Namo statyba: moksliniai tyrimai ir tvarūs sprendimai

Šiandien vis dažniau susimąstome apie aplinką, kurioje gyvename, ir renkamės tvaresnius sprendimus statydami ar įrengdami savo namus. Kai perskaitai, jog betonas, iš kurio sulipdyta didžioji dalis namų, į aplinką nuolat skleidžia tokias medžiagas kaip nikelis, etilbenzolas, chromas bei kitas, kurios įvairiausiai veikia žmogaus sveikatą, tampa neramu.

Pavyzdžiui, nikelis pasižymi stipriu gonado-, nefro - ir neurotoksiškumu, neginčijamas ir jo kancerogeninis ir kumuliatyvinis poveikis. Taip pat ir chromui būdingos panašios savybės - nefro - ir neurotoksinės, kancerogeninės, kumuliatyvinės. Etilbenzolas sukelia nuovargį, mieguistumą, stiprius galvos skausmus, koordinacijos sutrikimus, rimtas kepenų, kraujo ligas, piktybinius auglius. O štai vaikščioti ant laminato basomis nepatariama, nes tiesiai per pėdų odą į organizmą patenka kenksmingos medžiagos (laminato gamyboje naudojama melamino derva, jame aptinkama ir tokia medžiaga kaip formaldehidas, žinomas kaip kancerogenas; jis taip pat sukelia alerginį ir kontaktinį dermatitus, stipriai erzina odą, nuo jo gali prasidėti chroniški galvos skausmai bei pasireikšti nuovargis ir pan.). Kyla natūralus noras patiems gyventi bei savus vaikus auginti švarioje aplinkoje, švariuose namuose.

Žinoma, ekologijos supratimas kiekvieno žmogaus skirtingas: vieniems tai - švarių medžiagų sienos bei stogas, kiti permąsto kiekvieną namo detalę ir stengiasi tai išpildyti nuo - iki. Taip pat svarbus veiksnys dažnai būna, kad žmonės nori beveik nuo A iki Z pasistatyti patys, dalyvauti procese. Matyt, savotiškas natūralumo, paprastumo poreikis, kai statoma iš medžiagos, tarkim, šiaudų, kuriuos kažkas užaugino netoliese lauke, tinkuojama moliu, iškastu kažkur netoli.

Gamtoje matau paukščius ir gyvūnus, sukančius, lipdančius ir rausiančius sau namus. Ir jie nesamdo rangovo šiai užduočiai. Vieni atmeta tokią užduotį dėl įsivaizduojamo žinių bei laiko trūkumo, kitiems, nemažai uždirbantiems, tinkamiau atrodo samdyti specialistus. Dabar, praėjus beveik ketveriems metams, manau, kad svarbiausias dalykas, nuo ko reikėtų pradėti savo namo statybą, - tinkamas pasiruošimas. Ir tik kiekvienas individualiai gali sau pasakyti, kada jau tinkamai pasiruošta. Mano nuomone, tinkamas psichologinis pasiruošimas atsiranda tada, kai 80-90 proc. minčių sudaro mintys apie namo statybą.

Tvarios statybinės medžiagos

Statant ekologiniu požiūriu tvaresnį namą, alternatyvų tradicinėms statybinėms medžiagoms su žiburiu ieškoti nereikia. Akmuo gali būti natūralios formos, gali būti skaldytas, formuotas, šlifuotas ar kitaip apdorotas. Molis gali būti natūralus, degtas, keraminių plytų, blokų bei apdailos plytelių pavidalu. Ir jei jis neatskiestas gamtai ir žmogui nedraugiškomis cheminėmis medžiagomis, jis vis dar molis. Ką kalbėti apie medienos apdirbimo galimybes ir panaudojimą.

