Profesionalus turto vertės nustatymas yra viena iš esminių sklandaus priverstinio skolos išieškojimo proceso sąlygų. Laiku investavus į turto vertinimo ekspertizę reikšmingai sumažinama vėlesnių teisminių ginčų ir bylinėjimosi išlaidų rizika.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertinimo ataskaitos, kokie yra teisiniai pagrindai ir kokie praktiniai patarimai gali padėti užtikrinti teisingą turto įvertinimą.
"Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių apskaitos ataskaita. Mokestis už aplinkos teršimą"
Turto Vertinimo Svarba Vykdymo Procese
Vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą, jei skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų.
Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.
Antstolio Veiksmai ir Turto Įkainojimas
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nors parduodant turtą iš varžytynių padengiama vos 0,6-0,7 proc. visų priverstinai išieškomų skolų, varžytynės iš esmės keičia skolingų asmenų ir kreditorių turtinę padėtį. Natūralu, kad antstolio procesiniai veiksmai organizuojant varžytynes vertinami išskirtinai reikliai.
O turto vertintojų darbo kokybė turi tiesioginę įtaką antstolio darbo kokybei ir galutiniams sprendimų vykdymo procesų rezultatams. Jei turto vertintojas netinkamai atliks savo darbą, tai ir antstolio procesiniai veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais.
Prieš varžytynes nustatyta turto vertė nebūtinai būna lygi pardavimo kainai, nes turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą.
Dar viena sritis, kur antstoliams tenka bendradarbiauti su turto vertintojais - tai turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procesai.
Dažnas argumentas skundžiant turto vertinimo procedūras - kad Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše būna nurodyta didesnė turto vertė, negu ekspertizės akte. Tačiau duomenų pateikimo viešame registre paskirtis ir yra viešinimas, bet ne realios rinkos vertės nustatymas.
Nevilktink proceso. Be to, nutartyje konstatuota, kad CPK 279 straipsnio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, pavyzdžiui, patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai.
Motyvuoti Prieštaravimai Dėl Ekspertizės Išvados
Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taip pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Svarbu, kad prieštaravimai būtų pagrįsti ne tik subjektyvia nuomone, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus.
Teismų Praktika
Nagrinėjant konkrečias bylas, teismai atkreipia dėmesį į tai, ar antstolis, vykdydamas išieškojimą, laikosi bendrųjų civilinio proceso principų ir siekia teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.
Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.
Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų.
Turto Vertinimo Procesas
Turto vertinimo procesas prasideda nuo pokalbio su specialistu, kurio metu išsiaiškinami vertinimo tikslai ir gaunami reikalingi dokumentai. Turtas apžiūrimas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o vėliau ruošiama vertinimo ataskaita.
Siekiant tiksliai apibrėžti nekilnojamojo turto vertę, svarbu ne tik naudoti analitinį mąstymą, bet ir turėti supratimą apie dabartinę rinkos padėtį. Todėl nekilnojamojo turto vertinimui siūloma rinktis tik patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą.
Nekilnojamojo turto vertinimas apima: žemės, gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų vertės nustatymą. Siekiant tiksliai apibrėžti nekilnojamojo turto vertę, svarbu ne tik naudoti analitinį mąstymą, bet ir turėti supratimą apie dabartinę rinkos padėtį.
Todėl nekilnojamojo turto vertinimui siūloma rinktis tik patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą.
Pagrindiniai Etapai
- Konsultacija su vertintoju.
- Dokumentų pateikimas ir analizė.
- Objekto apžiūra ir įvertinimas.
- Ataskaitos parengimas.
Kuo anksčiau pateiksite vertintojui reikiamus dokumentus, tuo greičiau jis galės pradėti juos analizuoti. Bet kurio proceso metu klientas gali susisiekti su vertintoju ir užduoti jam rūpimus klausimus.
