Ar normalu XXI amžiuje laikytis principo „akis už akį, dantis už dantį“? Europos Sąjungos valstybės atsisakė tokio „teisingumo“.
Pagrindinių teisių chartijos antrajame straipsnyje rašoma: „Niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė“.
O JAV, tokia arši kovotoja už žmogaus teises, mirties bausmę taiko daugiau nei pusėje valstijų (32 iš 50).
Jungtinių Amerikos Valstijų Techaso žmogaus teisių gynėjai žurnale „Columbia Human Rights Law Review“ išspausdino nepriklausomo tyrimo rezultatus. Surinkti faktai įrodo, jog prieš ketvirtį amžiaus už žmogžudystę mirties bausmė buvo įvykdyta nekaltam žmogui.
Mirties bausmės vykdymas JAV nuo 1976 m. iki 2018 m.
Nekaltas nuteistasis Karlas Deluna
Keturiuose šimtuose puslapių labai kruopščiai išnagrinėtos ir pagrįstos svariais argumentais visos vienišos motinos nužudymo, kuris įvykdytas beveik prieš 3 dešimtmečius, aplinkybės.
Kaip aiškėja iš bylos medžiagos, kurią policija tyrė dar 1983 metais, nusikaltėlio auka tapo 24-erių Vanda Lopez.
Jauna vieniša motina ką tik buvo netekusi darbo mokykloje, tad ėmė dirbti naktinėje pamainoje prie benzino kolonėlės veikiančioje parduotuvėje.
Vasario 4-ąją vienas V. Lopez klientų pranešė jai, jog matė šalia parduotuvės kažkokį tipą, žaidžiantį su peiliu.
Moteris iš karto apie tai pranešė policijai, tačiau atvykus pareigūnams, šioji jau buvo nužudyta.
Nužudymu buvo apkaltintas 27-erių Karlas Deluna.
Mirties bausmė jam įvykdyta 1989 metais.
Iš pirmo žvilgsnio K. Delunai lyg ir tiko plėšiko bei žmogžudžio rolė.
Jis buvo toksikomanas, ne kartą pakliuvęs pareigūnams dėl automobilio nuvarymo ir bandymo išžaginti.
Tačiau jokių tiesioginių įkalčių prieš K. Deluną rasta nebuvo.
Vienintelis „kabliukas“, dėl kurio vaikinas buvo nuteistas mirties bausme, buvo tai, kad K. Deluna buvo sulaikytas beveik nusikaltimo vietoje - jis slėpėsi po sunkvežimiu.
Liudytojų parodymai kardinaliai skyrėsi.
Vienas žmogus, tuo metu pylesis degalus, pareiškė, jog matė apšepusį, ūsuotą vyriškį nudrengtais rūbais.
Gi sutuoktinių pora, tuo metu buvusi netoli nusikaltimo vietos, aiškino priešingai: vyras buvęs švariai nusiskutęs, dėvėjo baltus marškinius.
K. Deluna atitiko antrąjį variantą.
Juristai, atlikę nepriklausomą nusikaltimo tyrimą, tvirtina, jog V. Lopez galėjo nužudyti kitas žmogus - Karlas Ernandesas.
Jo biografija labai panaši į K. Delunos: jis taip pat buvo toksikomanas ir puldinėjo moteris.
Be to, K. Ernandesas pats prisipažino nužudęs V. Lopez - gyrėsi papasakodamas tokių detalių, kurias galėjo žinoti tik moters žudikas.
Dar viena detalė: K. Pasak K. Ernandeso, jis moterį pasmaugė, o paskui jai ant nugaros išpjaustė raidę X.
O tuo metu V. K. Ernandesas taip pat buvo pripažintas recidyvystu.
Jis buvo teistas už daugybę plėšimų iš prekybos centrų, o taip pat už savo draugės sunkų sužalojimą (merginai peiliu buvo supjaustyta krūtinė, pilvas, sėdmenys).
Iš pradžių vyras irgi buvo įtariamųjų sąraše, tačiau vėliau tyrėjai ėmėsi versijos, jog žudikas - K.
Tyrėjai neatsižvelgė į tai, kad niekur - nei ant K. Delunos drabužių, nei ant jo kūno - nebuvo rasta nužudytosios kraujo.