Tenka aplankyti nemažai statomų ar jau pastatytų šiaudinių namų. Skiriasi statytojų filosofija, praktinės galimybės bei charakteris. Estetiniu požiūriu bei intuityvia gyvenamos vietos suvokimo prasme, statant šiaudinį namą norisi naudoti kuo natūralesnes medžiagas. Akmuo, šiaudai, medis, nendrės ir molis gražiau atrodo be plastikinių, grubaus apdorojimo metalinių, bituminių ir kitų naftos produktų detalių. Tiesiog taip yra.

Nors šis mitas po truputį nyksta, prie jo nykimo prisidėsiu ir aš sakydamas, kad šiaudinis namas nėra pigesnis nei tipinis medinis karkasinis namas, apšiltintas įvairia vata ar puta. Kokybiško šiaudinio namo su laikančiuoju mediniu karkasu statyboje išlieka visi karkasinės medinės statybos elementai plius papildomos išlaidos montuojant vidinį karkasą. Taip pat žymiai padidėja laiko sąnaudos dedant šiaudus į sieną nei, tarkim, akmens ar kitokios vatos. Palyginti su kitomis šiltinimo medžiagomis, šiaudų kaina žemesnė, tačiau padidėjusios laiko sąnaudos kokybiškam šiaudų sudėjimui į sieną eliminuoja realią finansinę naudą šiltinant šiaudais. Aišku, tokia prielaida galioja tik samdant darbo jėgą.

Statant ūkio būdu, turint nesudėtingą projektą, nekeliant ypatingų apdailos bei įrangos reikalavimų bei didžiąją dalį statybos darbų darant pačiam, kokybiško šiaudinio namo kaina gali sutilpti į 400-450 eur/kv. m su pilna apdaila. Statant savo rankomis ir pakankamai neintensyviai, statybos užtruko apie trejus metus. Namas 75 kv.

„Tokius namus dažnai projektuoti imasi architektai (arba tik „išima“ leidimus statybai), kurie nėra buvę ar net matę šiaudinių, plaušmolinių ar panašių pastatų, todėl visiškai neįvertina statybos ir projektavimo ypatumų, projektuoja, lyg jie būtų skirti iš plytų mūryti ar įprasti karkasiniai. Tada būna daug vargo juos pastatyti, statybų terminai ištįsta į begalybę, kaina išauga n kartų ir t.t.

Gruntų tyrimai statybos tikslais

Gruntų tyrimai, arba žemės tyrimai statybos tikslais - viena taikomųjų inžinerinės geologijos mokslo sričių. Plačiau žvelgiant, inžinerinė geologija - tai viena geologijos mokslo sričių, tirianti geologines bet kokių inžinerinių statinių sąlygas, racionalų geologinės aplinkos naudojimą ir apsaugą nuo neigiamų geologinių procesų bei reiškinių. Grunto tyrimus būtina atlikti prieš projektuojant bet kokio statinio pamatus. Prieš užsakant inžinerinius geologinius tyrimus reikėtų žinoti būsimo namo kontūrus, ar numatoma įrengti rūsį, požeminį garažą, kelių aukštų namas bus statomas. Nuo to priklauso tyrimo vietų kiekis ir gylis.

Prieš pradedant darbus inžinieriai geologai prašo topografinės sklypo nuotraukos. Ją reikėtų užsakyti šia veikla užsiimančiose įmonėse - sklype išmatuojami absoliutiniai aukščiai, įvertinamas reljefas, drenažo sistema, esamos ar buvusios požeminės komunikacijos ir kiti reikalingi duomenys. Šio dokumento galiojimo laikas - vieneri metai. Topografinėje nuotraukoje, kuri pateikiama inžinieriams geologams, turėtų būti pažymėtas statinio kontūras. Ruošiant tyrimų ataskaitą joje pažymimos atliktų tyrimų vietos.

Daugiausia užsakymų inžineriniams geologiniams tyrimams tradiciškai gaunama pavasarį bei rudenį. Vis dėlto, prireikus darbai gali būti atliekami netgi žiemą, tiesa, dėl galimo įšalo, sniego ir žemos temperatūros, sunkiau atlikti darbus - minusinė temperatūra nėra pati tinkamiausia technikai ir darbininkams. Atliekant grunto tyrimus, sklypo savininko dalyvavimas nėra būtinas, tačiau, kai kurie savininkai pasirenka stebėti darbus.

