Motyvacijos Tipai: Vidinė ir Išorinė Motyvacija

Ar kada nors jautėtės lyg įstrigę begalinėje rutinoje, kai sunku surasti jėgų net paprasčiausioms užduotims atlikti? Ar nuolat atidėliojate svarbius darbus, o mintys sukasi vien apie tai, kaip norėtųsi nieko neveikti? Jei taip, tuomet nesate vieni. Tai rodo, kad jums trūksta motyvacijos. Motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra motyvacija, kokios jos rūšys, kaip ji veikia mūsų produktyvumą ir kaip ją susigrąžinti, kai jaučiamės praradę.

Paprastai ir trumpai, motyvacija - tai vidinių impulsų rinkinys, skatinantis mūsų elgesį. Pats šis terminas kilęs nuo žodžio „motyvas“, kuris ir apibūdina tuos vidinius impulsus. Jie - tai mūsų troškimai, norai, poreikiai, kurie priverčia mus elgtis taip, kad pasiektume tai, ko trokštame. Poreikiai, skatinantys konkretų elgesį, gali būti patys įvairiausi: nuo tokių esminių, kaip alkis, skatinantys mus atsikelti nuo kėdės ir eiti šaldytuve ieškoti ko nors valgomo, iki ambicijų būti paaukštintam darbe.

Psichologijos žodyne motyvacija apibūdinama kaip „elgesio, veiksmų veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai; motyvų visuma“.

Motyvacijos Rūšys: Vidinė ir Išorinė

Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Esama daugelio motyvacijos teorijų, apibrėžiančių, kaip ir kodėl žmogus motyvuoja pats save. Vienos jų pabrėžia esminius biologinius ar socialinius žmogaus poreikius, kitos bando į šį reiškinį pažvelgti pro savęs realizavimo ar kylančios įtampos prizmę. Tuo tarpu viena iš šių teorijų teigia, jog motyvacija gali būti dviejų rūšių: vidinė ir išorinė.

Maslow poreikių hierarchija

Šiame straipsnyje gilinamės į vidinės ir išorinės motyvacijos niuansus, remiantis savideterminacijos teorija, ir pateikiame praktinių įžvalgų, kaip suprasti šiuos motyvacijos tipus ir juos panaudoti.

Vidinė Motyvacija

Vidinė motyvacija kyla iš paties žmogaus, jo noro mokytis, tobulėti, patirti naujus dalykus ir jausti pasitenkinimą savo veikla. Tai veiklos atlikimas dėl jai būdingo atlygio, o ne dėl atskiriamų pasekmių. Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla. Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti.

Įsitraukęs į elgesį, kylantį iš vidinės motyvacijos, žmogus apsidovanoja pats save. Kitaip sakant, dažniausiai pati veikla žmogui suteikia malonumą ir prasmę - jokių papildomų išorinių apdovanojimų nereikia. Iš vidaus motyvuotas žmogus eina į sporto klubą, nes jam patinka aktyviai leisti laiką; jis imasi sunkiai įveikiamos užduoties, nes pats iššūkis jam kelia norą išbandyti savo jėgas, o į žaidimą kortomis jis įsitraukia todėl, kad tai teikia malonumą.

Išorinė Motyvacija

Išorinė motyvacija - tai motyvacija dalyvauti veikloje, pagrįsta išorinio tikslo pasiekimu, pagyrimo ar pritarimo pelnymu, laimėjimu konkurse ar varžybose, apdovanojimo ar užmokesčio gavimu. Tais atvejais, kai esame motyvuoti iš išorės, mes arba siekiame kažkokio numanomo apdovanojimo, arba atvirkščiai - stengiamės išvengti numanomos bausmės. Taigi, tarp daugybės galimų pavyzdžių, išorinė motyvacija galėtų būti geri pažymiai mokykloje, mokytojo ar darbdavio pagyrimas, didesnis atlyginimas, straipsnis apie mus kokiame nors naujienų portale, konflikto išvengimas ir panašiai.

