Visuomenėje vis garsiau kalbama apie problemas, su kuriomis susiduria mokytojai. Nuo atlyginimų iki darbo krūvių ir psichologinio smurto - iššūkių netrūksta. Ar viešumas, ypač kalbant apie mokytojų etatus, gali tapti raktu į teigiamus pokyčius?
Esamos problemos švietimo sistemoje
Švietimo darbuotojai susiduria su įvairiomis problemomis, kurios neigiamai veikia jų darbo kokybę ir motyvaciją. Mokytojų atlyginimai yra visiškai nekonkurencingi, mokytojas neuždirba ir 1 tūkst. eurų. Tokių mokytojų nemažai, pavyzdžiui, visi pradinių klasių mokytojai.
Dar viena problema - krūviai. Mokytojai dirba viršvalandžius, nes yra didelis specialistų trūkumas, visiškai nepasiruošta atnaujinto ugdymo turinio diegimui - trūksta vadovėlių, metodinės medžiagos, skaitmeninių priemonių. Tuo pačiu pradėtas diegti ir įtraukusis ugdymas. Mokytojas turi dirbti didelėje klasėje su specialiųjų poreikių mokiniais, o tai nėra paprasta. Be to, neduodama nei specialiųjų priemonių, vadovėlių, mokomosios medžiagos, nepaskiriamas joks padėjėjas. Išties daug iššūkių, mokytojai įsitempę. Dėl to kenčia ir vaikai, nes mokytojas neturi laiko prieiti prie kiekvieno.
Higienos instituto tyrimas atskleidė, kad žeminimas yra dažniausia psichologinio smurto apraiška gydytojų bei mokytojų darbe. Apklausus penkių Lietuvos regionų ligoninių gydytojus ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus, paaiškėjo, jog per 12 darbo mėnesių 37,4 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiria žeminimą, 15,6 proc. gydytojų ir 5,4 proc. mokytojų - grasinimą, 11,2 proc. gydytojų ir 7,1 proc. mokytojų - ujimą, o 5,3 proc. gydytojų ir 3,2 proc. mokytojų - priekabiavimą. Daugiau nei vieną psichologinio smurto apraišką darbe patyrė apie pusė smurtą patyrusių gydytojų ir trečdalis mokytojų.
Dr. Birutė Pajarskienė teigia: „Žeminimas labiausiai paplitusi psichologinio smurto apraiška gydytojų ir mokytojų darbe. Gydytojai dažniau žeminami už mokytojus. Be to, gydytojos, nepriklausomai nuo darbo krūvio, dažniau nei mokytojos darbe patiria ir grasinimus.“
Psichologinio smurto apraiškos darbe (Higienos instituto tyrimas)
Etatinis apmokėjimas: Ar jis pasiteisino?
Nuo pernai rugsėjo įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, alga jiems mokėta iš trijų vadinamųjų kišenių - už kontaktines pamokas, pasirengimą joms, darbų taisymą ir už darbą bendruomenėje. Po jo sutarta palikti dvi kišenes: vieną - tiesiogiai su ugdymo procesu susijusiam darbui (pamokoms, pasirengimui joms, darbų taisymui ir pan.) apmokėti, kitą - už veiklą bendruomenėje ir kvalifikacijos kėlimą.
Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė aiškina, kad visų pirma reikia išsitekti mokyklos gautame biudžete. Pagal mokinių registro rodiklius suskaičiuojama, kiek mokykla gaus mokinio krepšelio pinigų. "Ši su pamokomis susijusi mokytojo algos pagrindinė dalis aiški, čia daug kas reglamentuota. Yra skaičiuoklės, užtenka į jas įvesti, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, koks jo pedagoginio darbo stažas, kvalifikacinė kategorija", - aiškina Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė.
Tačiau nustatant kiekvienam mokytojui koeficientą ugdymo įstaigos vadovui paliktos nemažos vadinamosios žirklės - už veiklos sudėtingumą jis gali būti visai nedidinamas ar didinamas net iki 25 proc. Profsąjungos čia įtaria kai kuriuos direktorius nesąžiningumu.
Mokytojo etatą sudaro 1 512 val. per metus (36 val. per savaitę). Etatas gali būti dalijamas. Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja etato neskaidyti smulkiau nei iki 0,25. Vis dėlto etatas galės būti dalinamas, todėl savaime naujos apmokėjimo sistemos įvedimas nereiškia, kad mokytojams bus užtikrinamas pilnas krūvis ir atitinkamas atlygis. „Etatinis mokytojų apmokėjimas numato galimybę skaidyti etatą dalimis, kaip ir bet kurioje kitoje profesinės veiklos srityje.
