Planuojant atostogas ar savaitgalio išvyką, svarbu atsižvelgti į kitų žmonių patirtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Molėtų rūnų sodybos lankytojų atsiliepimus, kad padėtume jums nuspręsti, ar ši vieta tinkama jūsų poilsiui.
Molėtų rajonas Lietuvos žemėlapyje
Kas yra Slapukai ir Kaip Jie Veikia?
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą.
Taip pat, Bendrovė naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko galiojimo laikotarpis priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. Atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Privatumo Užtikrinimas
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Apie Rasos Šventę
Tą naktį - iš birželio 23 d. į 24 d., vasarovidyje, kada stojasi trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena - visoje Europoje ant kalnų ir kalnelių užsiliepsnodavo laužai, o jų atšvaitai atsispindėdavo tamsiame vandens paviršiuje.
Šitos šventės - esminės indoeuropiečių giminės šventės patrauklumas buvo toks stiprus, kad jos įtaka siekė ir už indoeuropiečių žemių ribų: šiaurėje ją švęsdavo ugro-finų kilmės tautos - saamiai, lapiai, jau nekalbant apie suomius ir estus.
Pietuose jos įtaka siekė net Alžyrą ir Mauritaniją - tiek, kiek čia buvo paplitusi žemdirbystė. O rytuose, Libano kalnuose vietiniai krikščionys - maronitai švenčia kubulją (plg. kupolė), kurios metu taip pat yra uždegami laužai [Himalajuose, Nepalo valstybėje gyvena indoeuropietiškos kilmės tautelė nevarai, kurie irgi vasarinės saulėgrąžos laiku kuria laužus ir stato aukštą koloną (plg. kupolį, aukštą kartį su vainikais Rasoje). Tad Rasos “rytinės ribos” pasiekia net Himalajus]. Tad Kristus iš Galilėjos lygumų galėjo matyti tolimuose Libano kalnuose degant kupolinių laužus...
Prieš kalbant apie Rasos šventę, reikia peržvelgti ir visas kitas, taip vadinamas kalendorines indoeuropiečių šventes. Apie indoeuropiečių (toliau - ide) kalendorines šventes prirašyta nemaža - nuo Dž. Frezerio iki struktūralistų; dar daugiau būta bandymų jas rūšiuoti.
Žemiau pateikiamas ide kalendorinių švenčių rūšiavimas išplaukia iš pažinties su baltų kultūra. Ji remiasi dviem prielaidom. Pirma - ide kultūrų santykis su baltų kultūra (kaip ir baltų kalbų atveju) yra kaip atspaudo su matrica (chaosas - darna, dabartiška - senoviška). Antra - tiek kalendorinių švenčių kaita, tiek jų samprata bei išraiška yra atremta į augalo pasaulį.
Pagal kultūros kaip MEDŽIO provaizdį (medis susideda iš žievės, brazdo, balanos, branduolinės medienos, šerdies; gyvybinės jėgos medyje tarp žievės ir medienos padalintos santykiu 1:9; žievės - medienos priešprieša tolygu Logos’o - Ethos’o priešpriešai) baltų kultūra yra talpintina balanos srityje, t. y. nuolat gyvos, niekada nesumedėjančios, rasmingos medienos sluoksnyje, kuri, kaip ir O. Milašiaus Lietuva, “nepažįsta prabangos liūdnos - subręsti”.
Stebint visą kalendorinių metų ciklą, išryškėja trys esminiai taškai, t. y. trys pagrindinės kalendorinės šventės, kurių kiekviena yra apsupta antraeilių, daugiau ar mažiau kartojančių pagrindinės šventės pasaulėžiūrinį motyvą. Šitos “palydovinės” šventės yra išdėstytos daugmaž simetriškai apie pagrindinę, o minėtuosius tris švenčių “sankaupos” taškus skiria palyginti tušti kalendoriaus tarpai.
