Mokyklos estetinei ugdymo(si) aplinkai kurti daro įtaką pati mokyklos bendruomenė (mokiniai, mokytojai, tėvai, administracijos darbuotojai ir kt.) ir architektai, menininkai, interjerų dizaineriai.
Profesionalūs projektuotojai, aplinkos kūrėjai nuolat domisi naujausiomis pasaulinėmis pastatų ir interjerų projektavimo, dekoravimo tendencijomis, ieško įkvepiančių pavyzdžių užsienio šalyse, analizuoja suprojektuotus, įrengtus statinius, analizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymus, mokyklas projektuoja atsižvelgdami į pastato tipą, švietimo įstatymus, mokyklos bendruomenės poreikius.
Mokyklos ugdymo(si) aplinkos įtaką mokinių mokymuisi tyrė J. Mulevičienė (2005), V. G. Iared (2017) ir kt. Mokyklos ugdymo(si) aplinkos lauko erdvių svarbą analizavo J. Kučinskienė (2017), V. Gerikienė (2017), M. Alpysbaikyzy (2018) ir kt. Mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir meninės veiklos sąsajas analizavo G. Grigaliūnaitė (2002), W. Huren (2017), E. M.
Lietuvoje yra gana nusistovėjęs visos bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos reikalavimų „paketas“ - ugdanti, saugi, funkcionali, ergonomiška, estetiška. Šio straipsnio tikslas - atskleisti mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos sąsajas. Straipsnyje apžvelgiami ir analizuojami Lietuvos švietimo dokumentai apie ugdymo(si) aplinkas ir Lietuvos bei užsienio autorių tyrimai apie įvairias mokyklos ugdymo(si) aplinkas, mokyklų ugdymo(si) aplinkos įtaką mokinių mokymuisi ir estetinį mokinių santykį su mokyklos ugdymo(si) aplinkomis. Išryškinamos mokyklų estetinės ugdymo(si) aplinkos ir meninės saviraiškos sąsajos.
Straipsnyje analizuojamas mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos santykis. Keliamas probleminis klausimas - ar kuriant estetinę ugdymo(si) aplinką mokykloje galima ugdyti mokinių meninę saviraišką?
Mokyklų ugdymosi erdvė aptariama šiuose dokumentuose: Bendrosios programos (2008), Geros mokyklos koncepcija (2015), Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašai (2015) ir kt.
Bendrieji reikalavimai mokyklos aplinkai
Mokiniai per visą mokymosi laiką nemažą paros dalį praleidžia mokykloje. Nuo patalpų ir visos aplinkos priklauso vaiko darbingumas, vystymasis ir sveikata. Mokykla turi garantuoti fiziškai, psichologiškai, socialiai saugią ir sveiką aplinką besimokančiajam.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011) nurodoma, kad ugdymo(si) aplinka mokykloje turi atitikti higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos ir sveikatos reikalavimus.
Bendrosiose programose (2008) teigiama, kad aplinka, kurioje mokomasi, turėtų būti funkcionali, t. y. pritaikyta įvairių poreikių mokiniams ir įvairiems jų poreikiams, mobili: klasėje turi būti nesunku sukurti mažesnes erdves individualiai ar grupinei mokinių veiklai, pritaikyti erdvę veiklos specifikai, joje turi pakakti erdvės judėti, ilsėtis ir veikti; įranga ir priemonės turi atitikti šiuolaikinio ugdymo proceso poreikius ir reikalavimus.
Mokymosi aplinka turėtų būti saugi ir higieniška, t. y. darbo ir veiklos vietos turi būti ergonomiškos, tinkamai apšviestos, vėdinamos, nekenksmingos sveikatai, jose turi būti palaikoma optimali darbui temperatūra. Mokymo(si) aplinka (patalpa, baldai, įranga, reikmenys ir kt.) turi būti estetiška (jauki ir skoninga, darni erdvės, daiktų ir spalvų kompozicijos požiūriu, pasižyminti mokinių darbų eksponavimo kultūra) ir skatinanti kūrybingumą (skatinamas mokinių mąstymo novatoriškumas ir lankstumas, sudaromos sąlygos įžvelgti problemas, mąstyti, eksperimentuoti, išgyventi kūrybos ir atradimo džiaugsmą, ugdomas palankumas naujumui, savitumui, lavinama vaizduotė, ugdomas jautrumas, smalsumas, atvirumas sau ir kitiems).
