Turtingiausias Žmogus Pasaulyje: Lietuvos Verslininkų Apžvalga

Informacija apie turtingiausius Lietuvos žmones slypi po devyniais užraktais, priešingai nei daugelyje kitų valstybių. Vieni baiminasi dėl savo saugumo, kitus trikdo dėmesys, treti nenori turėti reikalų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Todėl informaciją apie jų valdomą turtą reikia rankioti po kruopelytę. Tačiau padėtis pamažu keičiasi.

„Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ taip pat pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda.

Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis. Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis.

Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų. Tad, tarkime, gamybos sektoriuje įmonė turėtų būti daugiau pelninga, nes pats sektorius mažiau rizikingas.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą. „Po savęs palikti ne vien tik eilutę su daug skaičiukų, bet kad sukūrė gerovę, pridėtinę vertę visai valstybei, žmonėms, jaunimui ar panašiai. Suprantu, kad verslininkai dažniausiai sako, kad mes sukūrėme darbo vietų, čia mūsų pagrindinis nuopelnas. Viskas tvarkoje, kad sukuria daug darbo vietų, bet reikia įvertinti dar tai, ar tos darbo vietos yra gerai apmokamos.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius. Anot D. Dundulio, gamybos įmonių ateityje laukia tas augimas.

Turtingiausiųjų Sąrašo Lyderiai

Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

„Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc.

Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis.

„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų. Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus. Nors pastaraisiais metais įvesti alkoholio gamybos ir prekybos apribojimai atsiliepia D. Mockaus alkoholio verslui, išlaikyti stabilų pajamų augimą leidžia diversifikuota veikla.

Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai. Birželį Konkurencijos taryba leido verslininkams įgyvendinti tarpusavio sandorį. Po šio sandorio Augustinas Rakauskas yra pagrindinis nekilnojamojo turto įmonių „Litvalda“,„Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, valdančių prekybos centrus „Banginis“ ir „Mega“, savininkas.

Subyrėjus vadinamajam VP dešimtukui, valdžiusiam didžiausią Lietuvos įmonių grupę, Vladas Numavičius išliko tarp smulkiųjų akcininkų, nors jo turima akcijų dalis susitraukė nuo turėtų 24,6 proc. iki maždaug 10,5 proc. Už broliui Nerijui Numavičiui perduotas „Vilniaus prekybos“ akcijas V. Numavičius įgijo įmonės „EVA grupė“ akcijų kontrolę. „EVA grupė“ tarp kitų įmonių valdo šokolado ir saldainių fabrikus „Vilniaus pergalė“ ir „Naujoji Rūta“.

Verslininkas Dainius Dundulis valdo trečią pagal dydį mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje „Norfos mažmena“. 2018 metais „Norfos mažmena“uždirbo beveik 7 proc. daugiau pajamų negu 2017 metais - 588 mln. eurų, tačiau 15 proc. mažiau grynojo pelno - 6,4 mln. eurų. Finansų analitikų skaičiavimais, įmonės „Norfos mažmena“ vertė siekia apie 100 mln. eurų, o logistikos bei gamybos įmonės „Rivona“ - apie 150 mln. eurų. D.Dundulis abiejose įmonėse valdo po 93 proc. akcijų.

Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Klaipėdos Politikai ir Jų Turtas

Vakar "Valstybės žinios" paskelbė politikų ir valstybės tarnautojų turto deklaracijas už 2008 metus. Jos atskleidė, kad uostamiesčio politikai krizės nejaučia - jų turtai, palyginti su ankstesniais metais, nė kiek nesumažėjo, o kai kurių net išaugo. Penkiolika iš 31 Klaipėdos miesto tarybos nario yra milijonieriai.

Turtingiausių miesto tarybos narių trejetuke pavardės nesikeičia jau kelerius metus. E.Sabataitis deklaravo turįs privalomo registruoti turto (nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai) už 8 mln. 431 tūkst. litų. Turtingiausių miesto tarybos narių trejetuke antrąją vietą užima verslininkė Eugenija Odebrecht. Ji nurodė turinti nekilnojamojo turto už 5 mln. 850 tūkst. litų. Trečias politikas miesto taryboje pagal sukauptus turtus yra Benediktas Petrauskas. Jis deklaravo turįs nekilnojamojo turto už 2 mln. 301 tūkst. litų, piniginių santaupų - 278 tūkst. litų.

