Teisė į paveldėtą turtą neretai atneša ir klausimų: kada galima parduoti, kokie mokesčiai atsiranda pardavus paveldėtą žemę, kokių dokumentų reikia? Jei svarstote galimybę pardavėjo darbo imtis patys, tuomet apie viską papasakosiu plačiau. Čia sužinosite, kokia gali atsirasti mokestinė prievolė pardavus iš tėvų paveldėtą žemę bei kaip pasinaudoti įstatymų taikomomis išimtimis.
Kada galima parduoti paveldėtą žemę ar mišką?
Jokio termino apribojimo paveldėtos žemės ar miško pardavimui nėra. Parduoti iš tėvų paveldėtą žemę ar kito artimo giminaičio galite iš karto po to, kai turtas bus įregistruotas Jūsų nuosavybe. Jei esate turtą paveldėję iš pirmos eilės giminaičių, tuomet ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tikriausiai išvengsite. Apie GPM mokestį kalbėsime tolimesniame straipsnyje.
Mokesčiai pardavus paveldėtą žemę
Paveldėtos žemės pardavimas turi tam tikrą specifiką, todėl gali atsirasti prievolė sumokėti papildomus sandorio mokesčius. Nors procesas ir eiliškumas bus tas pats ir prireiks tokių pačių dokumentų kaip ir įprastai parduodant žemę. Verta žinoti, kad net iš tėvų paveldėta žemė ar miškas gali būti apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei turtas parduodamas jo neišlaikius 10 metų ir nebuvo pasinaudota įstatymų numatyta išimtimi.
Paveldimo turto mokestis - kada taikomas?
Jei nesate pirmos eilės giminaitis žmogui, iš kurio paveldėjote žemę, turėsite sumokėti paveldimo turto mokestį:
- 5 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė ne didesnė už 150 000 eurų;
- 10 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė didesnė už 150 000 eurų.
Pirmos eilės giminaičiais laikomi: sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai, seserys, vaikaičiai bei įvaikiai.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) po turto pardavimo
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nustatomas pagal skirtumą, kuris gaunamas iš gautų žemės ar miško pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą (ji nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, dovanojimo sutartyje arba pirkimo - pardavimo sutartyje). Jei tai paveldėtas turtas, iš jo pardavimo kainos atimti reikia paveldėjimo teisės liudijime nurodytą žemės sklypo kainą, arba turto vertintojų nurodytą sumą (paveldėjimo atveju). Šis mokestis taikomas, jei turtas neišlaikytas nuosavybės teise 10 metų ir nėra taikomos mokesčių išimtys.
Pajamos už parduotą žemės sklypą deklaruojamos iki kitų metų gegužės 2 dienos. Jei norite parduoti 10 ar daugiau metų išlaikymą paveldėtą turtą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) išvengsite.
Taigi, po to, kai susitvarkote nekilnojamo turto paveldėjimo dokumentus, galite:
- palaukti 10 metų ir parduoti žemę bei nemokėti gyventojų pajamų mokesčio;
- parduoti žemę ir nelaukti 10 metų termino.
Jei gausite didesnę sumą, nei nurodyta paveldėtos žemės vertė paveldėjimo metu (su retrospektyviniu nekilnojamojo turto vertinimu), tuomet teks susimokėti pelno mokestį. Mokesčiai taikomi tiek nuolatiniams Lietuvos gyventojams, tiek ir laikinai gyvenantiems.
Kada gyventojų pajamų mokestis netaikomas?
Tam tikrais atvejais mokesčių mokėti nereikės, net ir nesulaukus 10 ar daugiau metų. Gyventojų pajamų mokestis netaikomas:
- mirus vienam sutuoktiniui, o kitam paveldėjus jo turto (įgyto santuokos metu) dalį;
- turtą paveldėjus vaikams, tėvams, globėjams, globotiniams, seneliams, broliams, seserims, įvaikiams;
Norint pasinaudoti šia įstatymų išimtimi - reikalingas retrospektyvinis turto vertinimas parduodant, jei paveldėjimo priėmimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas paveldėjimui.