Gruntų tyrimuose, norint įvertinti jų savybes, naudojama daug lauko metodų, tačiau paskutiniais dešimtmečiais greičiausiu, pigiausiu ir populiariausiu būdu tapo statinio zondavimo bandymas. Šiuo metodu gruntai tiriami pastoviu greičiu ir tam tikra statine jėga spraudžiant kūginės formos zondą ir maždaug kas 2,5-20 cm matuojant grunto pasipriešinimą ir šoninę trintį. Po to remiantis gautais duomenimis sprendžiama ar gruntas yra stiprus, ar silpnas. Greta šio bandymo vietos daromi gręžiniai leidžia išsiaiškinti grunto sudėtį bei požeminio vandens slūgsojimo gylį. Esant būtinybei, gręžiniai taip pat leidžia paimti grunto ir vandens bandinius.

Nesudėtingam stačiakampio formos pastatui, statomam sklype, kuriame nėra stačių šlaitų, buvusios pelkės likučių, su nesudėtingu reljefu gali užtekti iširti gruntą dviejose vietose, skirtinguose būsimo namo kampuose. Jeigu namo kontūras yra sudėtingesnis, tarkime L formos, gręžinių kiekis gali padidėti iki 3-4. Tyrimų gylis vieno ar pusantro aukšto namui be rūsio, priklausomai nuo gruntų, siekia iki 5-6 m gylio. Tiek paprastai užtenka pamatų konstruktoriams, norint tinkamai suprojektuoti namo pamatus. Gręžimas ir statinis zondavimas yra du pagrindiniai būdai, naudojami siekiant ištirti gruntą.

Planuojant sudėtingesnius statinius, esant mažiau palankiam reljefui ir geologinėms sąlygoms pasitelkiami ir kiti lauko, laboratoriniai, geofiziniai tyrimų metodai. Užsakovas po grunto tyrimų gauna inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą, kurioje būna pateikti šie duomenys: Inžineriniai geologiniai gręžinių aprašymai, su išskirtais grunto tipais, jų apibūdinimu pagal stiprumą ir tankumą. Lietuvoje gruntai pagal savo litologinę sudėtį ir naudojamą klasifikaciją yra labai įvairūs. Jų tikslūs pavadinimai yra svarbesni specialistams, o paprasčiausia, juos būtų suskirstyti į: - smėlinius; - molinius; - organinius gruntus. Grunto stiprumas ir tankumas, kartu su kitais pateikiamais rodikliais, gali būti tinkamas atskaitos taškas mąstant apie pamatus.

Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga

Nekilnojamojo turto rinka turi heterogeniškumo savybę. Jis apsunkina nekilnojamojo turto rinkos tyrimus, jos dinamikos studijavimą, nes vienoje vietovėje būna parduodama nedaug panašių nekilnojamojo turto objektų.

Gyvenamųjų namų tyrimas Palangos mieste 2013 m.

Tyrimo tikslas - atlikti parduodamų gyvenamųjų namų tyrimą Palangos miete 2013 m. Tyrimo objektas: gyvenamieji namai.

Darbui atlikti buvo pasirinkti duomenys, esantys internete, būsto paieškos tinklapiuose. Duomenis sudaro 30 gyvenamųjų namų, parduodamų 2013 metais Palangos mieste, duomenys.

Pigiausias kotedžas 2013 metais Palangos mieste buvo parduodamas už 2343,75 Lt/kv.m., brangiausias - 12500 Lt/kv.m. Gyvenamieji namai buvo parduodami atitinkamai už 1331,78 Lt/kv.m. ir 8048,41 Lt/kv.m. Todėl galima teigti, jog kotedžai Palangos mieste 2013 m. buvo parduodami brangiau, nei gyvenamieji namai.