O nusikaltėlis buvo perrėžęs aukai arteriją ir kraujas tryško vos ne fontanu...
Įvykdžius mirties nuosprendį K. Delunai, K. Ernandesas iš kalėjimo buvo paleistas lygtinai, tačiau 1996 metais jis su peiliu užpuolė moterį ir vėl sėdo į kalėjimą.
Jame po trejų metų 45 metų nusikaltėlis ir mirė, nusinešdamas į kapą ir V. Lopez nužudymo paslaptį.
Įdomu tai, kad rimtas žmogaus teisių gynėjų projektas dėl K. Delunos nekaltumo tyrimo „išaugo“ iš paprasto kursinio studento darbo, paruošto 2003 metais.
Studento surinkta medžiaga sudomino Kolumbijos universiteto teisės profesorių Džeimsą Libmaną, kuris ir vadovavo tolesniam nusikaltimo aplinkybių tyrimui.
„Šis atvejis (K. Deluna) pakeitė mano požiūrį į gyvenimą“, - prisipažino D. Libmanas.
Dabar profesorius įsitikinęs, jog amerikietiškoji Temidė klysta ne taip jau ir retai ir, kad neteisingą teismo sprendimą gali išgirsti bet kuris žmogus.
Buvęs prokuroras ir kaltintojas K. Delunos byloje Styvas Šivetsas, dabar dirbantis advokatu, tvirtina, jog teismas jokios klaidos nepadarė.
Tačiau prieš teismą K. Deluna advokatams tvirtino esąs nekaltas ir netgi nurodė galimą žudiką - K. Ernandesą.
Pasak K. Delunos parodymų, prieš tai jis K. Ernandesą matė striptizo klube, esantį netoli benzino kolonėlės.
Vėliau, praeidamas pro parduotuvėlę, per langą neva pamatė, kaip K. Ernandesas grūmiasi su V. Lopez.
Į klausimą, kodėl jis pasislėpė po sunkvežimiu, K. Deluna atsakė, jog išsigandęs, kad gali būti apkaltintas žmogžudyste.
Klaidų neatitaisysi
Aiškūs nekaltumo įrodymai buvo pateikti 10 JAV iškeltų bylų. Tik dabar jau neįmanoma nieko pakeisti. Bausmės jau įvykdytos.
Panašių atvejų gali būti ir daugiau. Per visą 38-erių metų laikotarpį, per kurį JAV yra įsigaliojusi mirties bausmė, visiškai išteisinti buvo 146 žmonės.
Keturi jų kalėjime atsėdėjo 30 metų, vienas - 33 metus.
Lietuvos Konstitucinis Teismas prieš mirties bausmę
Konstitucinis Teismas (KT) 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime aiškiai patvirtino, kad mirties bausmė yra už teisės ribų. Jame konstatuota, kad Baudžiamajame kodekse už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis numatyta mirties bausmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms.
KT pažymėjo, jog prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta. Prigimtines teises žmogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos yra įtvirtintos valstybės teisės aktuose.
Mirties bausmė Europoje
KT argumentai. KT pabrėžė, kad demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausiąja vertybe. Konstitucija reikalauja įstatymais užtikrinti teisę į gyvybę.
Teisė į gyvybę yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Ji nedaloma. Arba gyvybė yra, arba jos nėra. Paskyrus mirties bausmę ir ją įvykdžius, žmogaus gyvybės nebelieka.
KT įžvelgė, kad skiriant mirties bausmę neatmestina ir klaidos galimybė. Įvykdžius mirties nuosprendį nebėra jokių galimybių šią klaidą atitaisyti.
Mirties bausmės panaikinimas. Visų pirma, 1998 m. buvo pakeistas Baudžiamasis kodeksas, o mirties bausmė buvo panaikinta nacionaliniu lygmeniu.
Be to, panaikinti mirties bausmę įsipareigota ir tarptautiniu lygmeniu: 1999 m. Lietuva ratifikavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo, 2003 m. - Protokolą Nr.
KT nutarimas buvo didžiulis žingsnis humanizuojant bausmių sistemą. Šios teisės ir laisvės yra neatimamos, nes sudaro žmogaus orumo pamatą.
Žiauriausios mirties bausmės Lietuvoje