Klaipėdos dramos teatras, seniausias teatro pastatas Lietuvoje, išgyveno ilgą ir sudėtingą rekonstrukcijos kelią, kol vėl atvėrė duris meno mylėtojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime teatro istoriją, rekonstrukcijos iššūkius, įdiegtas modernias technologijas ir iškilmingą atidarymą po rekonstrukcijos.
Teatro istorijos vingiai
Iki šių dienų išlikęs senasis teatro pastatas buvo pastatytas 1857-aisias vietoje griuvėsių, kurie buvo likę iš prieš tai čia stovėjusio 1819 metų statybos per 1854-ųjų gaisrą sudegusio teatro. 1893 m. „Įsigyti teatrą ir jį įspūdingai perstatyti miestui padėjo pirklys ir laivininkas Liudwigas Hohorstas. 1893 m. gruodžio 6 d. jis davė 30 000 markių su sąlyga, kad iki mirties naudosis palūkanomis nuo šios sumos, o 1895 m. spalio 8 d. „Prie pagrindinio fasado buvo primūrytas rizalitas su trikampiu frontonu, pristatytas vienaukštis priestatas kasai, virš jo įruošti balkonai. Pastato centre palikta įgilinta ir pusapskritime arka dengta lodža. Į frontono timpaną įkomponuotas kartušas su miesto herbu, kurį iš abiejų pusių laiko dvi vaikų figūros. <…> Pastas rekonstruotas pagal neoklasicizmo stilių. <…> Po rekonstrukcijos teatras tapo puošnesnis, didingesnis. Tačiau neišvengta ir architektūrinių alogizmų, pavyzdžiui, trejos paradinės durys reikalingos tik dėl simetrijos (įeinama tik pro vienas).
Rekonstrukcijos iššūkiai ir sprendimai
Apie 1982-uosius prasidėjusi ir užsitęsusi apie 8 metus rekonstrukcija buvo itin nesėkminga. Naujųjų priestatų konstrukcijų trūkumai netruko išryškėti. Būsimos dar vienos ilgos rekonstrukcijos pranašu tapo 2005 m. Po metus vykusių tyrimų Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai nustatė, kad palei Žvejų gatvę iškilęs priestatas buvo avarinės būklės. Didžiausią pavojų kėlė sėdantys priestato pamatai, patalpose, kur įsikūręs aptarnaujantis personalas, buvo suskilinėjusios sienos, dėl to kilo grėsmė įgriūti stogui. Mažojoje salėje dėl itin pavojingos avarinės būklės, spektakliai jau nebevaidinti apie metus. 2007 m. sausio 5 d. Kultūros ministerijos sudaryta komisija pripažino teatro pastatą avarinės būklės.
Teatro renovacijos projektą rengė architektai Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas bei S. Manomaitis. „Kažkur atminties kertelėje lyg ir yra prisiminimas, kad kažkas buvo išsakęs mintį, kad galbūt reikia statyti vieną naują pastatą, kuriame galėtų veikti ir dramos, ir muzikinis teatrai, bet tai tikrai nebuvo išsirutulioję į jokią rimtesnę diskusiją”, - sakė R. Jis turi išsaugojęs ir paskutinę 2009-ųjų dieną tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui rašyto rašto kopiją, Jame meras priminė, kad dar 2007 m. vasarį buvo parengtas investicinis projektas, 2009 m. parengtas techninis projektas ir gautas statybos leidimas bei prašė suteikti teatro rekonstrukcijos projektui lėšų iš Ūkio ministerijos administruotos europinės paramos priemonių.
„Pagal šiuo metu prognozuojamas valstybės biudžeto galimybes, minėto objekto rekonstravimas užtruktų apie 20 metų, todėl Kultūros ministerija pritaria sprendimui, kad šis projektas būtų įtrauktas į Ūkio ministerijos vykdomas priemones: „Viešųjų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėm” bei „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu”, - buvo rašoma 2010 m. 2010 m. balandžio 14 d. valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ pasirašyta rangos sutartis su konkursą laimėjusių rangovų grupe - bendrovėmis „Kaminta”, „Pamario restauratorius”, „Virmalda” ir „Cowi Lietuva” - numatė, kad pastato rekonstrukcija vyks ketverius metus ir ji atsieis 20,665 mln. litų. Visi 65 mln. vertės darbai buvo darbai suskaidyti į tris dalis - statybos, scenos įrangos gamybos bei žiūrovų salių kėdžių gamybos.
