Plungės dvaro sodyba - respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis ir kraštovaizdinę vertę, esantis Plungės šiaurinėje dalyje. XIX a. antrojoje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio išgarsintas Plungės dvaro pastatų kompleksas vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Žemaitijos Versaliu vadinami dvaro rūmai apsupti parko, atskleidžiančio Lietuvos kraštovaizdžio grožį. Šis dvaras turtingas savo istorija.
Plungės dvaras
Dvaro Istorija ir Savininkai
Plungės dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1565 m. Nors dvaro valdytojai nuo XVI a. nuolat keitėsi, tačiau ši valda iki pat XX a. pradžios figūravo kaip svarbi aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. Plungės dvarvietę kunigaikštis Mykolas Oginskis įsigijo iš grafų Zubovų 1873 metais. Tais pačiais metais ėmėsi dvaro projektavimo bei statybų. Per šešerius metus Plungė pasipuošė neorenesansinio stiliaus gulbe. Dvaro pamate buvo įmūrytas fundacijos raštas, parašytas trejomis kalbomis - lotynų, lietuvių ir lenkų.
Dvaro aukso amžius prasidėjo, kai Plungę ir jos apylinkes 1873 m. įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Kunigaikštis nutarė statytis naujus rūmus, tad senuosius nugriovė. Iš likusių statybai tinkamų medžiagų buvo suręstas didelis namas prie pagrindinių parko vartų, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda (vadinamasis ubagynas).
1879 m. Oginskiai pastatė didingus italų neorenesanso stiliaus rezidencinius rūmus, garsėjusius savo grožiu ir kultūrine veikla. Po M Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1903 m. ji įkūrė M. Oginskienės daraktorių mokyklą, 1905 m. įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninę, išlaikė vaikų darželį.
Architektūra ir Išplanavimas
Dvaro sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai išpildyti pagal vokiečio architekto Karlo Lorenco sumanymą. Puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką, suprojektavo vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas. Architektūriniu ansamblio akcentu tapę rūmai su dviem oficinomis ir priešais rūmus stovintis neogotikos stiliaus žirgynas įkurti šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje.
Plungės dvaras tai - efektingai atrodantis dviaukštis mūrinis statinys su keturiais kampiniais paaukštintais rizalitais. Rizalitų fasadus puošia skulptūros, o tai yra retas reiškinys Lietuvos dvarų architektūroje. Šiandien Plungės dvaro sodybos teritorijoje yra devyni pastatai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis, laikrodinė - oranžerija. Dviejuose oficinose kadaise buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Žirgyne anksčiau buvo laikomi žirgai, jame gyveno žirgus prižiūrintys tarnai, buvo laikomos karietos.
Pastatai ir Statiniai
- Vakarinė oficina: Oginskių laikais buvo svečių kambariai. Ten gyvenusios ir auklės vienuolės, kurios dirbo kunigaikščių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje. 1883 m. atidaryta dviklasė lietuviška mokykla. Prie šio pastato, pievutėje buvusi didelė apšildoma oranžerija ir Oginskių šeimos koplytėlė.
- Rytinė oficina: Buvo skirta dvaro administracijai - čia dirbo buhalteris, kvapus skleidė virtuvė.
- Centriniai rūmai: Vidus įrengtas 1882-1885 m. Jį dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerui išskirtinumo suteikė lipdytos detalės, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Ypatingas rūmų išskirtinumas - stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.
- Parko vartai: Pseudorenesansinio stiliaus, pagrindiniai Oginskių parko vartai, pro kuriuos žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija. Šiandien šiuose vartuose įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras. Šalia vartų stovi nedidelis sargo namelis.
- Laikrodinė oranžerija: Už rūmus senesnis pastatas, kurio mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data - 1846 m., tai seniausias pastatas Plungėje. Tai yra miniatiūrinė Plazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija. Plungės parke stovinti laikrodinė - romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė, turinti 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Ši laikrodinė dar vadinama lietuviškuoju ,,tadžmahalu“, nes Plungės dvaro valdytojas, Nikolajus Zubovas, šią laikrodinę pastatė savo žmonai Aleksandrai po jos mirties.
