Lietuvos nacionaliniai parkai yra valstybinės saugomos teritorijos, skirtos išsaugoti vertingiausius gamtiniu ir kultūriniu požiūriu kraštovaizdžio kompleksus ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą. Šiame straipsnyje aptariami nacionalinių parkų žemės naudojimo ir teritorijų tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tarptautinius susitarimus.
Lietuvos nacionaliniai parkai žemėlapyje
Teisinis reglamentavimas
Žemės naudojimo ir teritorijų tvarkymo ypatumus nacionaliniuose parkuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai. Šie aktai nustato specialius reikalavimus statybai, ūkinei veiklai ir kitokiam žemės naudojimui nacionalinių parkų teritorijose.
Valstybinių parkų teritorijose, kuriose statyba leidžiama, viename žemės sklype galima statyti vieną gyvenamąjį pastatą ir jo priklausinius.
Saugomoms teritorijoms, turinčioms tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusą ir (ar) įrašytoms į tarptautinės reikšmės saugomų teritorijų sąrašus, taikomi tarptautinėse konvencijose, sutartyse nustatyti reikalavimai.
„Natura 2000“ tinklas
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ - Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.
Bet kuriems planams, programoms ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems Europos ekologinio tinklo “Natura 2000” teritorijų tvarkymui, bet galintiems jas reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais, programomis arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijoms įvertinimas, atsižvelgiant į šių teritorijų gamtosauginius tikslus.
Informacija apie kiekvieną Europos Bendrijos svarbos teritoriją (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, ribos, plotas ir kt.) teikiama Europos Komisijai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų stebima Europos Bendrijos svarbos buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių apsaugos būklė, atkreipiant ypatingą dėmesį į prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines augalų ir gyvūnų rūšis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ypatumai
Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra valstybinis parkas, įsteigtas vertingiausiam gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti ir tausojamai naudoti.
Šis nacionalinis parkas, įtrauktas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą, yra neatsiejama pasaulinio paveldo dalis. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus prioritetas teikiamas kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui.
Žemės sklypai Kuršių nerijos nacionaliniame parke gali būti išnuomoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos išvadą dėl žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir kitų žemės sklypo naudojimo apribojimų ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio išvadą dėl sklypui taikomų paveldosauginių apribojimų.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančiuose kultūriniuose draustiniuose nauji statiniai naujose vietose (išskyrus laikinus ir nesudėtingus statinius) gali būti statomi tik šių draustinių tvarkymo planuose nustatytose vietose.
Ūkinės veiklos apribojimai
Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, rezervatuose, biosferos rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes).
Tačiau yra išimčių, kai žemės paskirtis gali būti keičiama valstybinio parko funkcinėse zonose, jei tai numatyta parko tvarkymo plane.
Pavyzdžiui, draudžiama:
- statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus statinius sodybos žemėje;
- statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;
- statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose), taip pat bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose teritorijose, išskyrus statinių statybą sodybos žemėje;
- važiuoti ar statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus teisės aktų nustatyta tvarka specialiai tam įrengtas ir pažymėtas vietas (kelius, gatves, aikšteles ir pan.).
Prie Nemuno upės nuo Jūros upės žiočių iki Kuršių marių Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytose vietose ir periodu arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto leidžiama statyti verslinei žvejybai reikalingas transporto priemones bei kitus šiam verslui reikalingus laikinus įrenginius.
Kompensacijos už apribojimus
Privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams gali būti mokamos kompensacijos, jei dėl saugomos teritorijos įsteigimo ar veiklos reglamentavimo pasikeitimo atsiranda apribojimų jų ūkinei veiklai.
Kompensacijos nemokamos už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose.
Valdymas ir priežiūra
Veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos.
Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, tvirtina valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio parko, biosferos rezervato lankymo taisykles, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
Apibendrinant galima teigti, kad nacionalinių parkų žemės naudojimas ir teritorijų tvarkymas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą. Šis procesas apima įvairius apribojimus ūkinei veiklai, specialius reikalavimus statybai, taip pat kompensacijas už patirtus nuostolius dėl apribojimų.
| Saugoma teritorija | Pagrindinis tikslas | Valdymo institucija |
|---|---|---|
| Nacionalinis parkas | Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas | Nacionalinio parko direkcija |
| Draustinis | Atskirų gamtos objektų ar kompleksų išsaugojimas | Regiono aplinkos apsaugos departamentas |
| Rezervatas | Gamtinių procesų natūralios eigos užtikrinimas | Rezervato direkcija |
tags: #nacionaliniu #parku #zemes #naudojimo #ir #teritoriju