Šie trys taškai - tai, visų pirma, RASA, vasarovydžio šventė, užimanti, kaip vėliau matysime, centrinę vietą. Jos pagrindinė mintis yra prasidėjimas, naujos gyvybės pradžia - gamtos ir žmogaus lygmeny, o kosmogoninėj plotmėj Rasa yra tvėrimo, pasaulio sukūrimo šventė. Augalo pasaulyje - tai aukščiausia branda ir kartu naujos gyvybės pradžia (virš rugių lauko plūko žiedadulkių debesis - rugiai rasoja).
Už keturių mėnesių - ILGĖS. Tai mirties, anapilio nuotaika - krenta lapai, augalas užmiega žiemos miegu, baigiasi jo gyvybinės veiklos laikotarpis (maždaug nuo lapkričio). Ir dar už keturių mėnesių - UŽGAVĖNĖS. Tai pavasaris, atbudimas, gimtis.
Iš visų šių trijų esminių senovės ide švenčių ILGIŲ - mirties, mirusiųjų paminėjimo šventės mintis yra aiškiausia ir, turbūt, nekelianti abejonių. Tuo labiau, kad ILGĖS - ir metų laiku, ir pasaulėžiūriškai - sutampa su krikščioniškosiomis Vėlinėmis. Kiek kitaip yra su Užgavėnėm, Gavėnia.
Visų pirma, Užgavėnės - pati džiaugsmingiausioji šventė, joje daug karnavalinių nuotaikų, juoko. Jei RASĄ gaubia šviesi, pakili ir liturgiška nuotaika, tai UŽGAVĖNĖS - linksmos ir žemiškos. Šitai kiek nedera su krikščioniškosios Gavėnios, pasninko rimtimi.
Bet pažiūrėkime į paties žodžio “gavėnia” kilmę. Atrodo, kad baltiškoji “gavėnia” yra riština su “gautis” - 1. gaivėti, pradėti atsigauti, gaivintis, atgyti (“iš ligos gautis”; “gaunasi daržai po lytaus” - LKŽ); 2. kūdikį gimdyti (“mano motina griekuose mane gavusi esti” - Mž, 538; “neserga, tik mažą pasigavo” - šts; LKŽ) [plg. latv. govs - karvė, sanskr. gavi - karvė, gava - jautis, gavala - buivolas.
Gavėnia (gavėnė, gavėja) - atsigavimo, gavos, atgijimo, gaivėjimo po žiemos miego metas augmenijos pasaulyje. Gi gyvūnijos pasaulyje - tai naujos gyvybės atėjimo šventė - Gavėnia yra kaip tik tas metas, kai stambieji raguočiai sulaukia savo palikuonių [“...daugumo karvės atvesdavo gavėnėje”; “gavėniniai paršeliai y visų sveikieji” - LKŽ] - bent gamtoje ši tvarka yra išlikusi (briedė atsiveda briedžiukus ir t. t.).
Tačiau iš kur Gavėnioje pasninko motyvas, taip stipriai išvystytas krikščioniškoje tradicijoje? Bet juk būtent tuo metu pavasarį yra pats liesiausias metas - karvė, prieš atsivesdama, “užtrunka” keletui mėnesių, besibaigianti mėsos (pjaunama iš rudens) ir grūdų (reikia dar palikti ir sėjai) atsarga verčia suveržti diržus. Tai ir tiko krikščionybei - būtiną pasninko laiką krikščioniškoji patirtis pritaikė natūraliai gamtos eigai.
Reikia pasakyti, kad į indoeuropietiškąsias kalendorines šventes krikščionybė įaugo beveik idealiai - visų pirma tai liečia Vėlines. Gavėnios natūralus pasninkas buvo sakralizuotas, pašvęstas būsimojo Kristaus Prisikėlimo garbei. Kaip matysime, ir šv. Jono Krikštytojo globa Rasai yra verta jos - apsivalymo, skaistinimosi vandenų motyvą tęsia ir užbaigia krikštas, maudymasis Jordano upės vandenyje, kuriuo yra nuplaunama pirminė nuodėmė.
