Pasvalio rajonas, įsikūręs šiaurės Lietuvoje, pasižymi ne tik gražia gamta, bet ir turtinga istorija bei savitomis gyvenvietėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime kai kuriuos įdomiausius Pasvalio rajono kaimus ir gyvenvietes, atskleisdami jų istoriją, ypatumus ir šių vietovių bendruomenių gyvenimą.
Pasvalio rajono žemėlapis
Pasvalio Rajono Dvarai
Pasvalio kraštas garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir dvarų istorija. Šiame regione galima rasti įvairių dvarų, kurių kiekvienas turi savitą istoriją ir architektūrines ypatybes. Toliau aptarsime keletą žymiausių Pasvalio rajono dvarų.
Joniškėlio Dvaras
Joniškėlio dvaras yra Joniškėlio miestelio vakariniame pakraštyje. Tai vienas stambiausių pastatų ir parko ansamblių Žiemgalos regione. Dvaro kompleksą sudaro 20 pastatų, išsidėsčiusių 34 ha teritorijoje. Kompozicinį parko ir visos sodybos centrą sudaro XVIII a. rūmai ir prieš juos esanti netaisyklingo kvadrato formos 1 ha ploto erdvė, aplink kurią išsidėstę kiti pastatai. Dvaro teritorijoje yra įsikūrusi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis. Pagrindiniame dvaro pastate veikia muziejus, atidarytas 9-13 val.
Manoma, kad dvaras įkurtas XVII a., kai 1611 m. Joniškėlis (tuomet Janiškiai) atiteko Kasparui Aleksandrui Švobai. Iš Švobų dvarą nupirko Jeronimas Puzinas, o iš jo 1723 m. įsigijo Povilas Chrizostomas Karpis. 1733 m. dvaras jau priklausė jo sūnui Jokūbui Ignui Karpiui. 1736 m. rašytiniame šaltinyje pirmąkart paminėtas Joniškėlis: karaliaus Augusto privilegijoje Karpiams dvaro žemėse leista steigti miestelį (ten jie pastatė bažnyčią, mokyklą ir ligoninę). Dvarą su miestu sujungė ilga kaštonų alėja. Per 1736 m. gaisrą mediniai dvaro pastatai sudegė, sodyba sukurta iš naujo. XVIII a. II pusėje dvaro savininku tapo Benediktas Karpis, jo pastangomis ir pradėti statyti nauji rūmai, formuoti parkas. 1805-1809 m. Joniškėlio savininkas buvo Ignotas Karpis, po jo mirties paveldėjo Eustachijus Karpis. Nuo 1858 m. dvarą valdė Pranciškus Felicijonas Karpis. Po 1864 m. sukilimo panaikinus baudžiavą, dvaras išplėtė gyvulininkystės ūkį.
XIX a. pab. dvaro savininku tapus Benediktui Jokūbui Karpiui, vyko parko ir pastatų tvarkymo, statymo darbai (projektavo vokiečių architektas Franciskas Lemanas). Dvaro sodyba apjuosta grioviu su pylimu ir tvora. 1912 m. Joniškėlio dvaras buvo įkeistas Vilniaus žemės bankui. I pasaulinio karo metu dvare buvo įsikūrusi vokiečių karinė administracija. 1924 m. dvaras testamentu atiteko Marijai Joanai Karpienei. 1940 m. nacionalizuotas, 1945 m. rūmuose įkurta mokykla. 1967 m. dvaro rūmuose įsikūrė Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stoties eksperimentinis ūkis, dabar tai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis. I rūmų aukšte veikia muziejus. Dar sovietmečiu Joniškėlio dvaro architektūrinis ansamblis paskelbtas kultūros paminklu, o nuo 1997 m.
Moliūnų Dvaras
Sodyba įsikūrusi Moliūnų kaime, Pasvalio rajone, už 2,3 km į šiaurės rytus nuo Kriklinių. 1568 m. Žygimanto Augusto privilegijoje Teterinui jau minimas Moliūnų dvaras ir aplinkiniai kaimai. Išlikę mažai prižiūrėti dvaro rūmai ir ūkiniai trobesiai, kai kurie želdynai. Moliūnų dvaras iki išparceliavimo 1926 m. priklausė dvarininkams Karpiams. Kadaise Moliūnai garsėjo kaip kurortas su mineralinio vandens gydyklomis, kurias įkūrė ponai Karpiai, ir į kurias atvykdavo ponai iš Joniškėlio, bei kitų vietų. Gydyklos turėjo savo gydytoją, o nuobodžiaujančius poilsiautojus linksmino dūdų orkestras.
