Šioje pamokoje sužinosite, kaip atliekama įmonės veiklos finansinė analizė, kokie yra populiariausi įmonės veiklos finansiniai rodikliai ir kaip atliekama šių santykinių rodiklių analizė. Apie įmonės santykinius vertinimo rodiklius mes jau kalbėjome ankstesnėse paskaitose, tačiau dabar pabandysime detaliau išnagrinėti kaip vykdoma finansinių rodiklių analizė.
Prieš pradedant gilintis į finansinius rodiklius, norime pabrėžti, kad šioje pamokoje pateikta finansinių rodiklių analizė nėra taikoma finansinėms kompanijoms (pvz. bankams, draudimo kompanijoms).
Analizuoti finansinius duomenis galima ir be standartinių finansinių rodiklių, tačiau reikia pripažinti, kad įvairių finansinių duomenų nagrinėjimo standartizavimas palengvina šią užduotį. Patys finansiniai rodikliai būna labai įvairūs, tačiau kiekvienas iš jų turi konkretų tikslą.
Praktikoje keblumų sukelia tai, kad dažnai tas pats rodiklis turi kelias skaičiavimo versijas, kurių kiekviena skirtingiems specialistams gali atrodyti teisinga. Skaičiuojant rodiklius visuomet iškyla daug klausimų, tačiau ne visuomet atsakymas vienareikšmis. Daugumą reikalingų duomenų paprastai galima rasti įmonės finansinėse ataskaitose.
Taip pat daug įtakos turi laikotarpių pasirinkimas: nors tipiška yra pasirinkti pilnų ataskaitinių metų rezultatus, tačiau dažnai analizuojamas gali būti ir kitas laikotarpis, pvz. ketvirčio rezultatai arba paskutinių keturių ketvirčių rezultatai. O duomenys iš balanso dažnai naudojami ne laikotarpio pabaigai, bet vidutiniai (pagal kiekvieno ketvirčio pabaigą).
Finansinių Rodiklių Lyginimas
Rodiklių lyginimas - dar atsakingesnis darbas nei jų paskaičiavimas. Lyginti galima tik panašias bendroves, veikiančias tame pačiame sektoriuje. Geriausia jei jie tiesioginiai konkurentai. Deja, realybėje įmonės dažnai turi iš karto kelis verslus, o finansinės ataskaitos vienos. Tokiu atveju lyginimas tampa labai komplikuotas.
Nepamirškite - nereikėtų pasikliauti vienu rodikliu, nes kitas gali rodyti visai kitokią situaciją.
Įmonės finansinių rodiklių analizė bus naudinga tik tuomet, jeigu analogiški finansiniai rodikliai bus lyginami tarpusavyje. Lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais galima nustatyti ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja.
Pats faktas, kad kompanijos finansinė situacija keičiasi, tėra pirmas įmonės veiklos finansinės analizės pirmasis žingsnis. Žinodami, kurie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškintumėte priežastis.
Svarbu lyginti įmonės finansinius rodiklius su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančiomis kompanijomis. Kitaip tariant, jeigu įmonės finansiniai rodikliai nuolatos gerėja, tai dar nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos konkurentai.
FINANSINĖS ATASKAITOS: visi pagrindai per 8 MIN.!
Pagrindiniai Finansiniai Rodikliai
Kiekviena kompanija turi investuoti į turtą tam, kad galėtų efektyviai gaminti produkciją. Atsargų apyvartumas investuotojui turi rūpėti todėl, kad atsargos yra „įšaldytas“ turtas ir kuo greičiau produkcija yra parduodama ir gaunami grynieji pinigai, tuo geresnė kompanijos finansinė padėtis. Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo kompanija yra likvidesnė.
Pvz. Kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt.. Jeigu naudosime anksčiau pateikto pavyzdžio duomenis, tuomet atsargų apyvartumo koeficientas būtų 365/50=7.3. Kuo didesnis atsargų apyvartos koeficientas, tuo trumpiau laikomos atsargos kompanijos sandėliuose.
Atsargų apyvartumas svarbus lyginant panašią produkciją pardavinėjančias kompanijas.
Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis parodo kiek vidutiniškai laiko klientai delsia apmokėti sąskaitas. Pvz. Kompanijos pajamos yra 720 000 Lt. per metus, o gautinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 100 000 Lt. Tokiu atveju pirkėjų apyvartumas dienomis būtų 100 000 / (720 000/360)=50. Vadinasi klientai vidutiniškai 50 dienų vėluoja apmokėti sąskaitas.
Kuo šis finansinis rodiklis mažesnis - t.y. kuo greičiau klientai apmoka jiems pateiktas sąskaitas, tuo kompanijoje yra daugiau grynųjų pinigų ir kompanija veikia efektyviau. Jeigu pirkėjų skolų apyvartumas yra labai didelis - tai galėtų būti pavojaus signalas, kad klientai patys turi finansinių sunkumų ir yra nemokūs.