Atrodo, kad greitu laiku šis Bažnyčios ir kultūros klausimas taps opesniu už Bažnyčios ir mokslo santykių problemą, kurios sprendimas jau ryškėja.
Klaidinga būtų manyti, kad minėtasis ide tautų kalendorinių švenčių (ir apskritai etinės indoeuropiečių kultūros) “antrasis gimimas” krikščionybėje buvo atliktas “iš viršaus”. Atrodo, kad vyksmas bus buvęs toks, kokį - galų gale - kultūros ir krikščionybės sąveikai siūlo naujausia teologinė mintis.
Rasos šventė Kernavėje. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Tačiau ikikrikščioniškoji ide tautų kultūra Bažnyčiai tebuvo dirva, kuri, nors ir turėdama įtakos, negalėjo ir neturėjo iškreipti krikščionybės esmės. Naujas tvarinys kūrė ir savo kultūrą, aklai nesekdamas senąja, ir vadovaudamasis priesaku “Eik ir skelbk”. Tad ne visada krikščioniškoji tradicja seka ikikrikščioniškąja.
Paprastai jis kildinamas iš romėnų calendae (kalende), t. y. pirmoji mėnesio diena (iš čia “kalendorius”). Dar būta bandymų kildinti Kalėdų pavadinimą iš kolo (ratas, saulės simbolis) + Lada (dievybė?) (S. M. Solovjovas); iš kaladė (blukis), kuri yra deginama per Kalėdas ir t.t.
Galima manyti, kad kalėda yra ikikrikščioniškosios baltų kultūros sąvoka. Garsažodžiai yra verti rimto dėmesio - gali būti, kad visi šitie dauno, lylio, saduto tūto yra turėję ne vien garsinę, bet ir šventą, užmirštą paskirtį. Atrodo, kad galima žodį “kalėda” (rus. koliada, kolieda) kildinti iš kalėti, kali (-ėja): (nu)kalėti, (nu)kali - 1. nugožti, nusmelkti (pikžolės javus nukalėjo), 2. nuvargti, apsilpti (“kambary būdamas žmogus nusikalėja” - LKŽ); iš čia “kalinys” ir “kalėjimas”; plg. kiliabarščiai - prastas viralas, barščiai be uždaro; 3. smelkti, stelbti, gožti (apie augalus) (“medžiai visada kali po savim augalus - Ukm., LKŽ). Tam pačiam prasminiam laukui priklauso ir “kalti”, t. y. daryti plonu, ploninti.
Tad Kalėdos - “nusikalėjimo”, visuotinio gamtos nuovargio žiemos vidury metas (plg. rus. koletj - stingti (nuo šalčio); apmirti, džiūti, liūdėti; t. p. mirti (vesj skot perekolel - O. Dalis), būtų priešpastatymas Gavėniai, atgajai. Kalėdos - Gavėnios priešprieša atitiktų mirties-gajos dvejulę (plg. Gavėnios karnavalinius veikėjus Kanapinį ir Lašininį, tarpusavy kovojančius, t. p. žmogiškus įvaizdžius Kalėdos kaip vaikščiojančio pakiemiais “dadulio” ir Gavėno, gyvenančio jaujoj).
Iš kitos pusės, kalėda - žiemos saulėgrąžos taškas - yra priešprieša kupolei, vasarinės saulėgrąžos taškui; kalėda visuotinio “nusikalėjimo”, nuovargio taškas yra prieštara kupai, brandai, aukščiausiam gyvybės klestėjimui. Tad kalėda - gavėnia - kupolė tolygu “nusikalėjimui” - atgajai - kupai.