Problemos su finansavimu
Pavyzdžiui, dabar Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje mokosi 28 iš užsienio grįžę vaikai, 29 - turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, o 10 - didelių specialiųjų poreikių. Pastariesiems šalia reikia mokytojo padėjėjo, o jų etatų mokykla turi mažai.
Miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinta lentelė, kiek mokykla gali turėti šių specialistų etatų pagal jos mokinių skaičių. Bet pinigų skyrimo logika su realia situacija čia prasilenkia. "Pagalbos vaikui specialistų reikia ne pagal mokinių mokykloje skaičių ar klasės dydį. Bet taip nėra", - L.Viršilienės įsitikinimu, protingiau būtų, jei mokykla galėtų argumentuotai pateikti psichologų, mokytojo padėjėjų poreikio užsakymą konkretiems mokslo metams.
Antra kišenė - daug mažesnė, bet jos dalybos, pripažįsta L.Viršilienė, daug sudėtingesnės. Pasak jos, tai mokyklos vidaus kultūros reikalas. Pasak L.Viršilienės, tai tiksliai pamatuoti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma.
Atlyginimai ir etatai
Svarbiausias klausimas: kokia susidaro suma po visos šios sudėtingos aritmetikos? Labai svarbi pastaba - tai atlyginimas turinčių visą etatą. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje dirba 47 mokytojai, bet etatų yra 38,8. Visu etatu ar daugiau dirba vos dvylika pedagogų.
L.Viršilienė aiškina, kad po mokyklų reorganizavimo vidurines mokyklas perskėlus į progimnazijas ir gimnazijas, daugeliui dalykininkų neliko galimybės vienoje mokykloje turėti visą krūvį. Tad didžioji dauguma mokytojų dalykininkų dirba dviejose, o prancūzų kalbos - net trijose mokyklose.
L.Viršilienė aiškina, kad po mokyklų reorganizavimo vidurines mokyklas perskėlus į progimnazijas ir gimnazijas, daugeliui dalykininkų neliko galimybės vienoje mokykloje turėti visą krūvį. Tad didžioji dauguma mokytojų dalykininkų dirba dviejose, o prancūzų kalbos - net trijose mokyklose.
Ar mokyklos vadovė pritartų dar didesniam algų skaičiavimo reglamentavimui? "Jei tik nuo to padidėtų mokytojų algos. Reikia surasti finansinių išteklių mokytojams mokėti didesnes algas pakeliant koeficientus. Iš tiesų, kad ir kaip kilnosi iš vienos kišenės į kitą, jei pinigų bus mažai, mokytojai ir toliau negaus deramo atlygio. Kiekvieno vaiko situacijos į jokį reglamentą nesukiši, o jei mokyklą ir jos vadovą paliksime be savarankiškumo įvertinti mokytojų darbo sudėtingumą ar darbo bendruomenei vertę, tai prieštaraus šiuolaikinės vadybos principams. Taip, erdvės nesąžiningumui yra. Bet tam yra profsąjungos ir darbo tarybos, kontrolės institucijos, tikrai praverstų ir didesnis viešumas, ką siūlo ir STT.
Vidutinis mokytojų atlyginimas Lietuvoje
Profsąjungų iniciatyvos ir viešumas
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) aukštojo mokslo institucijų atstovė Jelena Tamulienė bei LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius rugsėjo 27 d. susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais. Pokalbio metu buvo aptartos šiuo metu švietimiečiams aktualiausios temos - patobulinto mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio taikymas, taip pat, mokyklose kylančių problemų ar net konfliktų sprendimo keliai. Čia, susitikimo dalyvių nuomone, reikalingas maksimalus viešumas, neleidžiantis slėpti realių mokyklai skiriamų etatų bei finansų kiekio. Pasak ministerijos atstovų, ši informacija nuo spalio pradžios bus viešai prieinama.
Diskutuojant apie pagalbos mokiniui specialistų darbo bei apmokėjimo sąlygų gerinimo perspektyvas, ministerijos atstovai įsipareigojo spalio pabaigoje pateikti detalią informaciją apie tai, kaip per 2019 metus pakito šių specialistų etatų kiekis kiekvienoje savivaldybėje ir su kokiomis šių etatų finansavimo problemomis susiduriama. Ši informacija leis LŠMPS teritoriniams susivienijimams teikti argumentuotus pasiūlymus ruošiamiems 2020 metų savivaldybių biudžetų projektams.
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija BRUČKIENĖ buvo tarp tų pedagogų, kurie, įsikurdami Švietimo ir mokslo ministerijoje, bandė priversti valdžią kalbėtis su pedagogais.- Ar ištesėtas bent vienas pažadas? - Buvo pažadas paruošti patobulintą etatinio apmokėjimo modelį - kovo 1 d. ta tvarka patvirtinta. Buvo sukonkretintos valandos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Padaugėjo valandų klasių vadovų veiklai. Aiškumo lyg ir daugiau. Galų gale buvo pripažinta, kad ankstesnis variantas turėjo daugiau trūkumų nei privalumų.
