Mokyklos patalpų aplinkos kokybės kategorijos reikalavimai

Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad patalpų aplinkos kokybė (Indoor environmental quality (IEQ)) turi tiesioginį poveikį sveikatai, patogumui, gerovei ir produktyvumui.

Atsižvelgiant į tai, kad žmonės praleidžia apie 90 proc. savo laiko patalpose, labai svarbu, kad statybos teisės aktai užtikrintų pakankamą IEQ lygį, kad būtų skatinama sveika ir patogi patalpų aplinka.

IEQ parametrai labai priklauso nuo pastatų tipo ir naudojimo.

Pagrindiniai ES teisės aktai šioje srityje, iš dalies pakeista Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD, 2018/844), nurodo, kad visų ES šalių vyriausybių nustatyti energinio naudingumo reikalavimai turėtų optimizuoti sveikatą, patalpų oro kokybę ir komforto lygį.

Tačiau direktyvoje nenurodoma, kaip pasiekti patenkinamą IEQ ir suderinti patalpų komforto reikalavimus valstybėse narėse.

Kadangi minėta direktyva turi būti perkelta į nacionalinius teisės aktus (iki 2020 m.

Pastatuose, kurie modernizuojami neatsižvelgus į IEQ atsiranda naujos problemos, pavyzdžiui, labai sandarios konstrukcijos, kurių ventiliacija yra nepakankama.

Tai gali lemti perkaitimą arba patalpų oro teršalų didėjimą.

IEQ gali tapti energijos tausojimo ir tinkamo įgyvendinimo varomąja jėga visoje Europoje.

Vidinė oro kokybė (IAQ) - tai oro kokybė pastatuose ir statiniuose.

Erdvėje, kurioje gera patalpų oro kokybė yra mažai teršalų ir kvapų, be to, joje tinkamas CO2 ir drėgmės lygis.

Šiluminis komfortas susijęs su individualiu šiluminės aplinkos suvokimo.

Vėdinimo sistemos mokyklose

Modernizuojant mokslo ir ugdymo įstaigas, vėdinimas patalpose paliekamas toks pat, koks ir buvo iki renovacijos - per langus ir plyšius.

Paprastai standartinėje mokyklos renovacijos projekto užduotyje nurodoma, kad vėdinimas klasėse natūralus - atidarius langus.

Dėl vienpusiško šilumos taupymo supratimo ir prasideda bėdos.

Net jei ir įrengiamos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacija), tokios sistemos šilumos sąnaudos didesnės nei natūralaus vėdinimo dėl didesnės oro apykaitos patalpose.

Taip pat atsiranda papildomos elektros sąnaudos.

Viso šito mokyklų renovacijos projektus užsakančios institucijos vengia, nes europinės paramos, už kurią atnaujinamos mokyklos, tikslas, - mažinti energijos sąnaudas.

„Įprastai mokslo paskirties pastatuose įrengtos natūralios traukos vėdinimo sistemos, kurios projektuotos numatant oro pritekėjimą per langus ir nesandarumus.

Šiuo metu, kai daugelyje pastatų sumontuoti sandarūs langai, patalpų vėdinimas sąlyginai tampa tik mokytojų atsakomybe, kurių retas yra susipažinęs su oro apykaitos svarba.

Klasėse langai atveriami tik tuomet, kai stipriai jaučiamas oro trūkumas.

Apie tai, kad būtų įrengtos priverstinio, mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos renovuojamų mokyklų klasėse, neteko girdėti.

Kadangi higienos normos reikalauja oro tiekimo - šalinimo sistemas įrengti tik sporto ir aktų salėse bei maisto gamybos patalpose, o mechaninio oro šalinimo sistemas dušuose ir san.

Žinau tik vieną mokyklą, ji, ko gero ir vienintelė nauja Lietuvoje - Vilniaus Balsių pagrindinė mokykla, kurioje centrinio vėdinimo sistema įrengta klasėse.