Simonas Daukantas - kaip visuomet esąs arčiausiai tiesos - irgi kildino Kalėdas iš “kalti” (nuo kasmet įkalamų į sieną kuoliukų ar elnio ragų metams skaičiuoti). Beje, lotyniškosios kalendos reiškė ir pirmąjį jauno mėnulio (“liesėjančio” - ?) dešimtadienį, o taip pat pirmąją mėnesio dieną, gerokai “nuliesinančią” kišenę - mat, ši diena buvo nuošimčių už skolas atidavimo diena. Tad ar nebus lotyniškosios “kalendae”, o ir “kalendorius”, kilę iš kalėdų, o ne atvirkščiai?
Visa tai nelabai dera su krikščioniškąja Kalėdų nuotaika - džiaugsmo, puraus ir tyro vaikystės prisiminimų sniego, prakartėlės įvaizdžiu [Pasiguosti galime bent tuo, kad Advento nuotaika tinkama senajam Kalėdų motyvui, o Kūčių - džiaugsmingos ir šviesios nakties, nušviestos Betliejaus žvaigždės,- pavadinimą galima sieti su “kusti,/at/kusti” - atsigauti, stiprėti]. Ką padarysi - čia yra būtent tas atvejis, kai sėkla yra stipresnė už dirvą.
Kelionių Sąlygos
Vykstant į kelionę rekomenduojame turėti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Vykstant į šią kelionę galioja ir Europos sveikatos draudimo kortelė (daugiau informacijos apie išdavimą, sąlygas ir apribojimus www.vlk.lt). Taip pat rekomenduojame įsigyti neįvykusios kelionės draudimą (ne vėliau kaip 21d.
Kelionių organizatorius gali keisti kelionės programą, atsižvelgdamas į grupės pageidavimus ir objektyvias sąlygas. SVARBU! Esant ankstyvam išvykimui iš viešbučio gali būti pateikiami pusryčių paketai.
Kelionės Įspūdžiai
Ryte išvykimas iš Lietuvos. Kelionė per Latviją, Estiją. Ryte atvykimas į Stokholmą. Kelionė į vieną seniausių Švedijos miestų Sigtuną. Sigtuna - miestas - muziejus, kurio gatvės alsuoja senove, o Melareno ežero pakrantėje stovi prisišvartavusios senosios vikingų valtys.
Pažintis su miesteliu: Stora Gatan gatvė, išlaikiusi savo senąją architektūrą, mažiausia rotušė Švedijoje, turgaus aikštė, Šv. Petro, Laros ir Olafo bažnyčių griuvėsiai, senosios Sigtunos runos, pasakojančios Švedijos istoriją. Išvykimas iš Sigtunos, kelionė per vidurio Švediją. Grožimės įspūdingais ežerais su mažutėmis salelėmis, kabančiais tiltais per juos, miškais apaugusiomis aukštumomis. Trumpi sustojimai apžvalgos aikštelėse poilsiui.
Atvykimas į Trondheimą - vieną seniausių Norvegijos miestų, įsikūrusį ant vieno gražiausių fiordų kranto. Pasak sagų autoriaus Snorės, 997m. karalius Olafas Trygvasonas nutarė prie Nidelvos upės žiočių įkurti miestą, bei paskelbti jį pirmąja šalies sostine. XIII a. Trondheimui gavus karališkosios rezidencijos statusą, čia buvo karūnuojami ir laidojami visi Norvegijos karaliai.
Pažintis su miestu: karališkieji rūmai, statyti 1778 m. Tai patys didžiausi mediniai rūmai Skandinavijoje. Trondheimas garsėja mediniais statiniais, ypač klasikiniais mediniais namais, stovinčiais ant polių. Romaninio ir gotikinio meno šedevras 1070m. statyta Nidaroso katedra, miesto vizitinė kortelė - pakeliamasis Hamle - Bibro tiltas, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į miestą ir fiordus.
Kalnų ir fiordų grožio lydimi vykstame į Kristiansiundą. Trumpa pažintis su Kristiansiundu. Nuo atviros jūros apsaugotas, visada laivų pilnas uostas davė pradžią pakrantės gyvenvietei, anuomet vadintai Fosna. XVIII a. gavusi miesto teises, ji buvo pervadinta Kristiansiundu, o XIX a. tapo vienu didžiausiu sūdytų džiovintų menkių eksportuotoju.