Nuo dvaro Moliūnų piliakalnio link keliaudavome buvusia „ponių promenados alėja“, grožėjomis nuo Karpių laikų išlikusiomis senomis eglėmis. Teterinai buvo labai turtingi dvarininkai, turėję žemės ir Minsko, Mozelio pavietuose. Moliūnų dvarą jie valdė 88 metus. 1603 m. dvarą sūnus Jegoras Teterinas užstatė žemaičių pakamarei Vaitiekui Radzinauskui. Nuo 1652 m. iki 1679 m. Moliūnų dvarą valdė Jurgis Tyzenhauzas (turėjo ir Žadeikėlių dvarą). Vėliau Trakų iždininkas Konstantinas Jarmalavičius gavo karaliaus privilegiją ir karine jėga užėmė Moliūnų dvarą. Nuo 1760 m. Moliūnų dvaras priklausė LDK generolui majorui Mykolui Juozapui Pacui. Mykolas Pacas savo dvarus atidavė Jozefui Pacui, grafui, Vileikos seniūnui, gyvenusiam Ružanuose (dabar Gardino sritis, netoli Volkovysko). Moliūnų dvarą nuo 1790 m. iki pat parceliavimo 1926 m. valdė dvarininkai Karpiai. Ignas Karpis 1808 m. Joniškėlio, Moliūnų ir kitų dvarų valstiečius atleido iš baudžiavos.
Kiti Pasvalio Rajono Dvarai
Pasvalio rajone yra ir daugiau dvarų, kurie menami istoriniuose šaltiniuose:
- Toliūnų dvaras, minimas 1587 m.
- Škilinpamūšio dvaras, priklausęs vokiečių kilmės baronams Bistramams.
- Sokų dvaras, pradėtas statyti XIX a. antrojoje pusėje.
- Žilpamūšio dvaras, kūręsis XIX a. pabaigoje.
Deja, apie kai kuriuos Pasvalio krašto dvarus niekas nekalba. Tokia padėtis yra Moliūnuose, kur sodybos puošmena - ne griūvantys rūmai, bet įmantrios architektūros tvartas.
Žeimių dvaras
Kiti Įdomūs Pasvalio Rajono Kaimai ir Gyvenvietės
Be dvarų, Pasvalio rajonas pasižymi ir kitomis įdomiomis gyvenvietėmis, kurių kiekviena turi savo istoriją ir ypatumus.
Painiava Tarp Kaimų Netoli Pasvalio
Vos už kilometro nuo Pasvalio, šalia tarptautinės „Via Baltica“ magistralės, yra gyvenvietė, kurioje painiava tarp kaimų tokia didelė, kad net vietiniai gyventojai ne visada žino, kur kokio kaimo ribos prasideda ir baigiasi. Vos kelias gatves turinčioje gyvenvietėje yra net 5 kaimai, o dar šeši glaudžiasi gyvenvietės pakraščiuose. „Atžalyno“ bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė teigia, kad ir patys vietos gyventojai nelabai žino, kur kokio kaimo ribos prasideda ir baigiasi.
Vienkiemis - Kaime Ties įvažiavimu į kaimą pastatyta rodyklė „Kiemeliai“, tačiau įvažiavus pirmiausia patenkama į Diliauskus. Važiuojant pagrindine gatve net neįtartum, jog pagal gatvę pristatytų namų eilėje vienintelis iš jų yra išskirtinėje vietoje - Mineikiškio vienkiemyje. O jau už tvoros gyvenantys kaimynai yra diliauskiečiai.
Senolis Adreso Keisti Nesutiko Pervažiavus tiltą per Pyvesos upę ir pasukus į kairę, atsiduriama jau Papyvesiuose. „Šį Papyvesių kaimo kampą mes vadiname smėlio kvartalu. Nes sovietiniais laikais čia buvo kolūkio sodai. Valdžiai leidus žmonėms statytis gyvenamuosius namus, per keletą metų tušti laukai užsipildė sodybomis. Tik viduryje sodybų stūkso jau Anapilin iškeliavusio gyventojo namas, priklausantis Girniūnų kaimui. Senolis niekuo gyvu nenorėjo keisti savo adreso, todėl liko gyventi Girniūnų kaime, nors ir apsuptas papyvesiečių“, - sakė G.Paliulienė.
