Miško Sklypinė Inventorizacija ir Miškotvarkos Projektas: Kas Tai?

Norite sužinoti, kas yra miškotvarkos projektas? Kas yra miško sklypinė inventorizacija ir taksacija? Kam tai naudinga ir reikalinga? Kokia miškotvarkos projekto nauda?

Miško taksacija - tai miško materialusis, piniginis ir kokybinis įvertinimas. Svarbiausi taksaciniai rodikliai yra medžių rūšis, amžius, aukštis, skersmuo, medyno sudėtis ir tankumas (skalsumas, glaudumas). Svarbiausias miško taksacijos tikslas - miške nustatyti medienos išteklius. Taksacija gali būti vykdoma pasitelkiant vizualinius ar instrumentinius metodus.

Sklypinė miškų inventorizacija (SMI) - miško valdų inventorizacija, suskirstant jas inventorizaciniais vienetais (kvartalais, miško sklypais), nustatant kiekvienam sklypui taksacinius rodiklius, charakterizuojančius medynų, miško ir kitų žemių gamtinę bei ūkinę būklę.

Miškotvarkos projektas tai savotiškas miško pasas su visa detalia informacija. Miškotvarkos projekte nurodoma medynų rūšinė sudėtis, amžius, suprojektuotos ūkinės priemonės, biokuro potencialas, apribojimai ir d.k. Miškotvarkos projektas - pagrindinis dokumentas, pagal kurį planuojami miško kirtimo darbai.

Miško taksacijos duomenys leidžia savininkams suprasti, kokios medžių rūšys ir koks miško augimo potencialas, kokios miško augimo sąlygos yra tam tikroje nuosavybėje. Kokybiškai parengtas miškotvarkos projektas gali padidinti Jūsų miško vertę.

Miškotvarkos projektas rengiamas visam miško sklypui, todėl net jei turite su sklypo bendrasavininkais pasitvirtinę naudojimosi tvarką, miškotvarkos projektas bus rengiamas tik vienas.

Miškotvarkos projektai valdoms nuo 3 iki 10 ha rengiami 20 metų, o valdoms, kurių plotas didesnis nei 10 ha dešimčiai metų.

Miškotvarkos projektus privalu rengti, jei norite gauti ES paramą miškams, t. y.

ES Parama Miškams: Kas Gali Kreiptis?

Aplinkos ministerija informuoja, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus, turinčius žemės sklypus, teikti paraiškas ir gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Dotacijoms numatyta skirti 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui - 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.

Kreiptis dėl paramos kviečiami fiziniai asmenys, esantys ne miško paskirties žemės, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai (savaiminukai), savininkais. Pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo nuostatas, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Jaunesniais kaip 20 metų medžių savaiminukais apaugę plotai apskaitomi mišku tik žemės savininkui pageidaujant.

Kaip Gauti Paramą?

  1. Norint sulaukti finansinės paramos ir medžių savaiminukais apaugusius plotus įtraukti į miško žemės apskaitą, gyventojai turėtų kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (VMT) dėl žemės ploto inventorizacijos ir medžių savaiminukų inventorizacijos duomenų patvirtinimo.
  2. Svarbu pažymėti, kad Valstybinė miškų tarnyba savo sprendimu tik patvirtina medžių savaiminukų inventorizacijos duomenis, kuriuos tarnybai pateikia žemės savininko pasamdytas vidinės miškotvarkos projekto rengėjas.
  3. Sulaukus VMT sprendimo dėl medžių savaiminukų inventorizacijos bei gavus atitinkamus dokumentus, teikiama paraiška paramai gauti. Kartu su paraiška būtina pateikti dokumentą, įrodantį nuosavybės teisę į žemės sklypą bei VMT sprendimą dėl medžių savaiminukų inventorizacijos.
  4. Nuo paraiškos pateikimo dienos per ne daugiau kaip 6 mėnesius turi būti pateiktas paramos mokėjimo prašymas. Su šiuo prašymu būtina pateikti miškų kadastro pažymą, patvirtinančią, kad medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas įtrauktas į miško žemės apskaitą.
  5. Paraiškos teikiamos APVIS aplinkoje nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. 8 val., kol užteks kvietimui numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 16 d.

Sprendimo Priėmimo Terminas: Sprendimas dėl ne miško žemės, apaugusios medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius - 20 ar daugiau metų, yra priimamas per 10 darbo dienų, vadovaujantis Miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytų duomenų patvirtinimo aprašu.

Kas Gali Pateikti Duomenis Inventorizacijai? Medžių savaiminukų inventorizacijos duomenis tvirtinti gali pateikti žemės sklypų savininkai ar jiems paslaugas teikiantys vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, atitinkantys Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių reikalavimus.

Paraiškos priimamos nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. (8:00 val.) kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (4 000 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 18 mėn. nuo kvietimo pradžios, t.y. iki 2026 m. kovo 16 d.