Iš tėvų paveldėta žemė: ar bus taikomas gyventojų pajamų mokestis po pardavimo?
Iš tėvų paveldėta žemė ar kitas nekilnojamas turtas yra turtas paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių. Jums bus taikoma išimtis pagal įstatymą. Tuo atveju, kai norite pasinaudoti šia išimtimi, paveldėjimo priėmimo metu reikia atlikti turto vertinimą ir jį pateikti notarui, pas kurį kreipėtės dėl paveldėjimo priėmimo. Jei praleidote šį etapą, tuomet paveldėtos žemės, miško ar kito turto pardavimo metu reikia atlikti retrospektyvinį turto vertinimą.
Šis vertinimas yra atliekamas atgalinei, paveldėjimo datai. Taigi, jei žemę paveldėjote prieš 7 - 9 metus, tikėtina, kad turto vertintojas negalės Jums žemės įvertinti šių dienų pardavimo kainai. Tokiu atveju 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu bus apmokestinamas kainų skirtumas tarp pardavimo kainos ir retrospektyvinio vertinimo kainos.
Kam gali būti parduodamas žemės sklypas?
Pirmumo teisę pagal įstatymą į Jūsų žemės sklypo pirkimą turintys asmenys:
- bendraturčiai;
- nuomininkai, turinys VĮ Registrų centre įregistruotą nuomos sutartį ilgiau nei metus;
- šalia esančių žemės ūkio paskirties sklypų savininkai;
- ūkininkai, turintys įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje.
Jei šie paminėti asmenys nėra suinteresuoti įsigyti jūsų parduodamą sklypą, tuomet galite parduoti jį kitiems pirkėjams, neturintiems pirmumo teisės į pirkimą.
Kokie dokumentai reikalingi sklypo pardavimui?
Norint parduoti paveldėtą žemę ar mišką Jums reikės:
- Galiojančio asmens tapatybės dokumento
- Žemės sklypo plano. Gali būti atlikti ir preliminarūs matavimai, svarbu, kad sklypo planas atitiktų keliamus reikalavimus.
- Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimo parduoti žemę ar mišką
Tai tik pagrindiniai dokumentai, kurių reikia visais atvejais parduodant žemės ūkio / miškų ūkio paskirties sklypus. Atsižvelgiant į Jūsų invidualią situaciją, sandoriui gali reikėti ne vieno papildomo dokumento / sutikimo / atsisakymo ar pažymos.
Žemės mokestis
Kasmet iki lapkričio 15 dienos žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį. 2018 metais lyginant su praėjusiais metais žemės mokestis daugumoje savivaldybių padidėjo. Taip yra todėl, kad Registrų centras (RC) šiemet perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes, kurios bus taikomos apskaičiuojant žemės mokestį ateinančius penkerius metus. Tačiau šiais metais mokestis kai kuriems žemės savininkams galėjo ir sumažėti dėl sumažintų mokesčio tarifų.
Žemės mokesčio įstatymas
Žemės mokesčio apskaičiavimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas. Lietuvoje yra apmokestinama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokestinis laikotarpis
Žemės mokestis yra mokamas kiekvienais metais. Jeigu žemė buvo įsigyta pirmąjį metų pusmetį - mokestį reikės mokėti už visus metus, o jei žemė įsigyta antrąjį pusmetį - mokestį reikės mokėti nuo ateinančių metų. Jeigu žemė buvo parduota pirmąjį pusmetį - mokesčio mokėti tais metais jau nereikia, o jei žemė parduota antrąjį metų pusmetį - mokesčio mokėti nebereikia nuo kitų metų.
Žemės mokesčio apskaičiavimas
Žemės mokestis apskaičiuojamas dauginant mokesčio tarifą ir žemės mokestinę vertę. Žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija įpusėjus rudeniui ir žemės mokesčio deklaraciją patalpina į Elektroninio deklaravimo sistemą. Mokesčio sumą taip pat galima sužinoti prisijungus prie Mano VMI sistemos.
