Motinystę įprasta suvokti kaip prigimtinę moters gyvenimo neišvengiamybę, moters egzistencijos įprasminimą. Jos vaizdinys Lietuvos visuomenėje ir kultūroje konstruojamas kaip vertas pagarbos, suteikiantis statusą ir net truputį herojiškas.
Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentės Eglės Kačkutės, motinystė nėra universali ir lengvai suvokiama patirtis, tai - labai individualiai išgyvenamas reiškinys, kurį skirtingos socialinės grupės patiria nevienodai.
Motinystės studijos ir reprezentacijos
„Motinystės studijos yra lyčių ir feministinių studijų dalis. Jų pradžia siejama su kontracepcijos legalizavimu Vakarų pasaulyje, kuris prasidėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Amerikoje. O motinystės studijos nagrinėja būtent tą įtampą ir skirtį tarp to, kas yra motinystė kaip patirtis ir kas ji yra kaip ideologija“, - paaiškina doc. E. Kačkutė. Motinystės reprezentacijos kine, literatūroje, žiniasklaidoje, politikoje gali patvirtinti arba visiškai sugriauti visuomenėje dominuojantį motinystės įvaizdį, bet nebūtinai atspindi visas galimas motinystės patirtis.
Anot doc. E. Kačkutės, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje motinystė laikoma labai svarbia ir natūralia moteriškumo dalimi: „Kaip ir gajus mitas, kad moteriai vos sulaukus vaikų pradeda veikti motinystės instinktas ir besąlyginis atsidavimas savo vaikui. Tačiau emigrančių motinų tyrimus atliekanti mokslininkė tikina, kad taip nėra.
Motinystės vertė
Motinystės vertę galima tyrinėti atsižvelgiant į tai, ką ji reiškia mūsų gyvenamoje kultūroje. Anot doc. E. Kačkutės, vadovaujantis tradiciniu moteriškumo supratimu, motinystė suteikia simbolinį kapitalą: aplinkinių pagarbą, tam tikrą statusą, tapimo visaverte moterimi įspūdį. Motinystė gali suteikti ir egzistencinį išsipildymo, savo likimo pateisinimo ir pilnatvės jausmą.
„Susilaukti vaikų nėra altruistinis veiksmas, tai - asmens pasirinkimas, susijęs su egzistenciniu žmogaus išgyvenimu. Motinystė yra susijusi su filosofine savęs suvoktimi“, - įsitikinusi doc. E. Kačkutė. Jai antrina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė dr. Lina Šumskaitė sakydama, kad mums visada rūpėjo savo giminės pratęsimas.
Dr. L. Šumskaitės teigimu, moterų išsilavinimo švaistymas ar karjeros stabdymas dėl įsitraukimo į motinystę dažniau įvyksta konservatyviose visuomenėse, kuriose vyrauja stigmatizuotas supratimas apie motinystės ir darbo derinimą, ribotą vyro įsitraukimą į vaikų priežiūrą. Tokios dvigubos naštos moterims fenomenas įvairiais laikotarpiais buvo būdingas ir Lietuvoje.
„Jis labai smarkiai vyravo sovietmečiu, po to buvo moterų grįžimo ir pasilikimo šeimoje etapas, kai tik vyras rūpinosi šeimos finansine gerove, nors šis etapas truko labai trumpai ir tik nedidelė dalis moterų jį patyrė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Dabar vėl grįžtame prie dvigubos naštos moteriai - motinystės ir profesinės veiklos derinimo klausimų, kuriuos dažnu atveju pareguliuoja ir valstybės socialinė politika“, - tvirtina dr. L. Šumskaitė.
Dr. L. Šumskaitės teigimu, motinystės studijos yra neatsiejamos nuo bevaikystės tyrinėjimo, o vaikų neturinčių moterų ir vyrų skaičius auga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų Europos šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje) ir kai kuriose Pietų Europos šalyse, kaip Italija, skaičiuojama net iki 20 proc.
Sprendimas susilaukti vaikų gali būti ne tik iš anksto priimtas, bet ir aplinkybių pakoreguotas ar nulemtas. Mokslininkai Petra Buhr ir Johannesas Huininkas išskiria tris dažniausiai minimus bevaikystės tipus - nulemta aplinkybių, nulemta nevaisingumo ir savanoriška bevaikystė.