Tarp tarybos narių milijonierių yra ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Jis turi nekilnojamojo turto už 538 tūkst. litų, o piniginių santaupų - 555 tūkst. litų. Į milijonierius lygiuojasi ir mero pavaduotojas Benas Šimkus. Jam priklauso nekilnojamojo turto už 460 tūkst. litų, o santaupų - 530 tūkst. litų.

Turtais pasigirti gali ir kai kurie kiti Klaipėdos politikai, ne miesto tarybos nariai. Tarp turtingiausiųjų - Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas. Jam priklauso 2 mln. 488 tūkst. litų vertės nekilnojamasis turtas, santaupų jis turi 149 tūkst. litų. Milijonieriumi vadintis gali Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Jis deklaravo turįs privalomo registruoti turto už 832 tūkst. litų, o santaupų - 113 tūkst. litų.

Tarp Klaipėdoje išrinktų Seimo narių turtingiausia - Irena Šiaulienė. Ji deklaravo privalomo registruoti turto už 430 tūkst. litų, piniginių lėšų - 125 tūkst. litų ir tai, jog yra skolinga 111 tūkst. litų. Neturtingiausias yra Seimo narys Pranas Žeimys. Jis turi nekilnojamojo turto už 81 tūkst. litų, santaupų - vos 9 tūkst. Labiausiai prasiskolinusi jauniausia Seimo narė - Agnė Bilotaitė. Ji skolinga 600 tūkst. litų, nors turi tik 51 tūkst. litų vertės turto ir 50 tūkst. litų santaupų.

Klaipėdos Politikų Turtas (2008 m.)

Ši informacija atskleidžia turto pasiskirstymą tarp Klaipėdos politikų ir valstybės tarnautojų, taip pat jų finansinius įsipareigojimus.

Turto Slėpimas ir Viešumo Problemos

Lietuvos įstatymai vis dar leidžia neskelbti informacijos apie bendrovių akcininkų sudėtį bei jų pasidalijimo proporcijas, todėl nemažai įmonių savo valdytojus slepia. Klasikinis pavyzdys - garsusis Vilniaus prekybos (VP) grupės dešimtukas.

Minėtas verslininkas sako dar prisimenantis laukinio kapitalizmo laikus, kai vieša informacija apie kažkieno sukauptą turtą reiškė nesaugumą - banditų gąsdinimus ir reketavimą. Dabar šešėlinio pasaulio spaudimo nebėra, tačiau didžiuotis savo turtu laikoma negarbingu elgesiu. Tokias tendencijas pastebi ir B.Lubys. „Mūsų visuomenėje, jeigu nesi ubagas, tai esi negeras. Jeigu ubagas - tai tada jau savas. Ką padarysi, toks lietuvio mentalitetas“, - su neigiamu požiūriu į turtus susitaikė niekada jų nestokojęs verslininkas.

Kitas pašnekovas J.Garbaravičius svarsto, kad turtingi žmonės vengia afišuotis dėl visuomenėje gajaus pavydo jausmo. „Lietuvoje turtingi žmonės nemėgstami. Čia laisvai gali specialiai perbrėžti naujo automobilio sparną, prekybos centre piktai nužvelgti pilną maisto produktų vežimėlį“, - pastebi jis. J.Garbaravičius mano, kad verslininkai ir patys turi nebūti arogantiški, prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo - ne tik tiesiogiai, steigdami naujas darbo vietas, bet ir remdami labdaros projektus, gerindami žmonių kasdienę aplinką.

Tačiau ar tikrai vien papildomi geri darbai gali reabilituoti verslininkus visuomenės akyse? Gal pakaktų prisiminti, kad būtent verslas yra pagrindinis mokesčių mokėtojas - taigi, ir viso viešojo sektoriaus išlaikytojas - be kita ko kuriantis darbo vietas.

tags: #mire #turtingiausias #zmogus #karosas