Keliaujant po Vilnių, galima aptikti žavingų medinių namų, kurie tarsi atspindi „mažąjį“ Vilnių. Šie namai, išlikę iki šių dienų, yra svarbi miesto istorijos dalis, prisidedanti prie unikalios sostinės atmosferos kūrimo.
Medinis namas Šeškinėje, Vilniuje
Vilniaus medinių namų raida
XVI a. pradžioje, kai miestas buvo apjuostas gynybine siena, Vilniuje dominavo mediniai pastatai. Tik kai kuriose gatvėse buvo galima rasti mūrinius statinius. Tačiau bėgant laikui, gaisrai nuolat niokojo sostinę, sunaikindami ištisus kvartalus. Po kiekvieno atstatymo griežtėjo statybos reikalavimai, ribojantys net ir gyvenimo būdą.
Šiandien įspūdingiausi mediniai namai daugiausia išlikę istoriniuose priemiesčiuose, kurie seniai tapo neatsiejama Vilniaus dalimi: Šnipiškėse, Antakalnyje, Markučiuose, Žvėryne, Naujininkuose, Pavilnyje ir kitur. Vilniuje galima rasti įvairių tipų medinių namų: nuo kaimiškų trobelių iki kurortinių vilų, dvarelių ir šventovių.
Architektūrinė įvairovė
Dar 1413 m. Vilniuje lankęsis flamandų riteris Guillebert’as de Lannoy pastebėjo chaotišką miesto užstatymą. Tikėtina, kad šią spalvingą mozaiką kūrė padrikai išsimėčiusios sodybos su dideliais sklypais, daržais ir ūkiniais pastatais. Iš tokių kadaise bajoriškų sodybų išlikęs Antakalnio dvarelis (Antakalnio g. 8), išsiskiriantis įmantriai drožinėtu prieangiu ir dideliu žemės plotu.
Antakalnio dvarelis
Šnipiškės: praeities atspindžiai
Šnipiškės, vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, ėmė formuotis palei senąjį traktą į Ukmergę ir Rygą. Šnipiškių „vizitine kortele“ tapo plytų gamyba. Dėl ankstyvajame sovietmetyje sukurtų planų, numatančių naujojo miesto centro formavimą, „medinukai“ ilgą laiką nebuvo liečiami.
Šiandien dalis Šnipiškių yra paskelbta kultūros paveldo teritorija ir vadinama „Skansenu“.
Žvėrynas: kurorto dvasia
Žvėrynas, skirtingai nei kiti priemiesčiai, iki XIX a. pabaigos buvo privati medžioklės valda. Artėjant XX a., Peterburgo pirkliai pastebėjo patrauklią vietą su pušynu ir Neries apsuptimi. Netrukus prasidėjo sklypų parceliacija, siekiant suformuoti Žvėryną kaip kurortą. Būtent tuo metu medinė architektūra išgyveno renesansą. Įspūdingiausi mediniai pastatai šiame rajone statyti XX a. pradžioje, pasižymintys gausia puošyba su šveicariškos kalnų ir rusiškos kaimiškos architektūros bruožais. Tarpukariu mediniai pastatai ėmė sekti mūrinės architektūros madomis - modernizmu.
Aukštieji Paneriai: neįgyvendinta svajonė
Aukštuosiuose Paneriuose prieš Antrąjį pasaulinį karą ėmė augti miesto-sodo tipo gyvenvietė „Jagiellonów“. Deja, karo įvykiai nutraukė plėtrą ir pakeitė vietovės veidą. Nepaisant to, vaikštant šiame rajone galima aptikti žavių medinių namų, liudijančių tarpukariu čia dominavusią gerovę.
Mediniai namai Vilniuje
Mediniai maldos namai
Vilniuje yra išlikusios dvi medinės bažnyčios: 1908 m. pašventinta stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė Naujojoje Vilnioje ir 1935 m. katalikų bažnyčia Pavilnyje.
Pažinkite medinį Vilnių
Norint geriau pažinti medinės architektūros lobyną, rekomenduojama dažniau pasivaikščioti nematytose miesto erdvėse, tyrinėti žemėlapį ir ieškoti kreivų gatvelių su mažais namais. Galbūt netrukus medinę architektūrą galėsime pažinti ir muziejaus formatu - Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo medinio namo Polocko g. 52, Užupyje, tvarkybą.
tags: #murinis #namas #naujamiestyje