Mokesčio tarifai
Žemės mokesčio tarifus kasmet nustato kiekviena Savivaldybė atskirai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 proc. iki 0,4 proc. Visų savivaldybių žemės mokesčių tarifus galima rasti VMI svetainėje.
Vilniaus miesto savivaldybės žemės mokesčio tarifas gyventojams 2018 metais sumažėjo nuo 0,12 proc. iki 0,08 proc., tačiau įmonėms jis liko toks pat kaip ir pernai - 0,12 proc.
Žemės mokestinė vertė
Žemės mokestinė vertė nustatoma vienu iš šių būdų:
- Žemės vidutinė rinkos vertė. Nuo 2017 metų žemės mokesčiui apskaičiuoti yra taikoma visa žemės sklypo vidutinė rinkos vertė. Ją sužinoti galima Registrų centro paieškos sistemoje įvedus unikalų žemės sklypo numerį.
- Individualus žemės sklypo vertinimas gali būti laikomas žemės mokestine verte, jeigu RC nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų. Taip pat šis verčių skirtumas susidarė dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, pobūdį, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių ir vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
- Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės;
- Bankrutavusios įmonės;
- Lietuvos bankas;
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu yra neapmokestinama:
- bendro naudojimo kelių užimta žemė;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- nedarbingiems fiziniams asmenims, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims ir nepilnamečiams priklausanti žemė;
- nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, ir hidrografinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
- gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
- Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą.
Savivaldybės turi teisę nustatyti papildomas žemės mokesčio lengvatas.
Aktuali informacija apie žemės mokestį
Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos. Žemės mokestis Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai:
Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
Mokesčio objektas:
Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokesčio tarifai:
Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Mokestinis laikotarpis:
Kalendoriniai metai.
Mokesčiai už privačių miškų naudojimą
Miškų savininkai, parduodantys apvaliąją medieną, moka 0-15% dydžio mokestį, kitaip vadinamą Miško dirvos produktyvumo mokestį, kurio tarifas vidutiniškai sudaro 7% nuo kasmet gautų pajamų. Mokesčiai už privačių miškų naudojimą skaičiuojami per Nekilnojamojo turto mokesčio prizmę, taikant metinį žemės mokesčio tarifą, kuris lygus 0.1% sklypo vertės.
Mokesčiai už privačių miškų naudojimą skaičiuojami per Gyventojų pajamų mokesčio prizmę. Jei privatus miško savininkas parduoda medieną stačiu mišku, gautų pajamų suma, nuo kurios turėtų būti mokami Gyventojų pajamų mokestis mažinama 25%, tačiau jei parduodami jau pagaminti apvaliosios medienos sortimentai, ši dalis siekia 50%. Mokesčių inspekcijai pateikus dokumentinius (sąskaitos, čekiai ir pan.) įrodymus, kad į tą patį miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, tokios kaip geresnei miško valdos priežiūrai (ugdomiesiems kirtimams, miško kelių tvarkymui ir pan.), suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas pajamų mokestis.
Miškų savininkai, priklausomai nuo kantono, kuriame yra miško valda, kasmet moka 0,05-0,3% tarifo Nekilnojamojo turto mokestį.
Kada reikia mokėti mokesčius pardavus mišką?
Parduodant mišką kartu su žeme, pagrindinis kriterijus, lemiantis, ar teks mokėti mokesčius, yra jūsų nuosavybės teisės į šį turtą laikotarpis. Jei savo mišką nuosavybės teise išlaikėte mažiau nei 10 metų, pardavimo metu jums atsiranda pareiga mokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau jei jūsų nuosavybėje miškas buvo ilgiau nei 10 metų, šio mokesčio mokėti nereikės.
Kaip apskaičiuojamas mokestis?
Jeigu jūsų miškas priklausė jums mažiau nei 10 metų, apskaičiuojamas skirtumas tarp jūsų miško pardavimo kainos ir jo įsigijimo vertės (arba vidutinės rinkos vertės, jei turtas buvo paveldėtas ar gautas dovanų). Šią turto rinkos vertę oficialiai nustato Registrų centras.
Taigi, paprastai kalbant:
- Jeigu pardavimo kaina didesnė už nustatytą turto rinkos vertę, mokesčiai bus skaičiuojami nuo šių kainų skirtumo.