Kita vertus, svarbu paminėti, kad skirtinguose pramones sektoriuose veikiančių kompanijų pirkėjų skolų apyvartumas gali ženkliai skirtis. Pvz. maisto prekių parduotuvėje klientai už prekes sumoka iš karto, tuo tarpu sąskaitas už elektrą apmokame tik kitą mėnesį.
Pvz. Mokėtinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 32000 Lt. Kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt.. Per dieną parduotų prekių savikaina= 1825000/365 = 4000 Lt per dieną. Vadinasi mokėtinų sumų apyvartumas dienomis bus 32000/4000=8 Kitaip tariant kompanija apmoka tiekėjams jai išstatytas sąskaitas per 8 dienas.
Viena vertus kuo didesnis kompanijos mokėtinų sumų apyvartumas dienomis, tuo kompanijoje lieka daugiau pinigų.
Ilgalaikio turto apyvartumas parodo kaip efektyviai kompanija panaudoja ilgalaikį turtą (gamyklos, įrenginiai, transportas) uždirbti pajamoms. Pvz. Tarkime balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė yra 1 mln. Lt., o kompanija per metus uždirba 5 mln. Lt. Tokiu atveju kiekvienas litas investuotas į ilgalaikį materialųjį turtą kompanijai uždirba 5 Lt. Kuo šis rodiklis didesnis tuo kompanija efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.
Šis finansinis rodiklis panašus į ilgalaikio materialaus turto apyvartą.
Įmonės mokumas arba likvidumas parodo kaip kompanijai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kitaip tariant įmonės mokumo rodikliai parodo ar kompanijai pakaks pinigų grąžinti paskolas ir palūkanas. Naudodami likvidumo rodiklius, galite įvertinti ar kompanijai negresia bankrotas.
Net ir pelningai veikianti kompanija gali bankrutuoti, jeigu ji pristigs apyvartinių lėšų ir nesugebės grąžinti skolų kreditoriams.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vertinti viename pramonės sektoriuje veikiančios kompanijos likvidumo rodiklių su kitame sektoriuje veikiančios kompanijos rodikliais. Kas viename pramonės sektoriuje būtų pražūtinga, kitame pramonės sektoriuje gali būti visiškai normalu.
Laikoma, kad trumpalaikį turtą (atsargas, gautinas sumas, pinigus) į grynuosius pinigus galima paversti metų bėgyje. Trumpalaikius įsipareigojimus (mokėtinas sumas bei trumpalaikes paskolas) reikia grąžint metų bėgy.
Jeigu trumpalaikio padengimo koeficientas priartėja prie 1, vadinasi kompanija turi rimtų finansinių problemų ir verta gerai pagalvoti ar verta investuoti į tokią kompaniją, nesvarbu kaip patraukliai atrodytų kompanijos akcijų kaina. Tokiai kompanijai pinigų neskolintų daugelis bankų, todėl rimtai susimąstykite ar verta pirkti „skęstantį laivą“.
Jeigu bendras padengimo koeficientas mažesnis už „1“, reiškia kompanija metų bėgyje gali bankrutuoti, nebent rastų būdų gauti daugiau grynųjų. Jeigu bendras padengimo koeficientas rodiklis yra didesnis už 1,vadinasi kompanija be vargo gali įvykdyti savo įsipareigojimus metų bėgyje.
Jeigu trumpalaikio likvidumo koeficientas yra didelis, vadinasi kompanija yra sukaupusi daug grynųjų. Kaip jau minėjome anksčiau, skirtinguose pramonės sektoriuose veikiančios kompanijos turi skirtingą likvidumo rodiklį. Tad koeficientas „1“ yra tik lyginamasis rodiklis.
Skubaus padengimo koeficientas parodo ar kompanija galėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu. Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, kadangi atsargų realizavimas gali užtrukti ganėtinai ilgai.
Ypač pavojinga kai kompanijos bendrojo padengimo koeficientas būna pastovus tačiau skubus padengimo koeficientas prastėja. Tai reiškia kad kompanijoje daugėja atsargų, vadinasi įmonė nesugeba parduoti savo produkcijos.
Grynųjų pinigų padengimo koeficientas yra bene pats konservatyviausias likvidumo rodiklis.
Finansinis svertas parodo kompanijos priklausomybę nuo skolinto kapitalo. Kuo didesnę kompanijos turto dalį sudaro paskolos, tuo jos akcijos yra rizikingesnės.