Seniausiai statytas gyvenamasis namas Palangos mieste, siūlomas parduoti 2013 metais buvo parduodamas už 1964, 28 Lt/kv.m. Jis buvo statytas 1995 metais. Vėliausiai statyti namai, kurie buvo 2013 metų NT rinkoje Palangos mieste, pastatyti 2009 metais buvo du. Jų kainos buvo 3035,71 Lt/kv.m. ir 6000 Lt/kv.m.

Iš surinktų duomenų, kad mažiausius sklypo plotus užima kotedžai (0,2 -3 arai). Didžiausias parduodamo gyvenamojo namo Palangos mieste 2013 metais sklypo plotas užėmė 12 arų. Mažiausias gyvenamojo namo plotas buvo 50 kv.m., o didžiausias - 428 kv.m.

Gyvenamųjų namų kainos yra didesnės teritorijoje, kurioje yra visos komunikacijos (elektros tinklai, vandentiekis, kanalizacija, dujotiekis), lyginant su teritorija, kurioje nėra komunikacijų ar jos yra ne visos. Gyvenamųjų namų kainos taip pat priklauso nuo sklypo ploto, gyvenamojo namo ploto, kambarių skaičiaus, atstumo iki jūros ar parko ar gyvenamojo namo statybos metų.

COVID-19 pandemijos įtaka NT rinkai ir ekonomikos skatinimo priemonės

Visos šios pasekmės glaudžiai siejasi su nekilnojamojo turto (toliau - NT) rinka, kuri pastaruosius keletą metų išgyveno aukso amžių, ir duoda impulsą koreguotis tiek gyvenamosios, tiek komercinės ir gamybinės paskirties NT kainoms.

Jeigu ekonomikos šoko, sąlygoto COVID-19 pandemijos, padariniai reikiamu laiku nebus likviduoti ir ekonomikos skatinimo priemonės nepasieks tikslinio ekonomikos subjekto, NT kainos gali nukristi žemiau turto vertės ir sukelti savanorišką namų ūkių atsisakymą vykdyti finansinius įsipareigojimus, taip didinant fizinio asmens bankroto tikimybę bei pažeidžiant tvarią socialinę dimensiją.

Reaguodama į tai, 2020 m. kovo mėn. Lietuvos Vyriausybė patvirtino „Ekonominių ir finansinių priemonių planą dėl COVID-19“, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas yra nukreiptas siekiant:

• užtikrinti išteklius, kurių reikia sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemoms efektyviai veikti - tam skirta 500 mln. eurų;
• padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas - tam skirta 500 mln. eurų;
• padėti verslui išsaugoti likvidumą - tam skirta 500 mln. eurų;
• skatinti ekonomiką - tam skirta 1000 mln. eurų;
• užtikrinti valstybės iždo likvidumą - suteikti teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Lietuvos Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonės yra tik dalinai nukreiptos į NT rinkos stabilizavimą. Nėra aišku, ar siūlomos priemonės padės įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes laiku, ar ekonomikos ir NT rinkos pokyčiai bus stabilizuoti, ar NT rinkos dalyviai, į kuriuos nukreiptos ekonomikos skatinimo priemonės, liks saugūs ekonomine ir socialine prasme?

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai, siekdami atsakyti į šiuos klausimus, atliko tyrimą, kurio metu įvertino ekonomikos skatinimo priemonių poveikį gyvenamojo būsto kainoms. Tyrimo imtį sudarė 137 rodikliai, suskirstyti į 6 grupes: darbo rinkos rodikliai, makroekonominiai rodikliai, verslo rodikliai, finansiniai rodikliai, lūkesčių rodikliai ir NT rinkos rodikliai.

Tyrimui naudoti Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos banko ir VĮ „Registrų centras“ duomenys. Tyrimo laikotarpis: 2000 m. I ketv. - 2020 m. III ketv., todėl iš esmės tyrimas apima COVID-19 pandemijos pirmosios bangos pasekmes NT rinkai. Tyrime naudoti autoregresijos paskirstyto vėlinimo modeliai (ARDL), statistiniams duomenims atlikta stacionarumo, regresinė ir koreliacinė analizė, naudoti Granger priežastingumo testai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp gyvenamųjų būstų kainų ir valdžios sektoriaus išlaidų, nedarbo šalyje, įmonių likvidumo rodiklio, namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių bei paskolų ne finansų bendrovėms egzistuoja priežastinis ryšys.