„Dabar pradėsime kasti nejudintą gruntą. Statant senąjį pastatą, buvo iškasta apie dviejų metrų gylio duobė. Tiek jau iškasėme. Didesnės duobės prisireikė, kad galėtume sumontuoti naujausias teatrų technologijas. Liepą buvo nugriautas palei Žvejų gatvę stovėjęs priestatas, rugpjūčio viduryje „Pamario restauratorius“ ir subrangovai UAB „Geotechnikos grupė“ pradėjo polinių pamatų naujam teatro priestatui įrengimą. Pagal rekonstrukcijos projektą į 14 metrų gylį turėjo būti suleisti 97 betoniniai poliai (apie 250 kub. m betono), laikysiantys naująjį teatro priestatą. Tų metų rugsėjo 13 d. Dar po metų, 2012-ųjų spalį, buvo baigtos išmontuoti Dramos teatro pastatą iš Pilies, Žvejų ir Teatro gatvių pusių juosusios statybinės tvoros, nuimti apsauginiai uždangalai, lankytojams atverta mažoji scena, kurioje buvo rodoma teatro premjera - spektaklis „Lūšies valanda“.
„Spėju, kad ne vieną klaipėdiškį toks vaizdas nustebins, o mums džiugu, jog dar vienoje Klaipėdos vietoje turėjome galimybę atkurti istorinę tiesą“, - tada sakė A. „Priestate, kur dabar yra kasos, buvo geležbetoninė konstrukcija, kuri linko, nors buvo stiprinta perstiprinta. Mes turėjome ją demontuoti, dalimis išsipjauti ir nukelti, o sienas palikti. Atėjom po vienų pietų ir žiūrim, kad viskas įgriuvę, taip pat ir siena nuo Teatro aikštės nugriuvusi. Klausėme darbų vykdytojo, ką čia darai, juk nereikėjo, tai jis sakė, jog tik pradėjo „kramtyti” ir viskas subiro, ta perdanga kaip su peiliu per sviestą nusikirpo. Tai kiek čia iki nelaimės čia buvo likę aš net neįsivaizduoju. Sunku pasakyti, kodėl ta perdanga buvo tokia, ar sovietmečiu per blogai suskaičiavo, ar armatūros pagailėjo, ar nusuko”, - pasakojo A.
„Projektas buvo parengtas pagal tyrimus ir Vilniaus polichromijos tyrėjai buvo nustatę tą pirminę spalvą. Man ji iškart patiko, bet galvojau, kad bus čia reikalų, bet toks projektas turėjo būti ir turėjome daryti”, - sakė A. Atliekant polichrominius tyrimus buvo atidengiami buvusių senojo pastato dažymų sluoksniai. Paprastai restauruojamas pastatas dažomas priminiu atrastu sluoksniu, taip buvo ir šiuo atveju. Pastabų ir sau, ir rangovams visada gali surasti, ypač tokiam dideliame objekte, bet galutinis rezultatas džiugina, pasižiūri, kaip kitiems, ar patinka.
Pasak vadovės, jai teko garbė nugriauti seną pastatą ir pradėti naujojo statybą: nugriautosios teatro dalies vietoje buvo iškasta 12 m gylio pamatų duobė, virš jos ir iškilo naujas pastatas. Kone visi tie penkeri su puse rekonstrukcijos darbų metai, L. Vilimienės teigimu, buvo ėjimas per kliūtis. „Niekada nežinojome, kas ištiks. Pandemija, prasidėjęs karas, prastėjanti ekonominė situacija, infliacija - daugybė išorės veiksnių darė įtaką ir brangino projektą. Reikėjo ieškoti papildomo finansavimo, įrodinėti. Buvo force majeure, susijusių ir su vieta. Pastatas arti upės, čia suteka požeminiai šaltiniai ir upeliai, tad iškastoje pamatų duobėje vandens prisirinko kaip baseine. Kai pastatas jau iškilo, staiga paaiškėjo, kad vienoje vietoje sunkiasi vanduo, teko kalti mikropolius, užlieti naują sluoksnį betono, injektuoti. Būta ir daugiau iššūkių. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad rekonstrukcijos projekte numatyta vėdinimo sistema apskaičiuota neatsižvelgus į didelių kūrybinių kolektyvų - baleto trupės, orkestro, choro - aktyvaus darbo poreikius per repeticijas rūsyje: kai aktyviai judama, dainuojama, iškvėpimai ir įkvėpimai yra intensyvesni.
„12 m gylio rūsyje per du aukštus įrengtos repeticijų patalpos. Tokių Lietuvoje joks kitas teatras neturi. Čia sumontuoti skirtingų formų akustiniai skydai, kurie gali keisti garso kryptį. Atėjęs repetuoti, choras galės nusistatyti jam maloniausią, priimtiniausią garsą. Vilimienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną KVMT išskirtinumą: čia bus ne teatrui privaloma švieslentė virš scenos, o ekranai žiūrovų kėdėse ir kiekvienas galės pasirinkti kalbą, kuria skaitys libretą. KVMT - vienintelis šalyje teatras, visiškai pritaikytas žmonėms su negalia, taip pat regėjimo: specialūs jutikliai suteiks galimybę orientuotis teatro erdvėje be palydovo, reikės tik telefone įsidiegti programėlę.