Doc. E. Kačkutės manymu, valstybė ir nacionalistinis diskursas moteris dažnai siekia pajungti savo tikslams ir tokioje visuomenėje savanorišką apsisprendimą neturėti vaikų padaro labai sudėtingą. Viešojoje erdvėje girdime aukštas profesines pozicijas gyvenime pasiekusių moterų paaiškinimus apie sąmoningą apsisprendimą nesusilaukti vaikų.
Tačiau doc. E. Kačkutė mano, kad moterys, nusprendusios neturėti vaikų, neprivalo aiškintis, turėti kokios nors kitos veiklos ar alternatyvos savo gyvenime ir kompensuoti pasirinkimą nebūti motina kuo nors kitu, pavyzdžiui, karjera.
Dr. L. Šumskaitė pabrėžia, kad dabartinėje visuomenėje ypač svarbiu motyvu neturėti vaikų tampa finansinių galimybių įsivertinimas. Vis dažniau susilaukti vaikų atidedama, kol įsigyjamas nuosavas būstas, susirandamas stabilus darbas. Jeigu tokio stabilumo nėra ir nusprendžiama, kad jo niekada ir nebus, vaikų taip pat gali būti nesusilaukta.
Kaip sako doc. E. Kačkutė, visais atvejais, kad ir kokia liberali, konservatyvi ar feministinė ideologija valstybėje vyrautų, svarbu atskirti ideologiją nuo patirties tam, kad suprastumėme, jog ideologiją kuria žmonės ir ją galima keisti.
Mitai apie nėštumą: patarimai ir tikrovė
Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas džiaugsmo, tačiau kartu ir daugybės klausimų bei neaiškumų. Dažnai būsimos mamos susiduria su mitais ir klaidingais patarimais, kurie gali sukelti nerimą arba net neteisingus sprendimus. Nors dauguma jų kyla iš geranoriškų, bet klaidingų nuomonių, svarbu žinoti, kas iš tiesų yra teisinga. Šiame straipsnyje išskirsime keletą dažniausiai paplitusių mitų apie nėštumą ir paaiškinsime, kas yra tikrovė, kad nėščios moterys galėtų priimti informuotus sprendimus ir išvengti nereikalingo streso.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie nėštumą
- „Nėštumo metu reikia valgyti už du“
- Mitai: Nėščios moterys turi valgyti dvigubai daugiau maisto, kad užtikrintų tiek savo, tiek kūdikio mitybą.
- Tikrovė: Nėščia moteris turi maitintis subalansuotai, o papildomas kalorijas reikėtų vartoti tik antrąjį ir trečiąjį trimestrą.
- „Nėščios moterys neturėtų mankštintis“
- Mitai: Fizinio aktyvumo nėštumo metu reikia vengti, nes jis gali pakenkti kūdikiui.
- Tikrovė: Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (pvz., vaikščiojimas, joga) yra naudingas tiek motinai, tiek kūdikiui, jei jis yra pritaikytas ir atliktas atsargiai.
- „Visi vaistai nėštumo metu yra pavojingi“
- Mitai: Nėščios moterys neturėtų vartoti jokių vaistų, kad nepakenktų kūdikiui.
- Tikrovė: Kai kurie vaistai gali būti saugūs nėštumo metu, jei jie yra paskirti gydytojo. Svarbu pasitarti su gydytoju prieš vartojant bet kokius vaistus.
- „Jei nėštumo metu nesijaučiate blogai, su kūdikiu viskas gerai“
- Mitai: Jei nesijaučiate blogai ar neturite ryškių simptomų, tai reiškia, kad kūdikis gerai vystosi.
- Tikrovė: Nėštumo eiga gali būti įvairi, ir kai kurie nėštumo sutrikimai gali nepasireikšti iš karto. Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir tyrimai yra būtini, kad užtikrintumėte sveiką nėštumą.
- „Nėštumo metu negalima skristi lėktuvu“
- Mitai: Lėktuvo skrydžiai nėščiai moteriai yra pavojingi.
- Tikrovė: Daugeliu atvejų skrydžiai pirmuosius nėštumo mėnesius yra saugūs, tačiau rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei nėštumas yra rizikingas ar jūs planuojate kelionę vėlai nėštumo metu.
