8].

Projektuojant gyvenamuosius pastatus, be poveikių ir apkrovų, nustatomų, vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [3.15], būtina numatyti poveikius ir apkrovas, nenumatytas normalaus pastato eksploatavimo metu ir sukeliančius pastato laikančiųjų konstrukcijų griūtį gaisro ar sprogimo atveju. Lokalūs konstrukcijų suirimai neturi sukelti progresuojančios viso pastato griūties. Tuo tikslu būtina numatyti sąlygas, kurios palengvintų plastinių deformacijų konstrukcijų elementuose bei jų sujungimo vietose atsiradimą.

Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.

Gyvenviečių ir miestų vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai turi būti statomi ne didesniu kaip 5 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Priešgaisriniai atstumai tarp vienos paskirties pastatų (gyvenamųjų arba kitos paskirties - ūkinių pastatų, garažų, pirčių ir pan.) gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamiems pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

Iki 3 aukštų gyvenamuose pastatuose turi būti įrengiamas ne mažiau kaip vienas evakuacinis išėjimas.

Gyvenamuosiuose pastatuose, kurių rūsiuose įrengiamas garažas, pirtis, katilinė, bei 3 aukštų ir aukštesniuose namuose, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo pastato antžeminės dalies išėjimas.

Pirmame ir cokoliniame gyvenamojo pastato aukšte gali būti įrengiamos visuomeninės patalpos ir asmeninės dirbtuvės, kurios yra susiję su namo gyventojų darbo veikla.

Gyvenamajame pastate įrengiamos pirties šildymui gali būti naudojamas tik gamyklinis elektrinis įrenginys, kurio valdymo automatika užtikrintų įrenginio apsaugą ir atjungimą po 8 val.

Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai. Vanduo gaisrui gesinti gali būti saugomas viename rezervuare, jį perskiriant į dvi kameras.

Prie gaisrinio rezervuaro turi būti įrengti informaciniai ženklai, nurodantys jo paskirtį, talpą, vandens paėmimo angas.

Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Iki 4 aukštų pastatams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.

Automobilinių kopėčių pastatymui, atsižvelgiant į pastato aukštį bei automobilio technines galimybes, 7-16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 m dydžio aikštelė.

Arkų namuose plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis - ne mažesnis kaip 4,25 m.

Gyvenviečių ir miestų daugiabučiai namai turi būti statomi ne didesniu kaip 3 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Namo pastovumui užtikrinti jo perdangų (įskaitant palėpės bei rūsio) ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip REI 60-I ugniai atsparumo namams.

Daugiabučiai namai, kuriuose dauguma butų numatoma žmonėms su negalia, gali būti statomi ne aukštesni kaip 5 aukštų.

Laiptinėse (išskyrus neuždūmijamas) leidžiama įrengti ne daugiau dviejų keleivinių liftų, nusileidžiančių ne žemiau pirmojo aukšto. Liftų šachtų konstrukcijos turi būti iš A grupės statybos produktų.

Vienos sekcijos name liftas (liftai) su lifto holu, esantis sekcijos centre (plane), turi būti apribotas priešgaisrinėmis 2 tipo sienomis. Lifto holo bei laiptinės durys turi būti priešgaisrinės, ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai.

Buitinės paskirties patalpos daugiabučiuose namuose (ne butų ribose), esančios pirmame, cokoliniame ar rūsio aukštuose, nuo gyvenamųjų patalpų (aukštų) turi būti atskirtos 2 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Iš šių patalpų turi būti tiesioginiai išėjimai į išorę, taip pat jose turi būti įrengti atidaromi langai su prieduobėmis. Langų mažiausi matmenys 0,9x1,2 m. Sekcijinio tipo namuose buitinės patalpos namo sekcijos ribose atskiriamos priešgaisrinėmis sienomis ir durimis.

Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, leidžiama įstiklinti namų balkonus bei lodžijas. Įstiklinimo konstrukcijų apatiniai elementai turi būti ne žemiau kaip 1 m nuo balkono ar lodžijos grindų paviršiaus, aukščiau esantys - išdėstyti ne mažesniais kaip 1,2 m atstumais. Šių konstrukcijų elementų minimalūs išdėstymo atstumai horizontalia kryptimi - 0,7 m.

Jei įrengiama patalpa laiptinės prižiūrėtojui, ji turi būti įrengta pirmame namo aukšte už laiptinės ribų. Šios patalpos atitvarinės konstrukcijos turi būti pagamintos iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų, patalpoje turi būti įrengti autonominiai gaisro signalizatoriai, o namuose, kurių viršutinio aukšto (įskaitant ir mansardinį) grindų altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, - automatinė gaisro signalizacija.

I atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus.

I atsparumo ugniai gyvenamųjų namų, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išorines sienas (fasadus) galima šiltinti ne žemesnės kaip C-s2, d1 degumo klasės statybos produktais, padengiant juos ne plonesniu kaip 6 mm, o angokraščiuose - 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu. Šiltinant šiais statybos produktais pastatus, sienos viršus 1,2 m atstumu iki stogo konstrukcijų iš žemesnės kaip B-s1, d0 statybos produktų turi būti šiltinamas ne žemesnės kaip A2-s1, d0 statybos produktais.

10 aukštų ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai...

Konteinerių aikštelių reikalavimai

  • Aikštelė turi būti aptverta ne mažesnio kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių.
  • Likusioji dalis skirta prieiti prie konteinerių.
  • Aikštelės dangos nuolydis ne didesnis kaip 2%.
  • Aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato ir 3 m nuo vienbučio (dvibučio) namo langų ir durų bei atitinkamai ne arčiau kaip 3 ir 2 metrai iki sklypo ribos. Šis atstumas nereikalingas, jeigu projektuojamo ir gretimo namo buitinių atliekų aikštelės liečiasi per sklypų atitvarą.

Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius minimalius reikalavimus buitinėms patalpoms Lietuvoje, apimančius įvairius aspektus nuo pastato sklypo planavimo iki gaisrinės saugos ir specialiųjų poreikių užtikrinimo. Šių reikalavimų laikymasis yra būtinas siekiant sukurti saugią, patogią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Aplinkos inžinerijos fakultetas

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti svarbiausius atstumus, susijusius su buitinėmis patalpomis:

Objektas Atstumas nuo daugiabučio Atstumas nuo vienbučio Pastabos
Atliekų konteinerių aikštelė 10 m 3 m Atstumas iki langų ir durų
Privažiavimas gaisrinei technikai (iki 4 aukštų) 25 m 25 m Atstumas iki pastato
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba (daugiabučiai) 3 km - Atstumas iki tarnybos
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba (vienbučiai) 5 km - Atstumas iki tarnybos

tags: #minimalus #reikalavimai #buitinems #patalpoms