Geros mokyklos koncepcijoje (2015) nurodoma, kad mokyklos ugdymo(si) erdvė turėtų būti dinamiška, atvira ir funkcionali. Remiantis Geros mokyklos koncepcija (2015), kurioje aptariami mokyklos veiklos aspektai ir jų ryšys, 2016 m. buvo atnaujintas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo modelis.
Jį sudaro 4 mokyklos veiklos sričių - rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba - 25 rodiklių sistema. Trečiosios srities - ugdymo(si) aplinkos - rodikliais pabrėžiama fizinių ir virtualiųjų mokymosi aplinkų reikšmė ugdymui.
Ugdymo(si) erdvė taip pat apibrėžiama Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše (2015). „Ji turėtų būti saugi, sveika, lengvai pertvarkoma ir kryptingai panaudojama pagal mokymosi tikslus. Pradinio ugdymo programą įgyvendinančiose mokyklose turėtų būti įrengiamos vaikams pritaikytos mokymosi, buities, žaidimų ir poilsio erdvės, pagrindinio ugdymo programą vykdančios mokyklos turi būti aprūpinamos laboratorine ir technologine įranga, o vidurinio ugdymo programą įgyvendinančiose mokyklose kuriama aplinka turi būti palanki teoriniam ir praktiniam mokymuisi, savarankiškam ir komandiniam mokinių darbui, ruošimuisi karjerai ir verslumo ugdymui“ (Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, 2015, p.
Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose apie mokyklos ugdymo(si) aplinkas yra siekiama puikiausio rezultato mokiniams ir visai mokyklos bendruomenei. Skiriama daug dėmesio tiek ergonominiam, tiek funkciniam, tiek estetiniam ugdymo(si) erdvių planavimui.
Siekiama sukurti aukštus mokyklos ugdymo(si) aplinkos standartus. Mokinių kūrybiškumas, taip pat meninės saviraiškos indėlis yra įvardijami kaip svarbūs aspektai kuriant estetinę ugdymo(si) aplinką. Pabrėžiamas tokios aplinkos kūrimo ir plėtojimo ryšys, įtraukiant į šių erdvių kūrimą ugdymo proceso dalyvius. Estetinės ugdymo(si) aplinkos kūrimas mokyklose labiau siejamas su vaizduojamuoju ir taikomuoju menu.
Mokyklos vaikui -tartum atskira „valstybė“, kurioje jis yra visokeriopai ugdomas ir veikiamas įvairių aplinkų, iš jų ir estetinės ugdymo(si) aplinkos. Nustatyta, kad aplinkos, kurioje ugdytinis gyvena, bręsta ir kuria, reikšmė yra didžiulė. Tai patvirtina ir 2011-2012 metais vykdyto mokslinio tyrimo Jungtinėje Karalystėje duomenys. Nustatyta, kad per akademinius metus konkrečios mokyklos ugdymo(si) aplinka gali 25 proc.
Humanistiniais principais organizuota ugdymo(si) aplinka teigiamai veikia žmogų. Estetiška mokyklos ugdymo(si) aplinka (vizualioji ir fizinė) daro teigiamą poveikį mokinio, kaip visuomenės nario, brandai, vystymuisi ir saviraiškai. „Nemažą įtaką mokinių estetinei pozicijai įtvirtinti daro mokyklos aplinka ir jų pačių veikla šios aplinkos kūrime“ (Bitinas, 2004, p. 255).
Moderni mokykla - nuolat tobulėjanti organizacija, turinti ir siekianti tapti sociokultūriniu informacijos centru, taip pat vaiko „džiaugsmo namais“. Kultūriškai išprususio žmogaus ugdymas šiandien yra neabejotinai svarbus ir ilgalaikis kultūrinio ugdymo uždavinys, kuriam įgyvendinti išskirtinę aplinką ir sąlygas sukuria meninės ir estetinės raiškos ugdymas (Zulumskytė, 2006; Leliūgienė, 2003).
Išryškinamos mokyklų estetinės ugdymo(si) aplinkos ir meninės saviraiškos sąsajos. Straipsnyje aptariami Lietuvos mokyklų ugdymo(si) erdvių modernizavimo ypatumai ir galimybės.
Pavyzdžiai Lietuvoje ir užsienyje
Taikant pavyzdžių apžvalgos metodą analizuojami įgyvendintų „svajonių mokyklos“ projektų pavyzdžiai Lietuvoje ir užsienyje. Apžvelgtos lietuviškos Veršvų gimnazijos pradinė mokykla Kaune (2018 m.) ir Balsių progimnazija Vilniuje (2011 m.).