Augant įmonių skolinimuisi bei namų ūkių gryniesiems pinigams ir indėliams, jau tą patį ketvirtį gyvenamųjų būstų kainos kyla. Vis dėlto, reikšminės įtakos gyvenamųjų būstų kainoms turi tik valdžios sektoriaus išlaidos, nedarbas, namų ūkių grynieji pinigai ir indėliai bei paskolos ne finansų bendrovėms, tačiau skirtingais laikotarpiais.

Augant įmonių skolinimuisi bei namų ūkių gryniesiems pinigams ir indėliams, jau tą patį ketvirtį gyvenamųjų būstų kainos kyla. Gyvenamųjų būstų kainas teigiamai veikia ir valdžios išlaidos, tik reikšminis poveikis pasireiškia praėjus trims mėnesiams.

Tuo tarpu nedarbui augant, gyvenamųjų būstų kainos krenta ir reikšminis poveikis pasireiškia po pusės metų.

Šalies gyvenamųjų būstų vidutinė kaina pastaruosius du ketvirčius krito - antrą ketvirtį 6,6 proc. o trečią ketvirtį 5,3 proc., palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu.

Skaičiavimai rodo, jog esant tokiam namų ūkių pinigų ir indėlių bei nefinansinėms įmonėms suteiktų paskolų lygiui, koks buvo 2020 m. antrą ketvirtį, veikiant ekonomikos skatinimo priemonėms, gyvenamųjų būstų kainos ir toliau būtų kilusios fiksuodamos 1,2 proc. kainos prieaugį, palyginus su pirmuoju metų ketvirčiu, jei tik nebūtų įvykusio ekonomikos šoko.

Šis prieaugis fiksuojamas dėka stipriai išaugusios namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių sumos, kuri, palyginus su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, padidėjo 14,8 proc. ir tai buvo didžiausias šio rodiklio augimas nuo 2008 m. vidurio.

Pagal KTU mokslininkų sukurtą prognozavimo modelį skaičiuojama, kad ekonomikos skatinimo priemonių dėka gyvenamųjų būstų kainos kritimas šių metų antrą ketvirtį buvo 2,9 proc., o trečią ketvirtį preliminariais vertinimais (dėl dar nepaskelbtos informacijos apie namų ūkių grynuosius pinigus ir indėlius) 2 proc. mažesnis nei jis galėjo būti, jei nebūtų taikytos skatinimo priemonės.

Trečio ketvirčio vertinimas atliktas darant prielaidą, kad namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių metinis augimas išliks toks pat, kaip ir antrą ketvirtį.

Tyrimo rezultatai įrodo, kad įvykus ekonomikos šokui, namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių palaikymas bei paskolų įmonėms teikimas yra tos priemonės, kurios leidžia greičiausiai stabilizuoti NT rinką. Pakankamas kiekis pinigų namų ūkiams leidžia jaustis saugiai ir būti atspariems ekonomikos šoko sąlygomis.

Paskolos leidžia įmonėms tęsti veiklą bei išsaugoti darbo vietas, kas, tikėtina, palaiko tiek verslo, tiek namų ūkių lūkesčius, kurie nemaža dalimi ir lemia pokyčius NT rinkoje. Taip pat svarbi ir kitokia valdžios sektoriaus parama, ypač jei ji nukreipta į darbo vietų išsaugojimą (nedarbo stabilizavimą).

Priemonių efektyvumas: tik iš dalies stabilizuota NT rinka

Nors vyriausybės priimtos priemonės sušvelnino gyvenamojo būsto kainų kritimą, vis dėlto jo išvengti nepavyko. Ekonomikos skatinimo priemonių poveikiui gyvenamojo būsto kainoms įvertinti naudoti rodikliai nėra pajėgūs prognozuoti NT kainų pokyčių ekonomikos šoko atveju.