- „Jei nėštumo metu turiu mažą pilvą, tai reiškia, kad kūdikis neauga gerai“
- Mitai: Mažas pilvas - tai ženklas, kad kūdikis vystosi lėčiau arba yra per mažas.
- Tikrovė: Pilvo dydis skiriasi kiekvienai moteriai, ir jis priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip kūno sudėjimas, amžius, pirmas nėštumas ir kūdikio pozicija. Gydytojas patikrins kūdikio augimą ultragarso tyrimais.
- „Nėščios moterys turi vengti lytinių santykių“
- Mitai: Nėštumo metu lytiniai santykiai yra pavojingi ir gali pakenkti kūdikiui.
- Tikrovė: Jei nėštumas nėra rizikingas, lytiniai santykiai dažniausiai yra saugūs. Vis dėlto, jei yra kokių nors komplikacijų arba esate susirūpinusi, pasitarkite su gydytoju dėl lytinio gyvenimo saugumo nėštumo metu.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus.
Moterys turi būti motina: mitai
Kiekvienos moters galvoje egzistuoja trys mitai apie jos seksualumą. Tai trys nuostatos, verčiančios šiandienos moterį, nepaisant jos amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties, kentėti be priežasties ir kliudančios visavertiškai išgyventi savo jausminę prigimtį. Šiuo trumpu straipsniu noriu identifikuoti, kas būtent atskiria moterį nuo jos pačios moteriškumo.
Tai sužinojusi ir apmąsčiusi, Jūs galėsite atsirinkti, ką daryti toliau: ieškoti išeičių ar gyventi kaip anksčiau. Kad ir koks sprendimas bebūtų, tai bus Jūsų pačios sąmoningas pasirinkimas. Būkite atidžios, mielos moterys, nes dabar išgirsite tai, kas gali visiškai pakeisti Jūsų gyvenimą. Jūsų savivertę. Jūsų moteriškumo sampratą. Išgirsite tai iš „paprastos moters“ lūpų.
Ši paprasta moteris lygiai kaip ir Jūs nuo jaunumės ieškojo savojo moteriškumo rakto. Negana to, ši paprasta moteris eilę metų praktikuoja tai, kas jai leidžia prisiliesti prie tikrojo moteriškumo gelmių. Ir, jeigu Jums to negana, ji yra mačiusi daugybę kitų paprastų moterų, kurios, išbandžiusios tai, kas padėjo jai, irgi tapo autentiškesnės, laimingesnės, pradėjo tikėti savimi. Taigi ši paprasta moteris, visiškai lygi Jums, tikinti Jūsų galia, net jei pati apie ją pamiršote, teigia:
Šie mitai yra netiesa. Todėl jie netgi nėra mitai (nes mitai paprastai turi racionalų pagrindą), tai viso labo klaidingos programos, kaip virusai, kurie atsirado Jūsų galvoje labai seniai. Ko gero, tai tapo netgi paveldima informacija: tik prisiminkite, ką apie moters seksualumą mano Jūsų mama ir močiutė, Jūsų draugės, ką apie tai sako visuomenė ir religija. Visgi visame šiame chaose galima rasti išeitį. Sykį juos aptikusi, šiuos virusus galite panaikinti.
Aš duosiu labai paprastus atvirkštinius teiginius, nes šie virusai yra primityvūs. Jie grįsti negatyviomis primestinėmis emocijomis, tokiomis kaip gėda, baimė, kaltė, menkavertiškumas. Jie labai paprasti, juose nėra nieko, kas juos palaikytų ilgą laiką, su viena sąlyga - Jūs turite šį faktą suvokti. Šie pozityvieji teiginiai gali atkurti pusiausvyrą Jumyse, ir virusai taps nebeveiklūs.
Seksualumas yra įgimtas kiekvienai moteriai. Tai yra kraitis, kurį mes paveldime iš savo motinų ir močiučių, ir kurį perduosime savo dukroms. To įrodymas yra minėtos neigiamos nuostatos Jūsų kūno, moteriškumo atžvilgiu - jei paveldėjote nuostatas, juo labiau paveldėjote ir tą dalyką, apie kurį jos sukasi. Dėl to Jums atkrinta rūpestis, kaip taptiseksualia, nes Jūs jau tokia esate.