Pagrindiniai rekonstrukcijos etapai
- Priestato, kuris buvo avarinės būklės, nugriovimas.
- Naujų polinių pamatų įrengimas.
- Naujo priestato atstatymo darbai.
- Fasadų restauravimas ir dažymas.
- Vidaus patalpų rekonstrukcija ir įrengimas.
- Modernių technologijų diegimas.
Modernios technologijos teatro erdvėse
Bendrovė „Ogmios Pulsas Pro” savo interneto svetainėje rašo, kad Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos metu ji įgyvendino technologinius sprendimus, rūpinosi visais šios projektinės dalies etapais, pradedant projektavimu, įrangos pirkimu, komplektavimu, logistika ir baigiant montavimu bei sistemos paleidimu. „Didžiojoje salėje įdiegtos modernios technologijos suteikia galimybę visiškai transformuoti šią erdvę ir pritaikyti ją įvairaus pobūdžio renginiams. Scenos dalis suskirstyta į 15 segmentų, iš kurių kiekvieną atskirai spiraliniai keltuvai gali iškelti virš scenos ir nuleisti žemiau jos lygio. Spiraliniai keltuvai užima gerokai mažiau vietos nei hidrauliniai ir gali užtikrinti didesnę kėlimo amplitudę. Šie keltuvai kiloja ne tik scenos, bet ir žiūrovinės salės dalies grindis.
Kėdes parteryje galima sugrupuoti ir aukštėjančia tvarka, ir lygiai, taip pat visiškai paslėpti apvertus jas į apačią, o parteriui ir scenai esant viename lygyje - suformuoti vientisą salės pagrindą. Vieno mygtuko paspaudimu per kelioliką minučių galima transformuoti salę į bet kurią konfigūraciją, pvz. Jau pirmasis spektaklis rekonstruotame teatre „Karalienė Luizė” parodė naujos scenos ir įrangos galimybes. Sistemą GALA AVENUE Klaipėdos dramos teatras įsidiegė pirmasis Rytų Europoje. Teatre įrengta ir vienintelė Lietuvoje unikali „Constelation“ garso sistema, gaminama Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Įmonė „Scenos techninis servisas“ (StS) suprojektavo ir įdiegė didžiosios ir mažosios salių mechaniką: kilnojamąsias scenos platformas ir viršutinę mechanikos sistemą, taip pat didžiosios scenos uždangas ir jų valdymo sistemas. Iš viso pagamintos penkios unikalios scenos platformos ir besisukantis scenos ratas, bendras jų plotas - apie 250 kv. metrų. Viršutinius apšvietimo sofitus ir dekoracijų štangas kilnoja 40 greitaeigių keltuvų, kurių bendra keliamoji galia - 20 tonų. Įdiegta vieninga visų mechanizmų valdymo sistema.
KVMT didžiojoje salėje sumontuota 700 italų gamintojo „Aresline“ kėdžių. Ekranai integruoti kėdžių atlošų galinėse pusėse, o priekinėms eilėms skirti ekranai - ant priekyje esančių baliustradų. Ekranai jutikliniai, intuityviai valdomi, juose galima transliuoti ne tik libreto tekstą, bet ir kitų renginių anonsus, aktualius pranešimus. Sistema sinchroniškai palaiko vertimus net aštuoniomis kalbomis. Dėl itin aukštų reikalavimų salės estetiniam vaizdui ekranai buvo visiškai integruoti į kėdes.
Trys nauji didelės galios ir aukštos raiškos lazeriniai projektoriai su 98 proc. Kad solistams, režisieriams, choristams, scenos darbuotojams būtų patogu dirbti repeticijų ir spektaklių metu, įdiegta daugiafunkcė scenos audiovizualinė sistema. Scenos technologijų sistemų integravimo darbus „Propoint LT“ atliko abiejose teatro salėse ir repeticijų patalpose. Didžiojoje salėje į dalį fiksuotų ir nuimamų kėdžių atlošų, o kai kur ir prieš kėdes (baliustradose) integruoti informacinės sistemos ekranai. Abiejose salėse numatyta vietų neįgaliesiems.
Teatro projektas - išskirtinis, jame itin didelis dėmesys skirtas akustikai. „Didžioji salė sukurta sudėtingos 3D formos, su specialiais laiptais, sienų, lubų išgaubimais. Jai pagamintas unikalios formos akustinis kiautas, specialių medžiagų kėdės su ekranais kiekvienoje atkaltėje.