Senose mokyklose įrengti centrinę vėdinimo sistemą sudėtingiau, nes jai reikalingi didelio skersmens vamzdžiai, o jų nėra kur paslėpti.

Tačiau čia tik techniniai sprendimai, jų yra ir mes turime.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugelyje mokyklų pastatų iki šiol naudojamos labai paprastos, dažnai net minimalių oro kaitos reikalavimų neužtikrinančios vėdinimo sistemos, kurių veikimas pagrįstas natūralia trauka.

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palanki mokyklos aplinka gali turėti tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir skatinti veiksmingą mokymąsi.

Vėdinimo sistemų montuotojai sako, kad jiems mokyklų klasėse neteko tokių įrenginėti.

„Su minėtomis problemomis jau susiduria tos šalys, kuriose įgyvendinta daugiabučių modernizacija (Vokietija, Lenkija), todėl verta pasimokyti iš svetimų klaidų ir spręsti vėdinimo klausimą renovuojant mokyklas ir daugiabučius kompleksiškai", - sako VGTU Pastatų energetikos katedros doc. G.

Taip pat nustatytos palyginti didelės formaldehido (įvairių sintetinių apdailos medžiagų emisijos indikatorius) koncentracijos.

Šių apdailos medžiagų naudojimas yra labai paplitęs dėl mažos kainos, tačiau formaldehido emisijos neigiamai veikia patalpų kokybę.

Ypač rizikingos mokyklų ir darželių patalpos greta intensyvaus transporto arterijų.

Nekontroliuojamas vėdinimas tokiuose pastatuose gali padidinti kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentraciją patalpose.

VGTU Pastatų energetikos katedros doc.Giedrius Šiupšinskas sako, kad į modernizuotus daugiabučius arba į daugiabučius su pakeistais langais irgi nepatenka pakankamai šviežio oro.

Oro kiekis (l/s asmeniui). Šaltinis - Nejc Brelih. Ventilation rates and IAQ in national regulations.

Mikroklimatu mokyklose susirūpino ir Europos komisija, inicijavusi SINPHONIE projektą, kurį vykdant mokyklų patalpų higienos būklė buvo stebima 25 Europos šalyse.

Lietuvoje šį projektą koordinuoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės technologijos katedra.

Jos vedėjas dr. „Visose mokyklose yra natūralus (t.y. savaiminis) vėdinimas.

Kiek pastebėjome, toks yra praktiškai visose Lietuvos mokyklose ir darželiuose.

Normali anglies dvideginio koncentracija švariame ore (priklausomai nuo vietos - miške ar miesto gatvėje) yra 350-450 ppm.

Priimtinas žmogui lygis yra <600 ppm.

Pradededama skustis troškiu oru ir kvapais, kai anglies dvideginio koncentracija ore viršija 600-1000 ppm, apima mieguistumas esant 1000-2500 ppm.

Anglies dvideginio koncentracijos norma

Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija.

Anglies dvideginis patalpų ore susidaro žmonėms kvėpuojant, prakaituojant.

Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė anglies dvideginio (CO2) koncentracija, išmatuota laikotarpiu nuo pamokų pradžios iki pamokų pabaigos, neturi viršyti 2745 mg/m3 (1500 ppm).

Naujai statomų mokyklų mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose natūrali ventiliacija turi būti užtikrinta varstomais langais ir natūralios traukos kanalais.

Nuo 2007 metų pagal VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" duomenis, Lietuvoje buvo renovuotos 223 mokyklinės įstaigos, t.y.

Reiškia, renovacijos vajus pasiekė apie 430 Lietuvos mokyklų ir vaikų darželių.

Statistikos, ar mokyklų klasėse įrengtos vėdinimo sistemos ir kokios, nėra.

1 lentelė. Anglies dvideginio koncentracijos lygiai ir jų poveikis

CO2 koncentracija klasėse

tags: #mokyklos #patalpu #aplinkos #kokybes #kategorijos