Darbo vietoje atlyginimas ir apdovanojimai (pvz., priedai) yra didžiausi išoriniai motyvatoriai. Išorinei moyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai.

Abiejų Motyvacijos Rūšių Svarba

Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike. Vis dėlto, siekiant paskatinti tiek save, tiek kitus, reikia apdairiai įvertinti abejų motyacijos rūšių įtaką. Pavyzdžiui, išorinė motyvacija gali puikiai suveikti norint motyvuoti žmones mokytis naujų įgūdžių. Iš pradžių įsitraukę į veiklą tik dėl atlyginimo už ją, neretai žmonės atranda ir vidinę motyvaciją. Be to, išorinė motyvacija leidžia žmogui suprasti, kada jo pastangos ar veikla pasiekė tam tikrą lygmenį, už kurį jau galima gauti apdovanojimą. Taip jis gali įsivertinti pats save. Vis dėlto išorinė motyvacija neturėtų būti naudojama tada, kai žmogus užsiima tam tikra veikla jau vedamas vidinės motyvacijos.

Vidinė ir išorinė motyvacija

Motyvacijos Svyravimai ir Kaip Juos Įveikti

Motyvacija gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių:

• Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą.
• Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti.
• Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų.
• Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
• Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį.

Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Įsitraukimo stoka taip pat kenkia darbuotojų išlaikymui. JAV įmonės dėl savanoriškos darbuotojų kaitos kasmet praranda trilijoną dolerių ir susiduria su daugybe iššūkių norėdamos išlaikyti puikius darbuotojus, įskaitant darbuotojų nepasitenkinimą atlyginimu, neefektyvų vadovavimą, karjeros galimybių nebuvimą arba jų nebuvimą, pripažinimo trūkumą, darbo aiškumo nesuteikimą, didesnio savarankiškumo poreikį ir toksišką darbo aplinką.

Kai darbuotojai nėra įsitraukę ir darbuotojų kaita yra didelė, tai sukelia domino efektą, kuris gali paralyžiuoti produktyvumą ir smarkiai paveikti organizacijos pelningumą. Kai darbuotojai neįsitraukia, mažėja produktyvumas. Neįsitraukę darbuotojai yra mažiau motyvuoti sunkiai dirbti ar tenkinti darbo lūkesčius. Jie gali padaryti 60 % daugiau klaidų, sukurti toksišką darbo aplinką, kuri skatina darbuotojų kaitą ir dar labiau mažina produktyvumą.

Kaip Susigrąžinti Motyvaciją?

Motyvacijos praradimas gali būti sudėtinga problema, tačiau yra daugybė būdų ją susigrąžinti:

• Nustatykite aiškius tikslus: Pirmas žingsnis ieškant motyvacijos - tai aiškiai apibrėžti savo tikslus. Ko norite pasiekti? Kokie yra jūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai siekiai?
• Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius: Dideli tikslai gali atrodyti gąsdinantys ir atgrasūs, todėl juos suskaidykite į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius.
• Apdovanokite save už pasiekimus: Svarbu švęsti savo pasiekimus nepaisant to, kokie maži jie bebūtų.
• Ieškokite palaikymo: Supkite save palaikančiais žmonėmis, kurie tiki jumis ir jūsų gebėjimais.
• Pašalinkite kliūtis: Atsižvelkite į tai, kas trukdo jums motyvuoti save. Galbūt jus blaško aplinka, trūksta laiko ar išteklių.
• Pasirūpinkite savimi: Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
• Įtraukite tikslą į savo kasdienybę: Naudokitės dienoraščiu ar programa priminimams.
• Praktikuokite dėmesingumą (mindfulness): Tai padeda išlaikyti atsipalaidavimą ir susikaupimą.
• Reguliariai peržiūrėkite savo tikslus ir pažangą: Matyti pažangą savaime yra puikus motyvatorius, taip pat pagerėja jūsų savivertė.
• Toliau kelkite naujus tikslus: Pagalvokite, ką norite pasiekti kitą savaitę, kitą mėnesį ir kitais metais. Spręskite po vieną tikslą, kad nesijaustumėte priblokšti.
• Tęskite pagreitį: Norint išsiugdyti naują įprotį, reikia iki 3 mėnesių, todėl išlaikant pagreitį ir rutiną, laikui bėgant jis gali jaustis automatiškai.
• Raskite mentorių: Tai žmogus, kuris yra patyręs įprotį, kurį norite pakeisti.
• Apsupkite save pozityviais žmonėmis.
• Ugdyti atsparumą: Nesėkmės yra normalios, tačiau atsparumo ugdymas gali padėti tęsti tai, ką pradėjote.

