Lietuvoje nacionalinės dailės galerijos atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant kultūrą, pristatant meną ir ugdant bendruomenes. Šios galerijos skiriasi savo dydžiu, pobūdžiu ir misija, tačiau visos jos prisideda prie šalies meninio kraštovaizdžio formavimo.
Marijampolės kultūros centro galerijos
Marijampolės kultūros centras yra moderni įstaiga, kuri puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą, edukacines ir pramogines veiklas. Visose kultūros centro erdvėse nuolat veikia 2 - 4 parodos, kuriose pristatoma laisvų menininkų, tautodailininkų, fotomenininkų, jaunimo bei moksleivių iš visos Lietuvos bei užsienio kūryba. Daugiausia dėmesio skiriama Marijampolės savivaldybės kūrėjams.
Per metus lankytojai turi galimybę susipažinti su 12 -14 profesionalių fotomenininkų, mėgėjų bei jaunimo parengtomis fotoparodomis.
Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija
2006 metų vasario 16-ąją Marijampolės kultūros centre Magdalenos Birutės Stankūnienės rūpesčiu ir lėšomis atidaryta jos vardo menų galerija. Jos dėka į Lietuvą sugrįžo kraštiečių kūryba. Kas mėnesį keičiamoje ekspozicijoje lankytojai ras profesionalių menininkų kūrybą. Žinoma, prioritetai teikiami Sūduvos menininkams, tačiau rengiamos ir tarptautinės, žymių Lietuvos ir jaunųjų menininkų kūrybos parodos.
Dailės galerija Marijampolės kultūros centre
2008 gegužės 31 d. santuokų iškilmių salėje įsteigta Marijampolės dailės galerija. Galerijoje eksponuojami tik iš Sūduvos kilusių iškiliausių menininkų kūriniai. Šioje galerijoje lankytojai visada ras žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos ir pasklidusių po visą pasaulį, kūrybą, prisimins jų jubiliejines sukaktis, gyvenimo ir kūrybos kelią. Ekspozicija atnaujinama kasmet gegužės mėnesio pabaigoje, švenčiant Miesto dienas. Parodai jubiliatų kūriniai surenkami iš autorių (jų artimųjų), iš kultūros centre sukauptų fondų.
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos Dailės galerija
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija turi savo Dailės galeriją ir tai daro mokyklą unikalią, ypatingą. Paveikslai, piešiniai, ekslibrisai, skulptūros ir vitražai, eksponuojami įvairiose gimnazijos erdvėse, kuria išskirtinę socialinę ugdymosi kultūrą. Tai ilgo ir nuolatinio darbo bei rūpesčio rezultatas. Dailės galerija įkurta 1975 metais, nors jos ištakos siekia 1931 metus, kai atsirado pirmasis paveikslas.
Solidžios kolekcijos pradžia tapo 1972 metais gimnazijos 50-mečio proga 1958 metų abiturientų laidos auklėtinio poeto Mykolo Karčiausko padovanoti 30 profesionalių dailininkų darbų. Būtent M. Karčiausko ir iškilaus pedagogo Romualdo Paškevičiaus rūpesčiu 1975 metais pirmą kartą eksponuojami sukaupti paveikslai pavadinti Mažąja paveikslų galerija. Nuo 2004 m. vadinama Dailės galerija. Joje 3 paveikslai, įrašyti į Kultūros paveldo registrą.
Įspūdingiausias paveikslas - Petro Kalpoko „Vakaras“, nutapytas 1926 metais, mokinių tėvų dovana. Ne mažiau garsūs Antano Žmuidzinavičiaus „Nemunas ties Jurbarku“ (1931 m.) ir Jono Šileikos „Kauno Linksmakalnis“ (1938 m., mokinių tėvų ir mokytojų dovana). Savita istorija ir menine verte išsiskiria skulptoriaus Vinco Grybo bareljefas „Petras Vileišis“ (1930 m., autoriaus dovana).
Galerijoje yra daug žymių dailininkų kūrinių: A. Martinaičio, A. Galdiko, V. Kisarausko, V. Jucio, R. Čarnos, M. Vilučio, L. Gutausko, A. Petrulio, A. Každailio, G. Didelytės, S. Veiverytės, A. Švažo ir kt. lietuvių menininkų, taip pat ir užsienio lietuvių - Ž. Mikšio, A. Vaičaičio, V. Simankevičiaus ir kitų. Dauguma meno kūrinių į galeriją pateko Mykolo Karčiausko dėka: arba jis pats padovanodavo, arba jo iniciatyva dovanojo patys dailininkai, kraštiečiai, kiti svečiai.