Miško maudynių patirtis ir jos ryšys su miško biofizinėmis savybėmis

Miškų Valstybės Kadastras

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras - tai specializuotas valstybės kadastras, skirtas valstybėje esančiai miško žemei apskaityti. Kadastras įsteigtas 2003 metais. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu Miškų kadastre yra įregistruota daugiau kaip 2 milijonai hektarų miško žemės ploto.

Miškų kadastro valdytojas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o tvarkytojas - Valstybinė miškų tarnyba. Miškų kadastrui priskirtos dvi funkcijos: duomenų apie visus Lietuvos miškus tvarkymas ir jų teikimas vartotojams.

Lietuvos Miškų Danga

Miškų kadastras apima visumą duomenų apie Lietuvos miškus, jų nuosavybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas nustato, kad Miškų kadastras sudaromas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu, t. y. Miškų kadastre įregistruojami miškų inventorizacijos grafiniai ir aprašomieji duomenys. Miškų inventorizacijoje taikomais metodais miško masyvai skaidomi į miško kvartalus, o šie - į miško žemės taksacinius sklypus, kurie išskiriami pagal miško žemės naudmenas, medynų rūšinę sudėtį, amžių, augimo sąlygas. Būtent miško žemės taksacinis sklypas ir yra Miškų kadastro objektas.

Duomenų Teikimas Miškų Kadastrui

Viena iš Miškų kadastro teikiamų paslaugų - duomenų teikėjų pateiktų duomenų sutvarkymas ir įregistravimas Miškų kadastro duomenų bazėse. Teisės aktai nustato, kad Miškų kadastrui duomenis gali teikti miško valdytojai (savininkai), valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojai, vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, miško žemės pavertimą (išimtiniai atvejai numatyti Miškų įstatyme) kitomis naudmenomis inicijavę ar organizavę asmenys, Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai.

Teikiamų duomenų turinį ir duomenų teikimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija ir kiti teisės aktai.

Miško Kaita ir Duomenų Aktualumas

Miškui užaugti reikia dešimtmečių. Kai kurios miško medžių rūšys, tokios kaip pušis, ąžuolas pasiekia brandą sulaukusios šimto ir daugiau metų. Miškas niekada „nestovi vietoje“. Augdamas nuo jaunuolyno stadijos iki brandos labai keičiasi. Pasikeičia medynų rūšinė sudėtis, vidutinis medžių amžius, aukštis, skersmuo, medynų tūris. Natūralu, kad kartą užfiksavus miško duomenis, po dešimtmečio juos rasime jau visai kitokius.

Kompensavimas Už Inventorizaciją

2017 m. Kompensavimo tvarką reglamentuoja du teisės aktai: Aplinkos ministro patvirtintas Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų planavimo, skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašas ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintas Lėšų už atliktus miško sklypų inventorizacijos darbus nustatymo ir apmokėjimo tvarkos aprašas. Minėti teisės aktai numato, kad nustatyta tvarka dėl kompensacijos gali kreiptis privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai.

Pagrindinės Sąlygos Kompensacijai Gauti:

  • Miškų inventorizacija turi būti atliekama vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu.
  • Turi būti inventorizuota visa žemės sklype esanti miško žemė.
  • Inventorizacijos duomenys turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
  • Nuo duomenų įregistravimo momento ir prašymo skirti kompensaciją pateikimo negali praeiti daugiau kaip 3 metai.

Miškų Kadastro Duomenų Prieinamumas

Miškų kadastras teikia duomenis apie Lietuvos miškus tiek skaitmenine, tiek ir pažymų ar išrašų forma. Miškų kadastro duomenis galima peržiūrėti per Valstybinės miškų tarnybos teikiamų elektroninių paslaugų (eVMT) internetines prieigas „Geoinformacija apie miškus (M-GIS)“ (neregistruotiems vartotojams), „Miškų kadastro žemėlapiai (VMT-GIS)“ (registruotiems vartotojams) ir „Miškų kadastro pažymos“.

Esant poreikiui, miško savininkai gali užsisakyti Miškų kadastro dokumentus - pažymas, išrašus, žemėlapio fragmentus. Rekomenduojama šiuos dokumentus užsisakyti elektroninėje formoje pasinaudojus elektronine paslauga „Miškų kadastro pažymos“.

Miškų kadastro dokumentus yra galimybė užsisakyti ir analoginėje formoje bei gauti skaitmeninius Miškų kadastro duomenų rinkinius.

Svarbu Atkreipti Dėmesį

  • Medžių savaiminukų inventorizacija atliekama tik ne miško žemės plotams (plotai neįregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas).
  • Teikiant paraišką, su kitais nustatytais dokumentais turi būti pateiktas ir Valstybinės miškų tarnybos sprendimas dėl medžių savaiminukų inventorizacijos.

tags: #misko #sklypu #inventorizacija