Miško atkūrimas ir įveisimas yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti ir plėsti Lietuvos miškų plotus. Miško savininkams iškirtus mišką, privaloma jį atkurti per trejus metus. Tačiau galimybę sodinti mišką turi ne tik miškų savininkai. Mišką įveisti galima ir žemės ūkio paskirties žemėje, pasinaudojus Europos Sąjungos parama.
Šiame straipsnyje aptarsime miško želdinimo ir žėlimo projektų reikalavimus privačioje žemėje Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir rekomendacijomis.
NAMELIS MIŠKE: nuo idėjos iki realybės #mškoatokvėpis
Teisinis pagrindas
Miško želdinimo ir žėlimo reikalavimus reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos miškų įstatymas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ (su pakeitimais)
Pagrindinės sąvokos
- Miško želdiniai - žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai arba krūmai sudaro 50 proc.
- Miško žėliniai - savaime sužėlę miško medžiai ir krūmai ne mažesniame kaip 0,1 ha plote, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose miškas prieš tai neaugo (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Miško žėliniams priskiriamas miškas, kai savaime išaugę medeliai sudaro daugiau kaip 50 proc.
- Plantaciniai miško želdiniai - vidutinės ir ilgos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ilgesnė kaip penkeri metai, priskiriami miško želdiniams. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė penkeri ir mažiau metų, miško želdiniams nepriskiriami. Plantaciniai miško želdiniai gali būti auginami tik tuose plotuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo, išskyrus atvejus, kai jie sodinami moksliniams tyrimams atlikti.
Miško želdinimo ir žėlimo projekto rengimas
Privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi vadovaujantis Nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas. Miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą, kuriame turi būti suprojektuotas ir su miško savininku suderintas miško atkūrimo būdas, tikslinės medžių rūšys, jų išdėstymas, bendras tankis 1 ha ir miško želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemonės.
Kai miškas kertamas be vidinės miškotvarkos projekto arba vidinės miškotvarkos projekte nesuprojektuotos miško atkūrimo priemonės, miškas atkuriamas pagal biržės rėžėjo sudarytą Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Valstybinėje ir privačioje žemėje atkuriant mišką, atliekant medynų ir (ar) krūmynų pertvarkymą, kirtavietei ar pertvarkomam plotui, įveisiant mišką vienam ar keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksaciniams sklypams rengiamas vienas Miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti nurodyta ar želdiniai yra plantaciniai, ar bandomieji.
Reikalavimai miško želdinimo ir žėlimo projektui:
- želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių;
- želdinių rūšinės sudėties formulėje būtų ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų;
- suplanuotas užsodinti ne mažesnis kaip 0,5 ha vientiso veisiamo miško plotas;
- parengtas vienam kadastriniam ir (arba) taksaciniam miško sklypui ar jo daliai;
- suplanuota užsodinti tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) medžių rūšimis (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nenustatyti, plantacinius želdinius).
Miško sodinimas - svarbus žingsnis atkuriant gamtos pusiausvyrą. Šaltinis: silalesnaujienos.lt
Želdinimo ir žėlimo reikalavimai
Atkuriant mišką, želdinių ar žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 proc. Nuostatų 1-3 prieduose nurodytų tikslinių medžių rūšių, išskyrus atvejus, kai valstybiniuose ekosistemų apsaugos (II A gr.), apsauginiuose (III gr.) ir visuose privačiuose miškuose baltalksnynai ir skroblynai paliekami atželti, ir visų nuosavybės formų II-IV gr.
Įveisiant mišką, želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis projektuojama atsižvelgiant į rekomendacijas „Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo technologiniai modeliai žemės ūkiui nenaudojamose žemėse“ (Vilnius, 2005).
Projektuojant ir sodinant želdinius, jų tankis ekosistemų apsaugos (IIA gr.), apsauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose turi atitikti Nuostatų 4 priedo reikalavimus.
Projektuojant žėlinius, jų tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį žėlinių sudėtyje, turi būti ne mažesnis kaip nurodyta Nuostatuose.
