Šeima - tai didžiausia vertybė, brangiausias turtas, kurį turime. Ji suteikia mums stiprybės, palaikymo ir meilės, padeda formuoti mūsų vertybes ir požiūrį į pasaulį. Šeima - tai neįkainojamas turtas, kuris lydi mus visą gyvenimą. Mūsų atiduodama širdies šiluma, meilė artimiesiems iš jų sugrįžta mums patiems. Šeima - tai ne tik kraujo ryšys, bet ir bendrystė, meilė, rūpestis vienas kitu.
Šeima yra svarbiausia ir pagrindinė visuomenės ląstelė. Šeima - visuomenės ramstis, ja grindžiamas socialinis gyvenimas. Tai pirmoji bendruomenė, susikūrusi žmonijos istorijoje dar prieš valstybingumo atsiradimą. Šeima įteikia visuomenei didelę dovaną: naujus piliečius. Jos dėka kuriamas socialinis vientisumas. Tai pati natūraliausia aplinka vaikams ateiti į šį pasaulį ir augti jame. Būtent šeima suteikia mūsų asmenybei tam tikrų bruožų, įtakoja mūsų išsilavinimą ir kompetencijas.
Sunku įsivaizduoti pasaulį be šeimų: be mylinčių tėvų, pasitikinčių vaikų, palaikančių senelių, be erdvės, kur tenkinami svarbiausi žmogaus poreikiai: bendrystės, saugumo, pripažinimo ar saviraiškos. Juk būtent mūsų tėvų meilės, pasiaukojimo, o kartais net altruizmo dėka mes buvome pasiruošę suaugusiųjų gyvenimui, pasirengę susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Iš esmės dėl jų įskiepyto mums požiūrio norėjome sukurti savo šeimas, tapti tėvais. Todėl šeima yra neįkainojama tiek asmens, tiek visos visuomenės atžvilgiu, tiek demografiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Jos vaidmenį dar labiau pabrėžė pandemija, kai per trumpą laikotarpį visa veikla apsiribojo šeimos rate. Kai mūsų namai tapo vienu metu darbovietėmis, darželiais, mokyklomis, o kartais ir ligoninėmis. Būtent šeimose buvo pasirūpinta silpniausiais bendruomenės nariais: vaikais ir senjorais.
Šeimos svarba žmogaus gyvenime neįkainojama - ji suteikia meilę, palaikymą, saugumą, galimybes augti ir tobulėti, formuoja pagrindą visam tolimesniam gyvenimui. Tai viena iš pagrindinių vertybių, kurią turime puoselėti ir branginti. Šeima, kaip vertybė, turi būti visos valstybės prioritetas. Tai skelbia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Kartų skirtumai ir šeimos vertybės
Skirtingos kartos turi skirtingas vertybes ir savitą mąstymą, o ginant savo tiesas neišvengiama konfliktų. Vyresnės kartos atstovai linkę priekaištauti jaunimui, o atžalos dažnai skundžiasi tėvais, esą jie nespėja su šiuolaikiniu gyvenimo tempu... Kad sutartume šeimoje, universitete ar darbo kolektyve, turime būti tolerantiški ir gerbti vienas kitą.
Williamo Strausso ir Neilo Howe‘o sukurta kartų teorija iš pradžių paaiškino Jungtinių Amerikos Valstijų kartų ciklą. Vėliau tyrėjai pastebėjo, kad šios tendencijos ryškios ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Skirtingų kartų vertybės ir bruožai:
- Prarastoji, arba kūdikių bumo, karta (1944-1963 m.): Šiai kartai svarbus finansinis saugumas, todėl jie uoliai taupo juodai dienai. Dievina nusistovėjusią tvarką, todėl nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves.
- X karta (1964-1983 m.): Tai viena maištingiausių kartų. Jai priklausantys žmonės nepakenčia formalumų, kuriais itin žavėjosi ankstesnė karta. X karta apibūdinama kaip išsilavinusi, aktyvi, laiminga ir orientuota į šeimą.
- Y karta (1984-2003 m.): - interneto, socialinių tinklų vaikai, gimę pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Jie tikisi galimybės augti, tobulėti ir neslepia didelių asmeninių ambicijų.
- Z karta (nuo 2003 m.): Ši generacija pasirengusi užkariauti pasaulį. Ji dar vadinama „Google“ karta, nes nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis ir žino, kur jų rasti.
