Šiame straipsnyje aptariami įvairūs statybos projektai Kauno rajone, taip pat nagrinėjami Lietuvos Konstitucijos keitimo klausimai 1927 metais.
Statybos projektų apžvalga
Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus nuostatomis, buvo parengti įvairūs statybos projektų projektiniai pasiūlymai Kauno rajone. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai:
- Paslaugų paskirties pastato su prekybos, administracinėmis patalpomis ir sandėliavimo paskirties pastato su prekybos, paslaugų, administracinėmis patalpomis statybos projektas Kauno r. sav., Kumpių k., Verslo g. 17.
- Prekybos paskirties pastato statybos projekto projektiniai pasiūlymai Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Jonučių II k., Artojų g. 46.
- Gamybos, pramonės paskirties pastato statybos projekto projektiniai pasiūlymai Kauno r. sav., Žemaitkiemio k., Ozo g. 6.
- Griežlės g. (nuo Plento iki Kranto g.) kapitalinio remonto ir paviršinių nuotekų tinklų naujos statybos projekto projektiniai pasiūlymai Kauno r. sav., Užliedžių sen., Užliedžių k.
- Poilsio aikštelės valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 92,990 km, dešinėje pusėje, kapitalinio remonto projekto projektiniai pasiūlymai.
- Gyvenamojo namo dalies patalpų paskirties keitimo į odontologijos kabinetą paprastojo remonto ir naujų nesudėtingų statinių (takų, automobilių aikštelės) statybos projekto projektiniai pasiūlymai Kauno r. sav., Zapyškio m., Vytauto g. 7.
- Naujos statybos projekto projektiniai pasiūlymai Kauno r. sav., Ringaudų sen., Noreikiškių k., Gebenių g. 4.
- Mokslo paskirties pastatų statybos projekto projektiniai pasiūlymai Kauno r. sav., Domeikavos sen., Domeikavos k., Aušros g. 26 A.
Štai keletas projektų, kurių vieši susirinkimai jau įvyko:
- Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Topolių g. 5 (Užliedžių seniūnijos patalpose).
- Kauno rajono sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos mstl., Vilniaus g. 65A (Karmėlavos seniūnijos patalpose).
- Kauno rajono sav., Domeikavos sen., Domeikavos k., Bažnyčios g. sav.
Kai kuriems projektiniams pasiūlymams pritarta 2024-08-14.
Informacija apie projektų viešinimą
Pagal STR 1.04.04:2017 nuostatas, visuomenė informuojama apie numatomą statinių projektavimą ir gali dalyvauti svarstant statinių projektinius pasiūlymus. Informacija apie projektus skelbiama viešai, nurodant:
- Statybvietės adresą
- Statinio paskirtį
- Projektuotoją ir jo kontaktinius duomenis
- Statytoją ir jo kontaktinius duomenis
- Terminus, iki kada galima teikti pastabas ir pasiūlymus
- Informaciją apie viešąjį susirinkimą
Motyvuotų pastabų ir pasiūlymų teikimas
Motyvuotas pastabas ir pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų sprendinių galima teikti projekto rengėjams paštu arba el. paštu iki nurodytos datos.
Lietuvos Konstitucijos keitimo klausimai (1927 m.)
1927 m. Lietuvoje vyko diskusijos dėl Konstitucijos keitimo. Štai keletas pagrindinių tezių, kurios buvo aptariamos:
- Būtinybė keisti Konstituciją: Vieni teigė, kad Konstitucija yra gera ir jokių keitimų nereikia, o kiti tvirtino, kad ją būtina taisyti.
- Tautos dalyvavimas: Buvo siūloma, kad pataisas priimtų Seimas, o ne pati tauta, tačiau Vyriausybė pasiryžo Konstituciją pataisyti ir pateikti pataisų projektą tautai apsvarstyti ir balsavimu patvirtinti.
- Praeities apžvalga: Siekiant padėti piliečiams sąmoningai balsuoti, buvo naudinga prisiminti, kaip kraštas priėjo prie padėties, kurioje gyveno, ir iš kur atsirado mintys Konstituciją taisyti.
Knygelės, išleistos 1927 m., tikslas buvo nušviesti šiuos klausimus ir padėti kiekvienam piliečiui pačiam išrišti juos ir sąmoningai paduoti savo balsą dėl Konstitucijos pataisymo.
Nepriklausomosios Lietuvos gyvenimas nuo pačios pradžios buvo nelengvas, tačiau begalinis pasiryžimas, pasiaukojimas ir narsybė išgelbėjo iš naujos vergovės nasrų ir davė galimybės patiems savo gyvenimą ir reikalus savarankiškai tvarkyti ir rūpinti.
Tačiau ir laisvę apgynus sunkus dar buvo gyvenimas. Kaitaliojosi ministeriai, keitėsi seimai, mainėsi valdančios partijos, o vargai beveik nemažėjo.
Steigiamojo seimo laikais valdė jau tik dvi partijos - liaudininkai ir krikščionys demokratai. Tikėtasi, kad pačių rinktasis seimas bus pastatęs tikrai gerą vyriausybę, tačiau tais laikais Lietuva vos-vos nepakliuvo Lenkijos vergovėn.