Skolos ir nuosavybės santykis parodo kiek kompanijos veiklą finansuoja savininkai lyginant su kreditoriais. Prasiskolinusi kompanija turės labai aukštą skolos ir nuosavybės santykį.
Pinigai irgi kainuoja, todėl už paimtas paskolas kompanijos moka palūkanas. Palūkanų padengimo koeficientas parodo kompanijos gebėjimus apmokėti palūkanas iš pagrindinė veiklos gautomis pajamomis. Jeigu palūkanų padengimo koeficientas yra artimas „1“, tuomet kompanija turi rimtų bėdų, vykdydama savo įsipareigojimus kreditoriams.
Įmonės Pelningumo Rodikliai
Įmonės pelningumo rodikliai parodo kompanijos galimybes uždirbti pelną. Kompanijos pelningumas priklauso nuo dviejų veiksnių - pajamų ir sąnaudų. Norint apskaičiuoti bendrąją, veiklos ir grynąją maržą reikės kompanijos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų. Pelningumo rodikliai: bendroji marža (angl.
Ankstesnėse paskaitose minėjome, kad bendrasis pelnas yra pardavimo pajamų ir parduotų prekių savikainos skirtumas. Bendroji marža parodo pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildoma išlaidas. kiek kompanijoje lieka pinigų pardavusi prekių už vieną litą. Kad būtų paprasčiau pateiksime pavyzdį Pvz. Bendroji marža = (20 000 / 10 000) x 100 proc. Vadinasi pardavus prekių už 1 Lt., kompanijoje lieka 20 ct. (20 proc. nuo pajamų) pelno. Likusieji 80 ct.
Investuotojams bendroji marža leidžia įvertinti ar pardavimų pajamos nedidėja pelno sąskaita. Kompanija sumažinusi parduodamos produkcijos kainą, gali stipriai padidinti pardavimo pajamas, tačiau pelnas nepadidės, nes pelno marža bus sumažėjusi.
Pelningumo rodikliai: veiklos marža (angl.. Veiklos marža daug geriau atspindi kaip kompanijai sekasi verslas. Bendroji marža parodo kaip kompanijai sekasi uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos t.y. kiek pinigų lieka kompanijoje pardavus prekių už vieną litą, sumokėjimus mokesčius ir palūkanas.
Šis rodiklis geriau atspindi kaip sekasi kompanijai, kadangi įvertina visas patirtas sąnaudas (ne tik produkto savikainą, bet bendrąsias, administracines sąnaudas, amortizaciją ir nusidėvėjimą), ne tik prekių savikainą. Pvz. |15 000 / 50 000 x 100 proc.
Pelningumo rodikliai: grynoji marža (angl.. Grynoji marža dar kartais vadinama pardavimų grąža. Veiklos marža nevertina vien tik kompanijos įsiskolinimo lygio bei sumokėtų mokesčių. Grynoji marža įvertina absoliučiai visas sąnaudas.
Svarbu paminėti, kad grynoji marža apima visas sąnaudas, net ir tas kurios gali būti nesusijusios su tiesiogine veikla ar gali būti vienkartinės pvz.: baudos, vienkartiniai nurašymai, vienkartinės kompensacijos darbuotojams ir pan. Šis rodiklis nėra toks populiarus kaip kiti minėti pelningumo rodikliai.
Kadangi kai kurie investuotojai nesidomi nei kompanijos balansu, nei pelno nuostolio ataskaita. Vienintelė juos dominanti ataskaita yra pinigų srauto ataskaita. Norėdami įvertinti kompanijos veiklos efektyvumą, šie investuotojai analizuoja kiek parduota produkcija sugeneruoja laisvo pinigų srauto.
Pvz. Jeigu kompanijos pardavimai yra 100 000 Lt., o laisva pinigų srautas 5 000 Lt, tuomet grynasis pinigų srautas bus 5 proc. Tai reiškia, kad vienas parduotos produkcijos litas sugeneruoja 5 ct.
Iš pavadinimo galite suprasti, kad investicijų grąža investuotojui turėtų būti bene svarbiausias rodiklis, parodantis kaip efektyviai kompanija naudoja savo turt1 pelnui uždirbti. Investicijų grąža parodo kaip efektyviai naudojamas turtas uždirbti pajamoms. Turto grąža investuotojų tarpe paprastai vadinama trumpiniu ROA (angl. Return on Assets). Turto grąža yra vienas pagrindinių kompanijos efektyvumo vertinimo rodiklių.