- Kokios streiko pamokos? Mokytojams. Visuomenei. Valdžiai. - Pagrindinė pamoka mums visiems (mokytojams, dėstytojams, medikams, menininkams, teisėsaugos pareigūnams, darbininkams, senjorams ir t.t. ) - niekas niekada lengvai, be kovos nesikeičia, ypač jei taip žmonėms, turintiems galių, yra patogu, o pokyčiai reikalauja pastangų ir investicijų. Reikia atskirti demagogines kalbas nuo realių darbų ir aktyviai reikšti savo poziciją, jeigu yra matoma, kad valdžios atstovai neatlieka savo pareigų, piktnaudžiauja situacija, yra užstrigę stagnacinėje būsenoje, jeigu švaisto biudžeto lėšas imitacinėms reformoms.
Viešumas ir vienybė yra tos jėgos, kurios gali paveikti net labai neigiamas galios apraiškas. To mūsų visuomenei ir palinkėčiau.
Kauno mokytojų situacija
Iš pradžių Kauno mokytojai nerodė daug iniciatyvos - rugsėjo pabaigoje į streiką susirinko tik dešimt pedagogų. Nors vėliau situacija kiek gerėjo, daugiau kauniečių ėmė streikuoti, visgi nemaža dalis jų esą tikina tiesiog bijantys.
Šiuo metu priimtas sprendimas streiką laikinai stabdyti. Jį atnaujinti planuojama lapkričio pabaigoje.
Kaune nebuvo daug daug būtent šiai profesinei sąjungai priklausančių mokyklų. Po streiko, po žiniasklaidos dėmesio, po klaipėdiečių žygio per Lietuvą atsiradęs viešumas davė rezultatų.
Dabar prie profsąjungos jungiasi ir Kauno ugdymo įstaigų organizacijos, ir pavieniai mokytojai, jie nori būti aktyvūs ir pilietiški. Į profsąjungą stoja dėl pilietinės pareigos. Supranta, kad mums visiems reikia kovoti susivienijus, nes šitaip toliau tęstis nebegali.
Žinoma. Ir Kauno rajono, ir Kauno miesto valdžia bando slopinti profsąjungas, neleisti streikuoti - jie mano, kad gali tą daryti. Bandoma slopinti ir malšinti mokytojų iniciatyvą ir norą būti pilietiškiems.
Buvo įvairių situacijų. Vieni direktoriai žinią, kad mokytojai streikuos, priėmė santūriau, o kiti ėmėsi visokių psichologinio spaudimo priemonių. Norėtųsi jiems priminti, kad burtis į profesines sąjungas, ginti darbuotojų teises visomis priemonėmis, vadinasi, ir streikuoti - LR Konstitucijoje piliečiams garantuojama teisė.
Norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose ugdymo įstaigų vadovai besąlygiškai palaikė savo streikuojančius kolektyvus, nes mūsų keliami reikalavimai labai svarbūs visai švietimo bendruomenei: pirmiausia, mokiniams, ir tik po to mokytojams ir vadovams.
Laukiami pokyčiai ir ateities vizija
Švietimo sistema šiuo metu stoviniuoja kryžkelėje. Iš pradžių Kauno mokytojai nerodė daug iniciatyvos - rugsėjo pabaigoje į streiką susirinko tik dešimt pedagogų. Nors vėliau situacija kiek gerėjo, daugiau kauniečių ėmė streikuoti, visgi nemaža dalis jų esą tikina tiesiog bijantys.
Ar žvelgiant į ateitį sunku rasti optimizmo?- Į ateitį žiūriu optimistiškai.
Į ateitį žiūriu optimistiškai. Jei Vyriausybė neturi noro, galbūt bent Seimo nariai turės.
Galiu pateikti pavyzdį, kaip ministerija taupo lėšas ir iš tiesų apgaudinėja švietimo bendruomenę. Nuo rugsėjo mokyklose buvo diegiamos atnaujintos programos, kurioms turėjo būti parengti vadovėliai. Deja, vadovėlių nėra iki šiol. Mokytojai turi papildomai ruoštis - mums sako, kad esame labai kūrybingi, galime dirbti ir be vadovėlių.
Paaiškėjo, kad tie milijonai nepasiekė mokyklų. Mokyklos vis tiek turi sumokėti mokytojams už papildomą darbą, bet tą turi padaryti iš turimų akreditavimų.. Dėl to trūksta pinigų kitoms veikloms apmokėti. Mokytojų kantrybė senka.