Jūsų laukia pilna įspūdžių diena. Kelionė vienu gražiausių ir įspūdingiausių panoraminiu Atlanto keliu. Vaizdingai raitytas Atlanto kelias sudarytas iš septynių nuostabių tiltų, virš piktų Atlanto vandenyno bangų vedančių iš vienos salos į kitą. Kelyje įrengtos panoraminės stotelės ir poilsio aikštelės.
Vaizdingomis vietovėmis išsiraitęs Atlanto greitkelis galiausiai atveda į atokų pasaulio kraštą, kur baigiasi žemė ir prasideda vanduo. Šioje vietoje gamta apdovanota ypatingai atšiauriu grožiu, o praeities dramas pasakoja daugybė į uolas sudužusių ir bangų blaškomų laivų. Šis vaizdas dažnam keliautojui atmintyje išlieka labai ilgam...
Įveikę Atlanto kelią, atvykstame į Andalsnes, kur, esant galimybei, kelionę tęsiame jau kalnų keliu - „Trolstigenu“, išvertus iš norvegų kalbos - „Trolių kopėčiomis“. Tai ne tik vienas žymiausių Norvegijos kelių, sakoma, kad tai - vienas įspūdingiausių kelių visoje Žemėje.
Čia lydi kvapą gniaužiantys peizažai, o kelionę vainikuoja nuostabus Stigfoseno krioklys, kurio riaumojanti srovė krenta į apačią iš 180m aukščio. Pasak legendos, Trolstigeno kalnuose kiekvieną naktį klaidžioja troliai, tačiau ryte, vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, jie sustingsta į akmenis. Paskendę ryto migloje, į miražą panašūs akmeniniai kūnai hipnotizuoja tiek pravažiuojančius turistus, tiek vietos gyventojus.
Kelionė į Hellesylt miestelį, kurio namai išsibarstę aplinkinėse kalvose ir kalnų šlaituose. Plaukimas pačiu gražiausiu Norvegijoje Geirangeriofiordu, grožintis nuostabiais vaizdais - daugybe krioklių, krentančių stačiais šlaitais, bei vienišomis kalnų trobelių. Kai kurie kriokliai netgi gavę pavadinimus ir yra apipinti legendomis. Vienas iš jų - „Septynios seserys“.
Tęsiame kelionę vingiuotais kalnų keliais, pravažiuojame Flydalio kanjoną. Pakylame iki snieguotų kalnų viršūnių, sustojame prie kalnų ežerėlio Djupvas (1030m). Esant palankioms oro sąlygoms, pakylame į 1456m aukštyje esantį Dievų kalną, kuriame gyvena Toras ir Frėja.
Vykstame link Jostedalio ledyno nacionalinio parko. Jostedalio ledynas - didžiausias Europoje, dengiantis beveik pusę Jostedalio nacionalinio parko teritorijos. Vingiuodamas 60 kilometrų tarp kalnų, jis apima 487 km² teritoriją. Vykstame prie įspūdingo Briksdalo ledyno liežuvio, pasivaikštome ir pasigrožime kalnų upeliais, kriokliais bei snieguotomis kalnų viršūnėmis. Ledyną pasieksime eidami nesudėtingu kalnų keliuku.
Sognės fiordas tai didžiausias ir ilgiausias Norvegijoje fiordas, kuris į šalies gilumą įsiterpęs beveik 200 km, jo gylis siekia iki 1300 m, o greta stūksančios uolos šauna į kilometro virš jūros lygio aukštį. Sognės fiordas turi daugybę atšakų - mažesnių fiordų.
Kelionė link aukščiausio Norvegijoje Jotunheimeno kalnyno. Pakylame vienu iš vaizdingiausių Norvegijoje Sogneflejet keliu iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria vaizdai į aukščiausias Norvegijos ir Skandinavijos pusiasalio viršūnes, didingus ledynų liežuvius ir tundrinį kraštovaizdį, čia net ir vasaros metu dažnai galima pasimėtyti sniego gniūžtėmis ir t.t.