ROA parodo kokią grąžą sugeneruoja kiekvienas į kompaniją investuotas litas - t.y. kaip efektyviai kompanija panaudoja savo turtą pelnui uždirbti. Jeigu turto grąža yra žymiai aukštesnė nei rinkos vidurkis, dar nereiškia, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą. Pasidomėkite tokios kompanijos investicijomis. Jeigu kompanija neskiria lėšų gamykloms ir įrangai atnaujinti, vadinasi, įmonė mėgaujasi solidžia turto grąža, negalvodama apie ateitį. Ilgainiui tokia politika niekur nenuves, nes kompanija ateityje turės įrangos atnaujinimui skirti daug didesnius pinigus. Didelė turto grąža gali taip pat reikšti, kad kompanijos buhalteriai dirbtinai mažina turto vertę tam, kad kompanijos rodikliai atrodytų įspūdingiau.
Turto grąža parodo kaip efektyviai įdarbinamas kompanijos turtas, tuo tarpu nuosavybės grąža parodo kiek naudos tau atneša kompanijos savininkams. Nuosavybės grąža parodo kiek uždirba kiekvienas į verslą investuotas nuosavo kapitalo litas. Nuosavybės grąža dar kartais vadinama anglišku trumpiniu ROE (Return on Equity). Nuosavybės grąža kaip ir turto grąža paprastai būna išreikšta procentais.
Kaip matote apskaičiuojant nuosavybės grąža (ROE) grynasis pelnas yra dalinamas tik iš akcininkų nuosavybės, tuo tarpu apskaičiuojant turto grąžą ROA pelnas dalinamas iš viso turto (akcininkų nuosavybės + įsipareigojimai). Taigi kuo daugiau kompanija yra pasiskolinusi, tuo nuosavybės grąža bus didesnė už turto grąžą.
Pvz. Kompanija „A“ per metus uždirba 100 000 Lt. grynojo pelno, jos turtas vertinamas 1 mln. Lt. Kompanija „B“ per metus uždirba irgi 100 000 Lt. grynojo pelno, jos turtas vertinamas taip pat 1 mln. Lt. ir kompanijos akcininkų nuosavybė yra 0.4 mln. Lt, skolos sudaro 0,6 mln. Ir vienos ir kitos kompanijos turto grąža yra ta pati - 10 proc (100 000 / 1000 000 x 100 proc.).
„A“ nuosavybės grąža = 100 000 / 1000 000 x 100 proc.
„B“ nuosavybės grąža = 100 000 / 400 000 x 100 proc.
Sunku pasakyti ar didesnė nuosavybės grąža yra gerai ar blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip sumaniai kompanijos vadovai panaudoja skolintas lėšas. Kompanijos, neturinčios skolų, yra mažiau rizikingos, tačiau mažiau uždirba kompanijos savininkams. Ir atvirkščiai, kompanijos turinčios didelius įsipareigojimus, naudodamos finansinį svertą uždirba daug daugiau, tačiau jų likvidumo rodikliai yra prastesni. Todėl atsargus investuotojas, turėtų rinktis kompanijas, turinčias mažesnius įsiskolinimus, o rizikos nevengiantis - kompaniją kuri dirbdama daug rizikingiau gauna didesne pajamas.
Šioje paskaitoje sužinojote kaip vykdoma įmonės veiklos finansinė analizė ir finansinių rodiklių analizė. Išmokote apskaičiuoti pelningumo, likvidumo, efektyvumo, finansinio sverto santykinius finansinius rodiklius, analizuoti kaip jie keičiasi ir juos lyginti su kitomis analogiškomis kompanijos.
Žinome, kad privardinome daug skirtingų santykinių finansinių rodiklių ir jų gausoje ir jų gausioje galima pradedantysis investuotojas gali pasimesti. Vieniems investuotojams vieni rodikliai pasirodys priimtinesni, kitiems - kiti.
| Rodiklis | Apibrėžimas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Atsargų apyvartumas | Parodo, kaip greitai įmonė parduoda savo atsargas. | Kuo didesnis, tuo geriau. |
| Pirkėjų skolų apyvartumas | Parodo, kiek vidutiniškai laiko klientai delsia apmokėti sąskaitas. | Kuo mažesnis, tuo geriau. |
| Ilgalaikio turto apyvartumas | Parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja ilgalaikį turtą pajamoms uždirbti. | Kuo didesnis, tuo geriau. |
| Bendras padengimo koeficientas | Parodo, ar įmonė gali įvykdyti savo įsipareigojimus per metus. | Didesnis nei 1 yra gerai. |
| Skolos ir nuosavybės santykis | Parodo, kiek įmonės veiklą finansuoja savininkai lyginant su kreditoriais. | Mažesnis yra geriau. |
| Turto grąža (ROA) | Parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja savo turtą pelnui uždirbti. | Kuo didesnis, tuo geriau. |
| Nuosavybės grąža (ROE) | Parodo, kiek uždirba kiekvienas į verslą investuotas nuosavo kapitalo litas. | Kuo didesnis, tuo geriau. |