Darbuotojų Motyvacija

Darbuotojų motyvacija - tai energijos, atsidavimo ir kūrybiškumo lygis, kurį darbuotojai įneša į savo darbą. Šis lygis apibūdina, kiek darbuotojai yra įsitraukę į atliekamą darbą, kiek jiems svarbūs organizacijos tikslai ir kiek jie jaučiasi įgalinti kasdieniame darbe siekti šių tikslų ir išnaudoti visą savo potencialą. Motyvuoti darbuotojai yra įkvėpti laikytis tam tikros elgsenos ir imtis veiksmų, už kuriuos gaunamas teigiamas atlygis ir patenkinami žmogiškieji poreikiai. Jie jaučia pasitenkinimą, kai daro daugiau nei reikia, nes jiems patinka tai, ką jie daro, ir jie investuoja į tai, kad tai darytų gerai.

Labai Motyvuotų Darbuotojų Nauda

Motyvacija lemia darbuotojų sėkmę ir vaidina svarbų vaidmenį darbuotojų pasitenkinimui. Darbuotojų pasitenkinimas skatina veiklos rezultatus, kurie savo ruožtu daro teigiamą poveikį klientų pasitenkinimui.

Motyvuoti darbuotojai geriau prisitaiko prie pokyčių, geriau bendradarbiauja, dėl projekto, kliento ar bendradarbio yra labiau pasirengę išeiti už projekto ribų ir išlaikyti teigiamą požiūrį į darbą. Labai motyvuotų darbuotojų komanda taip pat gali sumažinti darbuotojų kaitą ir pravaikštas. Dažnai vadovai nesuvokia, kiek svarbi yra motyvacija, norint gerai vadovauti ir užtikrinti organizacijos sėkmę ateityje. Kartais vadovai klaidingai mano, kad išorinių motyvatorių, pavyzdžiui, papildomų naudų, pakanka, kad motyvuotų komandos narius nuolat gerai dirbti. Nors abi motyvacijos rūšys yra būtinos, vidinė motyvacija yra ypač svarbi, nes vidinę motyvaciją turintys darbuotojai yra laimingesni atlikdami savo pareigas ir produktyvesni. Jie ir toliau dirbs organizacijoje, nes mėgsta savo darbą, o ne tik dėl atlyginimo.

Kreipimasis į Specialistą

Kai kuriais atvejais, kai motyvacija apleidžia, kreiptis į psichologą gali būti geriausia išeitis:

• Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą.
• Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus.
• Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius.

Atminkite, kad Jūs nesate vieni. Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.

Patarimai, Kaip Išlaikyti Motyvaciją

Net ir labiausiai motyvuotam asmeniui, kartais pasitaiko akimirkų, kai nekyla rankos imtis veiksmų. Taip gali nutikti visiems. Tuomet gali užtekti net nedidelio paskatinimo, kuris išjudins ir sugrąžins atgal į vėžes. Štai keli patarimai, kurie gali padidinti motyvaciją:

• Siekite tikslų, kurie teikia malonumą ir yra verti jūsų laiko.
• Lavinkite ir didinkite pasitikėjimą savimi.
• Pirmyn ženkite žingsnis po žingsnio - nereikia persistengti ir aprėpti daugiau nei galite panešti, tai tik išgąsdins ir sumažins motyvaciją.
• Prisiminkite momentus, kuomet pavyko pasiekti trokštamus tikslus ir suprasite, kad viskas yra įmanoma.
• Dažniau išeikite iš komforto zonos ir išbandykite naujus dalykus, taip jausitės saugesni įvairesnėje aplinkoje, būsite labiau savimi pasitikintys ir motyvuoti.
• Apdovanokite save už pasiekimus ir skirkite laiko sau.
• Pasistenkite sukurti nors šiek tiek vidinės motyvacijos. Galbūt ji lavina tam tikrus jūsų įgūdžius ir galite stebėti progresą? Galbūt jos dėka galite susitikti su įdomiais žmonėmis, tačiau tos galimybės iki šiol nesate išnaudojęs? O gal galėtumėte paprašyti artimų žmonių, kad pagirtų jus ir pasidžiaugtų jūsų pastangomis, prieš tai paaiškinę, jog jus tai ypatingai motyvuoja?
• Užuot sakę „negaliu“, sakykite „galiu pabandyti“.

Motyvacija Mokymuisi

Mokinių motyvacija mokytis yra itin svarbi jų sėkmei. Motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose. Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai, žaismingas informacijos pateikimas, tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją. Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.

Tikslų Siekimas

Gyvenimo tikslai turi tapti mūsų gyvenimo motyvacija. Jei tikslas yra tinkamai suformuluotas ir aprašytas, mes turime pakankamai informacijos jį pasiekti, jis tampa savaime motyvatoriumi. Jei ne, tai gal iš tikrųjų mums šis tikslas nėra labai svarbus, gal turime svarbesnių ir įdomesnių veiklų ar svajonių, kurias galime siekti?

Jei ieškotume būdų pasiekti tikslą taip, kaip ieškome tualeto, kai mums jo reikia? Skamba keistai, bet jei šį požiūrį pritaikytume kiekvienai mūsų veiklai ar tikslui, tikrai nuveiktume daugiau ir tam atsirastų daugiau motyvacijos. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Sunkiausia yra pradėti, tačiau po pirmų žingsnių viskas pradeda rutuliotis savaime. Kas geriausiai motyvuoja, jei ne rezultatas. Matant, kad artėjama prie tikslo, norisi stengtis dar labiau, nes viskas atrodo jau ranka pasiekiama. Ilgainiui, vis pasikartojanti veikla tampa mūsų kasdienybe, disciplina, todėl ją atliekame savaime, vedami vidinės motyvacijos ir be didelių pastangų.

Pasitikėjimas Savimi

Viena iš priežasčių, kodėl mums stinga motyvacijos, yra pasitikėjimo savimi trūkumas. Dažnai nepasitikėjimas savimi ateina iš mus supančios aplinkos ar praeities patirčių. Tai priklauso ir nuo žmogaus asmenybės bei jo požiūrio į dalykus. Jei asmuo per daug priima dalykus asmeniškai, jo savivertė ir pasitikėjimas kris su kiekvienu neigiamu pastebėjimu ar atsiliepimu. Tuomet kartu mažės ir motyvacija, nes asmuo galvos, kad yra nieko vertas.

Kaip pasitikėti savimi? Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Kiekvienoje situacijoje reikia stengtis įžvelgti teigiamą pusę. Sulaukėte kritikos? Pasimokykite iš jos, išsianalizuokite savo veiksmus ir kitą kartą pasirodysite dar geriau. Nebijokite bandyti, nes geriau pabandyti ir išvysti rezultatą nei paskui gailėtis, kad išvis nepabandėte. Niekada nežinai, gal atrasite naują mėgstamą veiklą, susipažinsite su svarbiais asmenimis arba suprasite, kad jums yra maloniau užsiimti kita veikla.

tags: #motyvacija #gali #buti