Balsių progimnazija Vilniuje
Užsienio mokyklų apžvalgai pasirinktos: „Wish School“ mokykla San Paule, Brazilijoje (2016) ; „We Grow“ ir „Blue School“ ikimokyklinio ir pradinių klasių ugdymo mokyklos Niujorke, JAV, (2018); „Lake Wilderness“ pradinė mokykla Vašingtone, JAV (2017); „Heart in Ikast“ tarptautinė mokykla ir multifunkcinis centras Ikaste, Danijoje (2018); „Vittra Brotorp“, „Vittra Telefonplan“, „Vittra Södermalm“ mokyklos Brotorpe, Stokholme, Sodermalme, Švedijoje (2011-2012).
Apžvelgus lietuviškus architektūrinius pavyzdžius (analogus) nustatyta, kad Lietuvos architektai puikiai suprojektuoja mokyklas, kurios yra modernios, technologiškai aprūpintos, ergonomiškos ir kt. Apžvelgtuose pavyzdžiuose (analoguose) ugdymo(si) aplinka yra saugi ir moderni; jie skatina bendruomeniškumą, kūrybiškumą. Kuriant lietuviškų mokyklų dizainą išlaikyta koridorių sistema ir „keturių sienų“ klasės. Mokiniai skatinami kurti ir dalyvauti kuriant estetinę ugdymo(si) aplinką per vaizduojamąjį ir taikomąjį meną. Meninė saviraiška skatinama šokiais, muzikine veikla ir pan. Skatinamas bendruomeniškumas ir įvairi popamokinė veikla.
Apžvelgus užsienio šalių įgyvendintus architektūrinius pavyzdžius (analogus) atskleistos naujausios architektūrinės tendencijos pasaulinėje mokyklų projektavimo praktikoje. Pažymima, kad naujų mokyklų pastatų projektavimas dešimtmečius buvo svarbus miestams, visuomenėms ir švietimui. Daugeliu atvejų aptariamų mokyklų projektavimo procesas buvo plėtojamas atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir pritaikytas prie vietinio architektūrinio konteksto. Aptartuose užsienio šalių pavyzdžiuose patalpų funkcinis zonavimas buvo derinamas su moderniu dizainu, ugdymo principais ir naujausiomis technologijomis. Mokyklų interjerai buvo projektuojami atsižvelgiant į naują ugdymo ir mokymosi koncepciją. Projektuojant mokyklų erdves akcentuota, kad mokiniai yra aktyvūs subjektai ir erdvės keitikliai. Kai kuriuose aptartų mokyklų pavyzdžiuose įgyvendinta „klasės be sienų“ idėja. Akcentuojamos neformalios sėdimos vietos, spalvingi baldai ir ryškiaspalvės sienos. Klasės yra modernios ir lanksčios bei lengvai pritaikomos pagal mokinių ugdymo poreikius. Skatinama veiklos įvairovė, bendravimas ir kūrybiškumo atmosfera. Bendros erdvės yra lengvai pritaikomos ir įkvepiančios. Skatinama mokinių meninė saviraiška, smalsumas ir siekis „pažadinti“ kūrybiškumą. Funkcinis zonavimas leidžia mokiniams sėkmingai dirbti kartu ir savarankiškai. Dėmesys skiriamas bendruomeniškumui ir įvairiam veiklų spektrui.
Apžvelgus įgyvendintus lietuviškus ir užsienio architektūrinius pavyzdžius (analogus) atskleistas ryšys tarp mokyklos estetinės aplinkos ir mokinių meninės raiškos: 1) Mokiniai skatinami kurti ir dalyvauti kuriant estetinę ugdymo(si) aplinką per vaizduojamąjį ir taikomąjį meną; 2) Mokyklų erdvėse skatinama muzika, šokis ir saviraiška; 3) Bendruomenė įtraukiama į mokyklos projektavimo procesą.
Palyginus lietuviškus ir užsienio (analogiškus) pavyzdžius galima teigti, kad Lietuvos mokyklos yra gerai suplanuotos ir atitinka aukštus standartus. Vidaus erdvės galėtų būti spalvingesnės ir žaismingesnės. Užsienio (analogiškų) šalių atveju vidaus erdvėms labiau būdingos neformalios sėdimos vietos, ryškūs ir spalvingi baldai bei sienos.