Ilgą laiką galerijos priežiūra ir sklaida rūpinosi gimnazijos muziejaus vadovė Janina Miežianskienė (galerija įforminta kaip muziejaus dalis). Jos iniciatyva 2000-2011 m. įgyvendinta daug projektų. Nuo 2018 m. eksponatų priežiūra, estetišku jų eksponavimu, metrikavimu ir katalogo pildymu rūpinasi mokytoja-konsultantė Regina Grubinskienė, prižiūrinti ir muziejų. 2019-2021 m. pertvarkytos paveikslų ekspozicijos gimnazijos erdvėse (koridoriuose, kabinetuose, aktų salėje).
2000 m. galerijos 25-mečiui vyko meno šventė-pamoka „Kurkime, puoškime, garsinkime“: svečiavosi 11 dailininkų, Vilniaus dailės akademijos studentai su dėstytoju Algirdu Dovydėnu - jie vedė pamokas; atidaryta moksleivių ir studentų vasaros plenero darbų paroda.
Galerijos gausinimą meno kūriniais paspartino 2002 m. gimnazijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos dailininkų sąjunga (buvo atvykę svečiai - LDS pirmininkas V. Krutinis, dailininkas A. Petrulis, poetas M. Karčiauskas). 2004 m. Lietuvos dailininkų sąjungos salėje Vilniuje surengta gimnazijos Dailės galerijos paveikslų paroda. Tų pačių metų liepos 15 d. paroda atidaryta Lietuvos Respublikos Seime, Parlamento galerijoje (dalyvavo grupė gimnazijos mokytojų, Seimo nariai A. Pulokas, R. Juknevičienė, dailininkas A. Dovydėnas, kiti žymūs kraštiečiai).
2005 m. gimnazijoje vyko šventė „Kūrybos versmės“, skirta Dailės galerijos 30-mečiui (dalyvavo galerijos mecenatas M. Karčiauskas, 14 dailininkų bei dailės mokytojai, Kauno kultūros ir meno savaitraščio „Nemunas“ atstovai - svečiai vedė pamokas gimnazistams, salėje veikė teatralizuota „Dailės studija“ (režisierius G. Kutkauskas); pristatyta knyga „Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos Dailės galerija“). 2005-2006 m. m. įgyvendintas projektas „Kelias į meno pasaulį“ (vyko susitikimai su dailininkais Vilniuje, muziejaus vadovės J. Miežianskienės ir dailės mokytojos L. Stravinskienės vadovaujamas dailės pleneras Balsių malūne, viktorina moksleiviams ir kt.).
2006-2007 m. įgyvendintas projektas „Gimnazijos dailės galerijos menas - langas į pasaulio ir visuomenės pažinimą“ (moksleiviai lankėsi ekslibrisų parodoje Vilniuje, Lietuvos dailės akademijoje, susitiko su žymiais dailininkais; gimnazijoje atidaryta skulptoriaus A. Grušo darbų paroda, gimnazistai rengė interviu su dailininkais; 2007 m. pavasarį surengta Dailės diena (dalyvavo mecenatas M. Karčiauskas, dailininkai ir kt. svečiai). Nuo 2008 m. iki 2011 m. vykdytas projektas „Meninė viešuma pilietiniame ugdyme“.
Gimnazijoje pristatyta buvusio gimnazisto ir mokytojo, architekto Jono Navako tapybos darbų paroda, dalyvavo ir autorius, kuris 4 savo paveikslus padovanojo Dailės galerijai. 2015 m. paminėtas Dailės galerijos 40-metis - vyko šventė „Meno jėgos palytėti“ (konferencija „Menas augina, lavina, taurina“, kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė dailininkai). 2020 m. minint 45-metį organizuotos „Meno dienos“: tai integruotos pamokos, kūrybinės dirbtuvės, mokinių darbų parodos, Mokinių atstovybės performansas (paveikslai paslėpti po juodomis skraistėmis), klasių konkursas „Paveikslai atgyja vaizdais“.
Kas penkeri metai (2005, 2010, 2015, 2020 m.) išleidžiamas naujas Dailės galerijos katalogas. Nuolat supami gerosios meno kūrinių auros gimnazistai tampa dvasiškai turtingesni, kūrybiškesni, patys mokosi puoselėti dvasines vertybes. Prieš pusšimtį metų išsakyta M. Karčiausko mintis tapo gražia tradicija - atsisveikindami su mokykla abiturientai dovanoja meno kūrinį.
„Literatūra, menas, kultūra sukuria ypatingas socialines formas. Net ir tokią, gal svarbiausią, - nacionalinę valstybę.“ (M.