Skaičiuoja Penktą Šimtmetį Bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad Papyvesiai yra seniausias ir didžiausias gyvenvietės kaimas. Jis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1585 metais. Tada vaizdingoje vietoje buvo įsikūręs bajorkaimis, kuriame dvarus turėjo net trys didikai.
Vieno Namo, Bet Skirtingų Kaimų Gyventojai Diliauskuose gyvenantis rajono tarybos narys Vladas Linkevičius kvatojasi pasakodamas, kaip supainiojus kaimus jis buvo pakliuvęs į kuriozinę situaciją. „Visada maniau, kad gyvenu Papyvesiuose. Tačiau per vienus rinkimus su žmona nuėję balsuoti sužinojome, kad esame skirtingų kaimų gyventojai. Nors gyvename viename name, miegame vienoje lovoje, tačiau abiejų adresai skiriasi. Žmona deklaruota Diliauskuose, o aš - Papyvesiuose. Kad nebejuokintume svieto, teko man keisti gyvenamąją vietą, nors namas jau daug metų kaip stovėjo taip ir stovi toje pačioje vietoje“, - juokėsi Diliauskų kaime šiuo metu gyvenantis politikas.
Pušaloto Seniūnija
Pušalotas, esantis Pasvalio rajone, yra seniūnijos centras. Seniūnijos teritorija užima 14187,5 ha plotą ir ribojasi su Pumpėnų ir Joniškėlio seniūnijomis, Pakruojo ir Panevėžio rajonais. Seniūnijoje gyvena 1460 gyventojų, o jos teritorijoje išsidėstę 39 kaimai. Rašytiniuose šaltiniuose Pušaloto gyvenvietės vardas minimas nuo XVII a. pradžios. 1639 m. buvo pastatyta Pušaloto bažnyčia, o 1644 m. miestelis gavo savaitinio turgaus privilegiją.
Pušaloto bažnyčia
Saločių Seniūnija
Saločiai yra Pasvalio rajono savivaldybės Saločių seniūnijos centras ir vienas iš šiaurinių Lietuvos vartų pasienyje su Latvijos Respublika. Seniūnijos teritorija užima 16037,10 ha plotą ir ribojasi su Krinčino, Namišių, Pasvalio apylinkių ir Vaškų seniūnijomis. 2021-12-31 duomenimis, Seniūnijoje gyvena 2284 gyventojai, jos teritorijoje išsidėstęs 51 kaimas.
Kalbininkų teigimu, miestelio pavadinimo kilmė yra apeliatyvinė, t. y. kilo nuo lietuviško bendrinio žodžio sala. Senovėje vietovė vadinta Pamūšiu. Saločių miestelis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1514 m., kai Barbora Pečkaitė, pagerbdama savo mirusio brolio atminimą, įsteigė parapiją, kuriai užrašė pusę Saločių dvaro žemės ir miško.
Saločių miestelis
Pasvalio Rajono Savivaldybė: Bendrieji Duomenys
Pasvalio rajono savivaldybės pirmtakas Pasvalio rajonas sudarytas 1950 iš 24 panaikintų Pasvalio apskrities ir 9 Biržų apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 672 km2. 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Joniškėlis, Pasvalys). 1950-53 priklausė Šiaulių sričiai. 2000 vietoj Pasvalio rajono įsteigta Pasvalio rajono savivaldybė. 2009 08 26 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 35 seniūnaitijos.
Švietimo Įstaigos
- 4 gimnazijos
- progimnazija
- 2 pagrindinės mokyklos
- 3 lopšeliai‑darželiai
- 7 vaiko dienos centrai
- muzikos, sporto, jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras
- pedagoginė psichologinė tarnyba
Sveikatos Priežiūra ir Socialinė Rūpyba
- ligoninė
- pirminės asmens sveikatos priežiūros centras
- visuomenės sveikatos biuras
- ambulatorijos
- bendrosios praktikos gydytojo kabinetai
- medicinos punktai
- paslaugų ir užimtumo centras pagyvenusiems ir neįgaliesiems
- sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centras Viltis
- vaikų globos namai (Grūžiai)
Religija ir Kultūra
- 13 katalikų bažnyčių
- evangelikų reformatų bažnyčia
- stačiatikių cerkvė
- Pasvalio kultūros centras ir 22 jo skyriai
- 33 bibliotekos
- Pasvalio krašto muziejus, jo padaliniai - E. ir L. Matuzevičių memorialinis (Krinčinas), Girnų muziejai
- Pasvalio turizmo informacijos centras