Interjeras
Plungės dvaro estetiška išorė džiugina, tačiau dar labiau stebina dvaro vidus. Interjere, kaip ir eksterjere, gausu puošnių detalių. Įvairi lipdyba, kolekciniai baldai, įspūdingos krosnys, prašmatnios detalės, paauksuoti paveikslų rėmai - tai tik dalis rūmų vidaus interjerų detalių, kurios padeda įsivaizduoti, kaip kadaise gyveno viena garsiausių XIX a. Lietuvos bajorų ir didikų kunigaikščių giminė Oginskiai.
Parkas
Pagal nusistovėjusią legendą, Plungės dvaro parkas XVIII amžiuje buvo pradėtas kurti senovės alko, t. y. pagoniškosios šventvietės vietoje. Parke iki šios dienos stūkso nežinia kuriuos laikus menantis - vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje - Perkūno ąžuolas, o aplink jį vis sklando karžygį pamilusios vaidilutės Galindos ilgesys. Parko centrinė dalis užima aukštą, lygią terasą, yra geometrinio plano. Kitą dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upės vagą bei šaltinius ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai, o rytinėje - trys. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir baigiasi ties rūmais. Šalia rūmų yra erdvi terasa, nuo kurios atsiveria reginiai į parko gilumą ir į pačią upę.
Plungės dvaro parkas rudeni
Kultūrinė Veikla ir Muzikos Tradicijos
Beje, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, kunigaikštis 1873-1902 m. dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. XIX amžiaus naujoji romantinė muzika reikalavo viso simfoninio orkestro. Taigi, pasaulinio meistro, senelio Mykolo Kleopo, romantiškojo polonezo ir, neabejotinai, genų įpareigoti, abu broliai kūrė ir išlaikė būtent simfoninius orkestrus.
Vedęs Mariją Skuževską, buvusią Austrijos imperatoriaus freiliną, Mykolas Oginskis į Plungės dvarą pritraukė ir Habsburgų dvaro skonio elementus. Su žmona jiedu apkeliavo visą Vakarų Europą ir klausėsi tuo metu žymiausių muzikos atlikėjų koncertų. Visa tai darė įtaką Plungės dvaro orkestro gyvenimui ir viso dvaro spinduliuojamai muzikinei kultūrai. Plungės dvarų orkestrai atlikdavo žymiausių šiuolaikinių kompozitorių (pavyzdžiui, ypač sudėtingos orkestruotės Richardo Vagnerio) kūrinius ir visą iki tol parašytą muziką, įskaitant ir žymiuosius Vienos klasikus, t. y. J. Haydną, V. A.
Štai keletas svarbių datų, susijusių su Mykolo Oginskio dvaro muzikine veikla:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1873-1902 | Kunigaikštis Mykolas Oginskis dvare įsteigia orkestro mokyklą. |
| 1889-1893 | Mikalojus Konstantinas Čiurlionis mokosi Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokykloje. |
Plungės dvaro sodyba, 300 s
Žemaičių Dailės Muziejus
Mykolo Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX-XXI a. profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai. Muziejaus veiklos pagrindinis tikslas: išsaugoti ateinančioms kartoms ir tautos kultūrai unikalų XIX a. architektūros paminklą - kunigaikščio M.
Kas ketveri metai muziejuje rengiamos Pasaulio žemaičių dailės parodos. Kasmet vyksta tarptautiniai Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai, tapę neatskiriama Žemaitijos muzikinės kultūros dalimi.
Žemaičių dailės muziejus - pirmasis ir kol kas vienintelis regiono dailės muziejus Lietuvoje. Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos. Muziejaus pasididžiavimas jau yra ir biblioteka, kurioje saugomos vertingos knygos iš istoriko Zenono Ivinskio, kitų žemaičių knygų kolekcijų. Muziejuje nuolat rengiamos personalinės ir grupinės profesionaliojo meno parodos bei parodos, skirtos svarbioms valstybės, Plungės krašto iškilių žmonių sukaktims pažymėti.