Vertintojo darbas yra ne tik atlikti vertinimo procesą ir pateikti ataskaitą klientui, bet ir užtikrinti, kad klientui neliks jokių klausimų, susijusių su šiuo etapu. Klausimai kilti gali ne tik proceso metu, bet ir apžvelgus ataskaitą.
Klausimai Ekspertams
Nuo ekspertams užduodamų klausimų priklauso atlikto ekspertinio tyrimo (ekspertizės) naudingumas, ekspertinio tyrimo (ekspertizės) paslaugos kaina, išsamumas bei įrodomoji vertė bylai.
Klausimuose nurodyti konkretų tiriamąjį laikotarpį (metai, mėnuo, diena), kurio dokumentus reikia ištirti, arba konkrečios aplinkybės. Klausimuose nurodoma konkreti data, jei pagal klausimo formuluotę ji reikalinga. Pvz. Kas buvo įmonės X debitoriai ? Kam įmonė buvo skolinga ?
Klausimuose nurodyti subjektą, kurio veikla bus tiriama, t. y. Klausimai turi būti kiek tik įmanoma konkretesni atsižvelgiant į ginčo pagrindą ir dalyką t. y. ekspertui pavesti tirti tik tas aplinkybes, kurios reikalingos tiesai nustatyti konkrečiame ginče.
Atkreipiame dėmesį, kad ekonominės ekspertizės reikalauja didelių darbo laiko sąnaudų ir yra brangios. Klausimai turi įeiti į teismo eksperto sprendžiamų klausimų ratą. Pavyzdžiui, akcijų rinkos kainą arba akcijų tikrąją kainą nustato verslo vertinimo ekspertizė, kilnojamojo arba nekilnojamojo turto rinkos kainas nustato kilnojamojo arba atitinkamai nekilnojamojo turto ekspertizė.
Klausimai turi būti išskirtinai įžvalgūs. Klausimų įžvalgumas ir teismo eksperto atlikto tyrimo išsamumas yra tiesiogiai susijęs su atlikto ekspertinio tyrimo įrodomąja verte byloje.
Pavyzdžiai Iš Teismų Praktikos
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai, Civilinė byla Nr.: Kokia yra rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai nekilnojamojo turto, esančio ............. g. ..., Šilutėje: 0,1-- ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1----46--; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-20---97--; pastato - malkinės, unikalus Nr.?
- Panevėžio apygardos teismas, Civilinė byla Nr.: 1.72/1804 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-00---00--, ir 2111/56723 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-18---77--, esančių Karklų g. 2.
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, Civilinė byla Nr.: Kokia ------ ha žemės sklypo bendrojo ploto, kitos paskirties (naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir eksploatavimo), unikalus Nr. 4400-2----10--, esančio Marijampolės sav., Sasnavos sen., ............ k., adresu Kauno g.
- Vilniaus apygardos teismas, Civilinė byla Nr.: Kokia buvo buto, unikalus Nr. 4400-2----81--:1--1, esančio Kupalos g. ---, Vilnius, ir buto, unikalus Nr. 4400-24---81--:19--, esančio Kupalos g.?
Praktiniai Aspektai ir Patarimai
- Nekilnojamojo turto vertinimas apima ne tik analitinį mąstymą, bet ir rinkos padėties supratimą.
- Todėl svarbu rinktis patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą.
- Turto būklė, vieta ir rinkos sąlygos turi didelę įtaką vertei.
- Turto vertinimo procesas prasideda nuo pokalbio su specialistu, kurio metu išsiaiškinami vertinimo tikslai ir gaunami reikalingi dokumentai.
- Turtas apžiūrimas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o vėliau ruošiama vertinimo ataskaita.
- Siekiant tiksliai apibrėžti nekilnojamojo turto vertę, svarbu ne tik naudoti analitinį mąstymą, bet ir turėti supratimą apie dabartinę rinkos padėtį.
- Todėl nekilnojamojo turto vertinimui siūloma rinktis tik patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą.
tags: #motyvuoti #priestaravimai #del #turto #ikainojimo