Vėliau prie valdžios vairo atsistojo viena krikščionių-demokratų partija. Jai bevaldant ypatingų ermyderių ir suiručių, tiesa, nebuvo, bet dėlto vidaus gyvenime pasireiškė didelių negerumų. Įsivyravo didelis partingumas visose valstybės įstaigose, valdininkai sauvaliavo ir skriaudė žmones, o vyriausybė dažnai per pirštus žiūrėdavo į tokius darbus.
Tokiu ūpu dauguma Lietuvos gyventojų ėjo į paskutiniojo seimo rinkimus, manydama geresnį išrinkti ir tuo būdu geresnių dienų susilaukti. Seimui susirinkus, prasidėjo nepabaigiami neramumai ir ermyderiai. Tie ermyderiai pasibaigė tiktai tada, kai gruodžio 17 dieną kariuomenė šalies likimą atidavė į dabartinės tautiškosios vyriausybės rankas.
Prisiminkime, kas darėsi Lietuvoje 1926 m. rudenį, ir pamatysime didelės nelaimės šmėklą, kuri tais laikais buvo ištiesusi juodus savo sparnus, grūmodama valstybės gyvybei ir stumdama į sunkios vergovės bedugnę.
Vos tiktai spėjo susirinkti paskutinis seimas ir pastatyti socialistinę valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybę, tuojau prasidėjo laikraščiuose agitacija, kad reikalinga esą senuosius valdininkus šalinti, o jų vietoje pastatyti naujus, geresnius ir sąžiniškesnius.
Socialistinei vyriausybei terūpėjo duoti vietų savo šalininkams, kurie per rinkimus į seimą agitavo už socialistus ir dabar laimėjus reikalavo atlyginimo. Todėl pasidarė dar didesnė betvarkė valdžios įstaigose ir visoje šalyje.
Netrukus pasigirdo balsų, kad esąs reikalas sumažinti kariuomenę. Retas lietuvis tesuprato pradžioje, kur gali nuvesti toksai kariuomenės mažinimas, bet tie, kam rūpėjo nepriklausomąją Lietuvą pražudyti, kas gudriai pakišo socialistų vyriausybei šitą pragaištingą mintį, tie labai gerai žinojo, kokių pasekmių duoda kariuomenės sumažinimas.
Tuo pačiu metu, kada šitaip buvo keičiami valdininkai ir silpninama kariuomenė, iš pasalų ėjo tariamųjų bedarbių ir visokių profesinių sąjungų organizavimas, o vyriausybė pradėjo leisti iš kalėjimų daug visokių nusikaltėlių, - apgavikų, valstybės išdavikų, šnipų, o ypač bolševikų.
Šitie nusikaltėliai, pasijutę laisvėje, tuojau šokosi daryti demonstracijas ir visokį neramumą kelti. Išskyrus Lietuvos priešus, niekas nenorėjo prieš maskoliškus raudonus skarmalus nusilenkti. Triukšmadariai puolėsi praeiviams skaldyti antausius ir visokiais būdais juos kolioti, nežiūrėdami nei amžiaus, nei nuopelnų visuomenei.
Visokie nenuoramos pradėjo atkakliai reikalauti, kad vyriausybė paleistų senuosius policininkus, o jų vieton paimtų naujų. Vyriausybė paklausė, daug policijos tarnautojų pašalino, o kitus net nubaudė už tą bolševikų malšinimą.
Daug gerų policininkų, kaip minėjome, buvo iš tarnybos atleista. Atleistųjų vieton buvo priimta naujų nepatyrusių vyrukų. Šitie naujieji policininkai, lygiai kaip ir senieji, kuriems dar pavyko savo vietose pasilikti, pradėjo bijoti piktadarių, nes matė, kad pati vyriausybė piktadariams pataikauja.
Kai tokiu būdu policija liko iškrikdyta, prasidėjo seniai Lietuvoje nebematytas piktadarių sauvaliavimas. Tokiose sąlygose dorų žmonių gyvenimas darėsi nepakenčiamas, o čia prasidėjo dar kitos nelaimės. Vasarą ir rudeniop vyriausybė pradėjo šelpti vadinamuosius bedarbius.
Į Kauną ir kitus miestus suplaukė daug visokių tinginių ir dykaduonių, kurie pasivadindavo bedarbiais ir reikalavo pašalpų. Tokiems bedarbiams gyvenimas buvo gana lengvas, nes, susiorganizavę į didelę sąjungą, jie nieko nedirbdami sugebėdavo išreikalauti iš vyriausybės po keletą litų į dieną.
Valstybės ižde liuosų pinigų nesant, buvo dargi sumanyta atleisti iš kariuomenės apie 300 karininkų ir visai panaikinti kai kurias kariuomenės dalis, kad tuo būdu sudaryti pinigų tiems bedarbiams. Tokiu būdu bedarbiai, darė trigubą žalą: viena - dovanai imdavo iš valstybės iždo pinigus, kuriuos sudeda ūkininkai ir kiti darbštūs piliečiai; antra - apleisdami lauką darbus sunkino ūkininkams suimti derlių ir trečia - ardė mūsų valstybės tvarką, ruošdami bolševikišką perversmą.
Greta neramumų, kuriuos miestuose kėlė bedarbiai, greitai prasidėjo darbininkų streikai. Darbininkai matydami, kad bedarbiai nieko neveikdami gauna beveik tiek, kiek uždirba darbininkas fabrike ar kokioje dirbtuvėje, ėmė reikalauti ir jiems algas padidinti, o darbą sumažinti.
tags: #nageviciaus #2 #namu #bendrija #istatai