Vilniaus galerijų savaitgalis
5-asis Vilniaus galerijų savaitgalis šiais metais apjungia virš 30 įvairių meno erdvių. Jame dalyvauja ne tik privačios galerijos, bet ir menininkų bei nepriklausomų kuratorių valdomos meno erdvės, gilias tradicijas turinčių organizacijų galerijos, taip pat muziejai, meno centrai ir privatūs kolekcininkai.
Vilniaus meno scena ypatinga tuo, kad šiandien čia veikia daugybė meno erdvių su skirtingomis intencijomis, idėjomis ir funkcijomis. Tik iš pirmo žvilgsnio šios erdvės gali pasirodyti panašios, tačiau kiekviena jų bendrame lauke turi savitą poziciją: visos jos ne tik siūlo skirtingas patirtis įvairioms publikoms, bet ir formuoja meno pasaulį, sykiu paveikdamos tai, kas kuriama menininkų studijose.
Šįkart į Vilniaus meno sceną siūloma pažvelgti tarsi iš viršaus - taip, kad matytųsi jos mastelis ir tarpusavio ryšiai, - o tokiam žvilgsniui suteikti pritaikyta ypatinga vieta - seniausia buvusi Vilniaus observatorija (dabar VU Baltoji salė). Čia pristatoma unikali nūdienos sostinės meno lauko interpretacija, įkvėpta kolektyvinio vaizduotės pratimo rezultatų: 5-ojo VGS dalyvius pakvietus įsivaizduoti, su kokiu dangaus kūnu jie galėtų tapatintis, eksperimentinės architektūros kūrėja Aistė Ambrazevičiūtė sukūrė chimerišką jų mintimis grįstą instaliaciją, kuri, simboliškai eksponuojama buvusioje observatorijoje, savo ruožtu veikia kaip savarankiškas meno kūrinys.
Greta kvietimo panirti į meno lauko vaizduotę, aplankyti įvairias parodas ir renginius, šiais metais VGS inicijuoja ir tris diskusijas aktualiais klausimais.
- DISKUSIJA #1 Spalio 22 d., ketvirtadienis, 18:30-20:00 val. Tarp laiko ir vietos dvasios: kokie klausimai rūpi menui šiandien? Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26, Vilnius
- DISKUSIJA #2 Spalio 23 d., penktadienis, 18:30-20:00 val. Žodžių galia: kritikos vaidmuo šiuolaikinio meno lauke Vilniaus dailės akademija, Maironio g. 3 (D pastatas, Felikso Daukanto auditorija, Nr. 112)
- DISKUSIJA #3 Spalio 24 d., šeštadienis, 14:00-15:30 val. Edukacija ir menas: ar įmanoma veikti išvien? MO muziejus, Pylimo g.
Dešimt geriausių Nacionalinės galerijos paveikslų – išsami ekskursija su gidu
Eduardo Balsio paroda Nacionalinėje dailės galerijoje
Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (1960), oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969), daina „Elektrėnų žiburiai“ (1964), muzika filmui „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir daugelis kitų - tai muzika, kuri pasakoja, siūlo paveikias emocines patirtis, įtraukiančias ne tik garsais, bet ir reginiais.
Didelis dėmesys klausytojo patirčiai išskiria E. Balsio kūrybą tarp jo kartos kompozitorių. Priklausęs pirmajai pokario muzikų kartai, drauge su Juliumi Juzeliūnu, XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje E. Balsys nubrėžė Lietuvos muzikos modernėjimo kryptis. Jis klausytojams siūlė nuosaikų modernumą, nuosekliai pagrįstą kūrinių struktūrą, įsimenančias melodijas ir tikslingas instrumentuotes.
Kiekvienas jo kūrinys turi savitą skambesį, didelė jų dalis laikomi etapiniais savo laiko kūriniais, todėl, apžvelgiant E. Balsio palikimą, įdomu prisiminti jo gyventą laikmetį, patirtas įtakas ir diktuotas madas.
Paroda kompozitorių pristato kaip plataus spektro muzikos kūrėją, rašiusį simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, muziką kinui ir teatrui bei estradines dainas, taip pat mėgusį fotografuoti ir filmuoti. Parodos ekspozicija, sudaryta iš itin įvairių eksponatų ir grindžiama E. Balsio kūrybai būdingu kinematografiško pasakojimo principu.
Paroda veikė iki 2019 m. gruodžio 1 d. Tai vienas iš E. Balsio 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių.
tags: #nacionalines #dailes #galerijos #patalpu #dydis