- Taikomas standartinis Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris Lietuvoje šiuo metu sudaro 15 % nuo minėto skirtumo.
Pavyzdys:
Jeigu Registrų centras nustato, kad jūsų parduodamo miško rinkos vertė yra 20 000 €, o jūs jį parduodate už 25 000 €, skirtumas (pelno dalis) yra 5 000 €. Tokiu atveju jūs turėsite sumokėti 15 % mokestį nuo 5000 €, t.y. 750 €.
Kada reikia sumokėti šiuos mokesčius?
GPM mokestis, gautas pardavus mišką, yra mokamas pasibaigus kalendoriniams metams, kurių metu įvyko pardavimo sandoris. Deklaruoti pajamas ir sumokėti mokestį reikia iki kitų metų gegužės 1 d. Tai atliekama pateikiant metinę gyventojų pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Kada mokesčių nereikia mokėti?
Kaip jau minėjome, jeigu jūsų parduotas miškas su žeme priklausė jums ilgiau nei 10 metų - Gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikės.
Individuali veikla ir mokesčiai
Prieš atsakant į klausimą, ar reikia registruoti individualią veiklą, pirmiausia reikia įvertinti, ar tai vienkartinis sandoris, o gal tokias pajamas asmuo gaus pastoviai, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad veiklos registruoti nereikia tuo atveju, jei nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimas yra vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio (pvz., miškas paveldėtas, gautas dovanų, atkurta nuosavybė). Jei atsiranda tokių veiklos požymių, kaip savarankiškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas (pvz., miškas įsigytas tikslu parduoti nenukirstą mišką, apvaliąją medieną), tuomet reikia įregistruoti individualią veiklą.
VMI, nustatydama, ar veikla atitinka individualios veiklos požymius, įvertina visas veiklos vykdymo aplinkybes, t. y. Tačiau kai fizinis asmuo parduoda nenukirstą mišką, apvaliąją medieną įregistravęs individualią veiklą, jis turi sekti pardavimo pajamas ir kai per paskutinius 12 mėn. jos viršys 45 000 Eur, jam atsiras prievolė registruotis PVM mokėtoju.
Įsiregistravus PVM mokėtoju, pardavimai apmokestinami standartiniu 21 proc. arba 9 proc. Nuo 2019 m. sausio 1 d. lengvatinis 9 proc. tarifas taikomas malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti, kai jie parduodami fiziniams asmenims, perkantiems energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. Taip pat svarbu pažymėti, kad jei PVM mokėtojas parduos medieną kitam Lietuvos PVM mokėtojui ir ši mediena pateks į PVM įstatymo 96 str. 1 d. 4 p.
Visi miško valdytojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Fizinio asmens mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Pardavimo pajamas reikia deklaruoti formoje FR0463, nuo jų sumokėti privalomųjų atskaitymų sumą (įmokos kodas 1001).
Kai fizinis asmuo gauna pajamų už nenukirstą mišką, apvaliąją medieną neįregistravęs individualios veiklos, t. y. kai sandoris vienkartinis, tokios pajamos deklaruojamos GPM311 formos D2 priede, mokesčio tarifas - 15 proc.
Jei nenukirstas miškas, apvalioji mediena parduodama juridiniams asmenims, tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir juridiniai asmenys turi išskaityti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. Kai fizinis asmuo gauna pajamas už nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, įregistravęs individualią veiklą, tokios pajamos deklaruojamos GPM311 formos C priede, mokesčio tarifas - 15 proc., tačiau galima taikyti pajamų mokesčio kreditą (PMK), kuris leidžia sumažinti mokesčio tarifą.
Kai fizinis asmuo vykdo individualią veiklą, jis turi mokėti ir įmokas SODRAI. Jos mokamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų (neatėmus valstybinio socialinio draudimo - VSD ir privalomojo sveikatos draudimo - PSD įmokų). Įmokų tarifai: VSD - 12,52 proc., PSD - 6,98 proc.
Svarbu! Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje. Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama: Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d. Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.