Pakankamas kiekis pinigų namų ūkiams leidžia jaustis saugiai ir būti atspariems ekonomikos šoko sąlygomis. Dėl šios priežasties KTU mokslininkai atliko papildomą tyrimą, tikslu nustatyti makroekonominius rodiklius, kurie galėtų geriau nei anksčiau minėtieji rodikliai paaiškinti gyvenamųjų būstų kainų kitimą ir į kuriuos labiausiai reikėtų orientuotis svarstant ekonomikos skatinimo priemonių klausimą, siekiant stabilizuoti NT rinką ekonomikos šoko sąlygomis.

Rezultatai rodo, kad gyvenamųjų būstų kainos pirmiausiai reaguoja į BVP pasikeitimą per ketvirtį, kas patvirtina, jog NT ciklai yra glaudžiai susiję su ekonomikos ciklais. BVP sumažėjus (padidėjus) 1 procentiniu punktu, palyginus su prieš tai buvusiu ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos pokytis per tą patį ketvirtį sumažėja (padidėja) 9,30 eur už kv.m.

Įvykus ekonomikos šokui, siekiant išvengti ryškių pokyčių NT rinkoje, svarbiausia yra užtikrinti pajamas gyventojams ir skatinti jų vartojimą. Per ketvirtį padidėjus (sumažėjus) 100 mln. eurų namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių sekantį ketvirtį gyvenamųjų būstų kainos dėl to išauga (sumenksta) 2,39 eur už kv.m.

Augant vartotojų išlaidoms po 10 mln. eur kas ketvirtį po trijų ketvirčių gyvenamųjų būstų kaina dėl to pakyla 1,18 eur už kv.m. Vadinasi, 6,6 proc. gyvenamųjų būstų kainos kritimą 2020 m. antrą ketvirtį dėl ekonomikos šoko sąlygojo per ketvirtį 5,9 proc. sumenkęs BVP bei 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, kritusios namų ūkių vartojimo išlaidos, o namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių padidėjimas nors ir davė naudos, tačiau reikšmingai ji pasijautė tik trečią ketvirtį.

Trečią 2020 m. ketvirtį, palyginus su antruoju, gyvenamųjų būstų kainos krito kiek mažiau - 5,3 proc.

Atsižvelgiant į gautus rezultatus galima konstatuoti, kad Lietuvos Vyriausybės priimtas „Ekonominių ir finansinių priemonių dėl COVID-19 planas” tik iš dalies leidžia stabilizuoti NT rinką. NT rinkos stabilumui išlaikyti naudingiausios yra antram tikslui pasiekti patvirtintos priemonės, kurios leidžia užtikrinti gyventojų pajamas.

Kitų priemonių, tokių kaip paskolos įmonėms ar kita parama verslui, ypač jei ji nukreipta į darbo vietų išsaugojimą, nauda pasijaučia ilguoju laikotarpiu.

Lietuvos Vyriausybės priimtas „Ekonominių ir finansinių priemonių dėl COVID-19 planas” tik iš dalies leidžia stabilizuoti NT rinką.

Vis dėlto, įvykus ekonomikos šokui, sąlygotam COVID-19 pandemijos, kai kurių NT segmentų kainos sureagavo į tai greitai ir tam, kad šie pokyčiai nevirstų visos NT rinkos nuosmukiu, turi būti orientuojamasi į tokias ekonomikos skatinimo priemones, kurios duotų kuo greitesnį efektą.

Antro tikslo priemonės, nors ir naudingos, tačiau nepadėjo išvengti NT kainų kritimo dėl verslo ir gyventojų veiklos apribojimų (suvaržymų karantino metu), kurie sąlygojo tiek BVP, tiek namų ūkių vartojimo susitraukimą.

Gyvenamųjų būstų kainų pokytis (proc.)

tags: #mokslinis #straipsnis #namo #statyba