Žėlinių tankis
Projektuojant žėlinius, jų tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį žėlinių sudėtyje, turi būti ne mažesnis kaip:
- pušies Pa augavietėje - 1 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 0,5 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio),
- pušies ir beržo Pb augavietėje - 3 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 2 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio),
- visose eglės ir liepos augavietėse - 4 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 3 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio),
- visose ąžuolo augavietėse - 5 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio),
- likusiose pušies, beržo ir visose juodalksnio, baltalksnio augavietėse - 6 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio),
- visose uosio, klevo, drebulės ir guobinių augavietėse - 6 tūkst. vnt./ha (iki 1 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 1 m aukščio).
Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai - ne arčiau kaip 6 m atstumu.
Miško priežiūra ir apsauga
Miško želdiniai ir žėliniai iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių - iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių - iki aštuonerių metų) turi būti prižiūrimi ir saugomi. Miško želdinių ir žėlinių priežiūra apima šiuos darbus: medelių pasodinimo vietų, šalčio iškilnotų medelių ir jų apnuogintų šaknų užpylimą žemėmis, užneštų žemėmis medelių atkasimą, stelbiančios žolinės augalijos, stelbiančių medelių ir krūmų pašalinimą, paviršinio vandens nuleidimą, žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių atsodinimą.
Miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai augančių gyvybingų projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis želdiniuose pirmaisiais jų augimo metais yra mažesnis kaip 85 proc., trečiaisiais metais želdiniuose ir žėliniuose - mažesnis kaip 80 proc. Nuostatų 13 punkte nurodyto tankio arba kai jie sklype auga netolygiai.
Miško želdinių ir žėlinių apskaita
Miško želdinių ir želdinių apskaita atliekama rudenį, želdinių - pirmaisiais jų augimo metais, žėlinių, augančių kirtavietėje, - trečiaisiais metais po miško iškirtimo, žėlinių, augančių sklypuose, kuriose miškas neaugo, - trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo.
Apskaitos metu, vadovaujantis Nuostatų 7 priedu, nustatomas augančių gyvybingų projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankio ir Nuostatų 13 punkte nurodyto reikalingo jų tankio plote santykis pagal medžių ir krūmų rūšis, išreikštas procentais ir reikalingų atsodinti medžių ir krūmų kiekis plote pagal jų rūšis.
Atlikus miško želdinių ar žėlinių apskaitą, nustatoma, ar reikia papildomai želdinti, ar taikyti žėlimą skatinančias priemones.
Miško įveisimas - svarbus žingsnis siekiant didinti miškų plotus. Šaltinis: vmt.lt
Parama miško įveisimui
Žmonės, ketinantys įveisti mišką, gali pasinaudoti Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) administruojama Europos Sąjungos parama miškui įveisti ir prižiūrėti. Vienkartinė kompensacinė išmoka mokama miškui įveisti ir 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka įveistam miškui prižiūrėti, saugoti bei ugdyti. Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.
Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Atrankos kriterijai ir suteikiami balai:
- Kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), skiriama 20 balų.
- Daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų LR žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245, skiriama 15 balų.
- Miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, skiriama 15 balų.
- Miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., skiriama 15 balų.
- Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., skiriama 10 balų.
- Pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra: fizinis asmuo - skiriama 15 balų; juridinis asmuo - skiriama 10 balų.
- Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, - skiriami 5 balai.
- Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys - skiriami 5 balai.
Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius - 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.
Miško registravimas
Miškas laikomas įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
Įveisto miško duomenis būtina nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastrui, valdomam VĮ Registrų centro. Tarnyba, gavusi žemės savininko prašymą, atlieka įveisto miško apskaitą ir per 20 d. d. išduoda atitinkamą pažymą.
Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 d. d. nuo apskaitos atlikimo įtraukiami į Miškų valstybės kadastrą.
Išsamiai tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2022 m vasario 1 d. įsakyme Nr. 3D-65/D1-28 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.