Pravažiuojame norvegų pasididžiavimu - ilgiausiu pasaulyje (24km ilgio) Laerdalio tuneliu. Kelionė link Bergeno. Trumpas sustojimas prie plačiųjų Tvindės krioklių. Pravažiuojame didžiausią Vakarų Norvegijos žiemos sporto centrą Vosa. Kelionė ypač įspūdinga kelio atkarpa nuo Voso iki Trengereit. Atvykimas į Bergeną, miestą, išsidėsčiusį tarp septynių kalnų, vadinamą "vartais į fiordų karalystę", E.Grygo gimtinę.
Anksti ryte lankome margaspalvį Bergeno žuvų turgų, kuriame prekystaliai lūžta nuo šviežių ir sūdytų žuvų bei jūros gėrybių: krevečių, krabų, omarų... O kur dar ūkininkų produktai - nuo sūrių iki gardžiausių kepinių. Pageidaujantys galės paragauti įvairiausių jūros gėrybių, įsigyti suvenyrų ar amatininkų dirbinių.
Ekskursijos po Bergeną tęsinys: pasikėlimas *funikulieriumi į 320 m aukštyje esančią Floyen viršūnę, nuo kurios akimis galima aprėpti ne tik raudonus Bergeno stogus, bet ir apylinkių fiordus (arba pakilimas *keltuvu į aukščiausią Bergeno kalną - Ulrikeną, esantį 642m aukštyje).
Išvykimas iš Bergeno link Oslo. Trumpas sustojimas Norheimsunde šalia krioklio. Kelionė palei Hardangerio fiordą. Kėlimasis keltu per Hardangerio fiordo (Trolio liežuvio) atšaką Eidfiordą iš Bruravik į Brimnes. Sustojimas prie įspūdingojo Voringo krioklio ir kvapą gniaužiančios virš prarajos pakibusios uolos. Kelionė Hardangerio plynaukšte.
Pažintis su Norvegijos sostine Oslu, apipintu įvairiausiais epitetais ir dažnai vadinamu „vikingų“, „banguojančių žalių kalvų“, bei „kvapą gniaužiančių fiordų“ miestu: miesto rotušė, kurioje kasmet įteikiama Nobelio taikos premija, judriausia Norvegijoje Karlo Johano pėsčiųjų gatvė, neoklasicistiniai karalių rūmai, universiteto pastatų ansamblis, parlamento rūmai, Oslo operos rūmai, miesto panorama nuo rūmų stogo.
Bygdoj pusiasalyje lankomi (pasirinktinai) žymieji *Vikingų laivų, *Kon-Tikio ir Ra-2, *poliarinio laivo "Fram" muziejai. Vigelando skulptūrų parkas, kuriame 212 skulptūrų vaizduoja gyvenimo ciklą, autorius jomis perteikia žmogaus emocijas. Laisvas laikas. Išvykimas iš Oslo. Kelionė per pietų Norvegiją ir Švediją. Pravažiuojame didžiausią Skandinavijoje Venerno ežerą ir prie jo esančius miestus, vidinius šalies uostus.
Kelionė per Švediją, sustojimas Geteborge - antrame pagal dydį Švedijos mieste, pagrindiniame jūrų uoste. Trumpa pažintis su miestu. Vakare išplaukimas iš Karlshamno į Klaipėdą.
Apgyvendinimo Sąlygos
Prastos apgyvendinimo sąlygos. Apmokėjome papildomai už atskirus numerius, tačiau 3 naktis turėjome gyventi bendrose patslpose su kitais keliautojais. 2 nakvynės buvo hosteliuose, 1 net nežinau kaip ir apibūdinti, tą vietą, kaip mokyklos bendrabutis, ir tik 1 nakvynė buvo normaliomis sąlygomis viešbutyje.