„Labai graži didžioji salė, tikiu, jos ir akustika bus nuostabi. Interjero dizaineris Marius Mateika rado tikrai unikalų sprendimą, atliepiantį ir Klaipėdos krašto identitetą. „Norėjosi pabrėžti, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros. Sąsajos su logotipo bangomis ir jūra juntamos visame pastate. Išsaugota ir atnaujinta senoji kolonų salė sujungta su naujosios dalies vestibiulių erdvėmis, virstančiomis trijų aukštų holu su bangos formos laiptais. Bangos ar kopos leitmotyvą galima įžvelgti ir fasado, salės sferinio denginio formose, „banguoja“ net teatro lauko laiptai su terasa.
Pasak N. Stanciko, kas liko sena teatre - apšiltinta, o kas nauja - pastatyta iš naujų medžiagų, taikant naujus sprendinius. Pastatas suprojektuotas kaip B energinės klasės, tačiau pagal sandarumo testus atitinka A. Visos pastato inžinerinės sistemos, visos technologijos, valdymo, ŠVOK sistemos naujoviškos. Apšvietimas - LED, tad taupoma energija. Bendrosiose erdvėse įrengti judesio jutikliai, kad niekur be reikalo nedegtų šviesa, šviestuvai valdomi KNX sistema. Jutikliai yra net unitazų vandens nuleidimo sistemose ir muilo dozatoriuose.
„Naujo įkvėpimo teko ieškoti ir vietoj nueinančių techninio projekto sprendinių. Su interjero architektu Mariumi sumąstėme naują interjero „akustikos rūbą“ - jo pagrindu tapo mūsų jau patikrinta laužytų trikampių akustinio kiauto ir architekto įpūsta autentiška molio tinko apdailos koncepcija. Molio tinko idėja įgalino sukurti savitus, unikalius ir neatkartojamus raštus - lyg šlapio pajūrio smėlio. Tekstūra buvo kuriama atsižvelgiant į akustinius skaičiavimus, nurodant, koks turėtų būti molio storis bei raštų gylis ir tuo pat metu leidžiant molio menininkams su architektais improvizuoti.
Mažosios salės akustinio interjero kryptis - absoliuti koncentracija į atlikėją: svarbiausi - šnabždesiai scenoje, o triukšmas - sugeriamas. „Rezultatas - teatro „juodosios dėžės“ (black box) ir kamerinės erdvės simbiozė.
Iškilmingas atidarymas
Teatras oficialiai duris atvėrė 2015-ųjų lapkričio 7-osios vakarą. Ta proga pasveikinti teatro žmonių atvyko ne tik šalies vadovai, bet ir žymiausi šalies aktoriai, režisieriai.
„Tai - vienas įspūdingiausių, jei net ne pats įstabiausias objektas. Liko kaip ženklas mūsų, etiketė. O ir pats tada galvojau, kad padarius darbus ir jau būsiu padaręs gyvenimo objektą. Bet laikas praėjo ir gyvenimas eina tolyn, o tada jau atrodė, kad gyvenimo objektas. Labai daug apmąstymų, inžinerinės minties reikalavo ši objektas.
Didelis įvykis visiems Lietuvos meno aistruoliams - po ilgos rekonstrukcijos gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. „Atėjau į teatrą puoselėdama tikslą kurti naują modernų teatrą plačiausia prasme: ir kaip pastatą, ir kaip naujo identiteto instituciją. Iškilmingos atidarymo šventės išvakarėse manau, kad įgyvendinome abu tikslus. Suformavome naują repertuarą (tai yra ilgas procesas), pakeitėme šiuolaikiškais ankstesnius vadybos ir administravimo įrankius.
„Senasis Klaipėdos muzikinio teatro pastatas buvo istorinei miesto daliai svetimas, neturintis nieko bendra su Klaipėdos krašto istorija. Tačiau vienas ryškiausių Lietuvos reprezentacinės architektūros ankstyvojo modernizmo pavyzdžių. Šis architekto Algimanto Mikėno 1963 m. suprojektuotas objektas miestiečių atmintyje tapo vienu iš Klaipėdos simbolių.
Jo nuomone, projektuojant įveiktas iššūkis ne sunaikinti, o darniai sujungti praeitį su ateitimi. „Buvome suvaržyti esamo užstatymo ir galiojančių Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ribojančių aukštingumą, todėl po žeme - tokio pat dydžio pastatas kaip ir virš žemės.
Mateikai prieš rekonstrukciją Klaipėdos muzikiniame teatre neteko lankytis, tad jis negalėtų palyginti, kaip ir kas pasikeitė. „Vienintelis mūsų išsaugotas vertingas interjero elementas - Kazimiero Simanonio sukurtas šviestuvas.
Pasitelkę įvairias akustines programas stebėjome, kaip kinta garso atspindžiai priklausomai nuo plokštumų, medžiagų atstumo. „2015 m. Meko teigimu, šis projektas kartu su Vilniaus kongresų rūmų koncertų sale tapo jo komandai profesionalumo tramplinu.
tags: #mokyklos #atidarymo #svente #priestato #atidarymo #svente