Nepaisant kartų skirtumų, meilė šeimai turėtų būti svarbiausia vertybė. Šeimos nariai turi stengtis suprasti vieni kitus, palaikyti ir padėti vieni kitiems.
Savanorystė šeimoje ir visuomenėje
Žengti savanorystės keliu reikia ne tik laiko, noro, vidinių jėgų, aukos, pareigos ar ryžto. Savanorystei pirmiausiai reikia drąsos dalintis. Savanorystė man yra svarbi mano socialinio kapitalo dalis.
Savanorystė - tai neįkainojama gyvenimo patirtis. Savanoriška veikla gali būti labai įvairi, tačiau nepaisant to nei kur, nei kaip, nei su kuo ji susijusi, savanorystė veda žmogų į naujas patirtis, į jausmą, kaip svarbu būti dėl esančio šalia. Šios patirtys labai praverčia ir asmeniniame gyvenime. Lengviau reaguojama į iškilusius sunkumus, įgyjama daugiau gyvenimiškos patirties, o visa tai padeda kasdienybėje šypsotis, imtis iniciatyvos, būti aktyvia piliete. Savanorystė - ilgam išliekanti patirtis, kuri gali praturtinti žmogaus asmenybę ir atverti naujas duris.
Savanorystė šeimoje gali būti įvairi: pagalba senyvo amžiaus tėvams, rūpinimasis sergančiais šeimos nariais, dalyvavimas vaikų ugdymo procese ir pan. Svarbu, kad kiekvienas šeimos narys prisidėtų prie bendro šeimos gyvenimo ir jaustųsi reikalingas.
Profesoriaus mintys apie gyvenimą ir vertybes
Pirmiausia reikia stengtis pažinti savo vaiką, padėti jam atskleisti savo gabumus. Bet pagrindinis dalykas - sugebėti kuo anksčiau suformuoti jo atsakomybę už savo gyvenimą.
Nei tėvai, nei seneliai negali jo nei pakreipti kaip nors, nei už vaiką nugyventi. Kiekvieno iš mūsų gyvenimas labai atskiras. Vaikų likimai, keliai taip pat atskiri ir tėvai neturi stengtis daryti kokią nors įtaką. Žmogus privalo viską susikurti pats - duoną, kasdienybę. Nuo to priklauso moralinė mūsų visų savijauta.
Ir žmogui, ir žmonijai krizės neišvengiamos, tad belieka gyventi taip, kad būtum joms pasirengęs. Beje, ne valstybės krizės būna baisiausios, kur kas baisesnės - vidinės. Ugdykime savo gebėjimus, kurie padėtų jas išgyventi: išmokime nesiblaškyti, ištvermės, netgi stoicizmo.
Todėl savęs ribojimas - teisingas kelias: mažiau vartoti, nekaupti nereikalingų daiktų. Turime atsigręžti į gamtą ir suvokti, kad jos ištekliai ne beribiai.
Už sąžinę nėra nieko brangiau, nes ji suteikia ramybę bei kuria laimingesnę ateitį pačio individo, bei šeimos ir bendruomenės. Žmogus gali būti sukaupęs materialaus turto, gali turėti darnią šeimą, tačiau, jeigu bus dėl ko nerimauti, gyvenimas nebus nusisekęs.
Šeima yra didžiausia vertybė, kurią turėtume vertinti ir branginti. Ji yra mūsų lobis. Geriausias civilizacijos patentas, svarbiausia žmonijos paveldo dalis. Ji mūsų bendros Europos tapatybės neatsiejama dalis.
Tarptautinė šeimos diena Lietuvoje
Gegužės 15-ąją, pačiu gražiausiu metų laiku, žydint sodams, švenčiama Tarptautinė šeimos diena. Šventės metu kiekvienas - tiek vaikas, tiek suaugęs - galėjo rasti veiklos pagal savo pomėgius. Šventės dalyviai turėjo progą pasigrožėti vaikų piešiniais. Kiek meilės įdėta, kiek spalvų, šilumos tuose piešinukuose!
Pavyzdžiui, Savičiūnuose buvo paminėta šeimos šventė šūkiu „Šeima - brangiausias turtas“. Organizatoriai pasirūpino, kad tą dieną niekam nebūtų nuobodu ir visi linksmai praleistų laiką su artimaisiais. Svečių laukė nuostabi meninė programa bei daugybė įdomių pramogų vaikams ir suaugusiesiems.
Šventė buvo išties pavykusi - visi puikiai praleido laiką.