Natūralus seksualumas gali padėti Jūsų savirealizacijos kelyje dėl paprastos priežasties. Tai, ką vadiname seksualumu, tėra gyvybinės energijos, tekančios per žmogaus kūną ir spinduliuojančios iš jo, tėkmė.
Mamos iš tikrųjų supranta motinystės stereotipus
Skirtingos motinystės patirtys
Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad motinystė Lietuvoje beveik vienareikšmiškai siejama su šeima. Anot doc. E. Kačkutės, vadovaujantis tradiciniu moteriškumo supratimu, motinystė suteikia simbolinį kapitalą: aplinkinių pagarbą, tam tikrą statusą, tapimo visaverte moterimi įspūdį.
O mažos valstybės arba tos, kurios susiduria su karu ar kitomis grėsmėmis, visuomenės senėjimu, dar labiau orientuojasi į gimstamumo skatinimą ir savo tautos gausinimą, apsaugantį nuo kalbos ir tautos išnykimo. Kaip pavyzdį galime nurodyti Izraelio valstybės politiką - ši šalis dosniai finansuoja pagalbinio apvaisinimo priemones, kad moterys susilauktų daugiau vaikų ir taip kompensuotų žydų tautos praradimus, patirtus Antrojo pasaulinio karo metais. Todėl Izraelio valstybės suminis gimstamumo rodiklis lenkia daugelio šalių. Pasaulio banko duomenimis, 2018 m.
| Šalis | Gimstamumo rodiklis |
|---|---|
| Izraelis | 3.1 |
| Lietuva | 1.7 |
„Prieš šimtą metų vaikai buvo reikalingi tam, kad būtų darbo jėga ir pagalba žemės ūkyje. Moderniojoje visuomenėje tai virto emocinio poreikio patenkinimu - vaikų susilaukiame tam, kad jie suteiktų laimę, džiaugsmą, pilnatvės jausmą“, - aiškina dr. L. Šumskaitė.
„Lietuvoje dominuoja oficialus, saugus ir konservatyvus motinystės ir idealios šeimos (tėvas, mama ir vaikai) naratyvas, tačiau šalia jo vis laukia progos prasiveržti įvairios „deviacijos“ - tai, kas netelpa į tą gražų motinystės paveikslą. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse neseniai kilo „Apgailestavimo dėl motinystės“ (angl. #Regretting Motherhood) judėjimas, kurio metu kai kurios moterys prabyla apie tai, kad turėdamos vaikų gailisi jų susilaukusios“, - pasakoja dr. L. Šumskaitė.
Kaip pasakoja doc. E. Kačkutė, izraelietė sociologė Orna Donath, atlikusi kokybinį tyrimą (interviu) su 23 Izraelio motinomis ir jo pagrindu 2015 m. Amerikoje išleidusi knygą „Regretting Motherhood. A Study“, atskleidė, kad tos moterys, kurios vaikų susilaukė dėl valstybėje priimto tautos išlikimo skatinimo lūkesčio, gali apgailestauti, kad nepasirinko sąmoningai ir gyvenime padarė ne tą, ką norėjo ar galėjo padaryti.
Nemažai tyrimų įrodo, kad moterys dėl motinystės praranda ne tik įprastą gyvenimo būdą, bet ir dalį karjeros galimybių bei finansinės nepriklausomybės. Jos, būdamos panašaus amžiaus kaip vyrai ir pradėjusios karjerą vienu metu, profesinėje srityje atsilieka arba apskritai po vaiko gimimo nebegrįžta į buvusią profesinę veiklą.
Tarp reproduktyvų amžių baigusių 1970 m. gimimo kartos moterų Lietuvoje jis siekė 12,4 proc., o tarp 1953 m. gimusių moterų vaikų neturinčiųjų buvo tik 5,3 proc. Mokslininkės aiškinosi, kaip tiriamosios patiria bevaikystę ir kokių reakcijų sulaukia iš artimos aplinkos. Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus moterys sprendimo neturėti vaikų sąmoningai nepriėmė, didesnė dalis jų tiesiog neištekėjo, nesusirado partnerio ir gyvenimas pats už jas nusprendė.