Daugiabučių renovacijos etapai Lietuvoje: nuo planavimo iki įgyvendinimo

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Šį procesą kuruoja Aplinkos ministerija, o įgyvendinimą prižiūri įvairios agentūros ir savivaldybės. Nuo to laiko daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos darbai įsiliepsnojo kaip reikiant, tad dabar matyti neatnaujintą daugiabutį taip pat keista, kaip prieš dešimtmetį ar anksčiau buvo keista išvysti atnaujintą.

Renovacijos proceso kryptis - namo energinio naudingumo įvertinimas, investicijų plano rengimas, aptarimas ir tvirtinimas bei pateikimas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Aptarkime išsamiau kiekvieną etapą.

Pirmas žingsnis: energinio naudingumo įvertinimas

Prieš daugiabučio namo renovaciją turi būti įvertintas daugiabučio energinis efektyvumas ir energinio naudingumo klasė bei išduotas energinio naudingumo sertifikatas. Investicinio plano rengėjui energinį sertifikatą išduoda atestuotas energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas.

Antras žingsnis: investicijų plano rengimas

Investicijų planas yra vienas iš daugiabučio namo atnaujinimo(modernizavimo) projekto etapų, kuriame numatomos pastato energijos vartojimą mažinančios priemonės ir jų kaina. Modernizacijos projekto administratoriaus parinktas investicijų plano rengėjas parengia pirminį plano variantą, kuriame nurodomi pagrindiniai namo rodikliai, namo konstrukcijų ir inžinerijų sistemų būklė, numatomos namo atnaujinimo priemonės, preliminari kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas ir kiti susiję aspektai.

Kad gyventojai galėtų tinkamai įsigilinti ir suprasti investiciniame plane nurodytą informaciją, likus dviem savaitėms iki susirinkimo, investicijų planas turi būti pateiktas kiekvienam buto savininkui. Savininkams taip pat turi būti nurodyti ir asmenų, galinčių atsakyti į visus apie planą rūpimus klausimus, kontaktiniai duomenys. Verta paminėti, jog bendras, programos įgyvendinimą apimančias konsultacijas teikia ir APVA specialistai.

Trečias žingsnis: investicijų plano aptarimas

Parengus investicijų planą ir butų savininkams su juo susipažinus, surengiamas dar bent vienas susirinkimas, kuriame planas aptariamas, gyventojams atsakoma į iškilusius klausimus, paaiškinama, kokia yra dabartinė namo techninė ir energinė būsena bei kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę.

Susirinkimo metu administratoriaus pareiga yra kaip įmanoma geriau gyventojus informuoti apie investicinio plano turinį. Jis turi gyventojams pateikti kainų sąmatą, taip pat užtikrinti, kad būtų išklausyti gyventojų pageidavimai dėl plano tobulinimo, pavyzdžiui, kokius technologinius sprendinius taikyti šiltinant fasadą, ar diegti atsinaujinančius energijos šaltinius ir kt. Šiame etape projekto administratorius turi atsižvelgti į gyventojų siūlymus ir parengti tokį planą, kuriam pritartų butų savininkai.

Ketvirtas žingsnis: investicijų plano tvirtinimas

Šiame etape, po jau įvykusio susirinkimo, namo administratorius užpildo išsamų protokolą, kurį perduoda investicijų plano rengėjui. Investicijų planas laikomas patvirtintu, jei jam pritaria ne mažiau nei 55 proc. visų daugiabučio namo butų savininkų. Verta paminėti, kad šiame žingsnyje būtina priimti sprendimą ir dėl lėšų skolinimosi.

Investicijų planas yra kaip orientacinis įrankis, kuriame yra numatytas didžiausias įmanomas biudžetas, tad vėliau perkant paslaugas išlaidos gali mažėti. Investicijų planui pritarus ne mažiau kaip 55 proc. butų savininkų, jis patvirtinamas ir kartu su protokolu bei kitais dokumentais teikiamas APVA.

Penktas žingsnis: projekto derinimas su APVA

Paskutiniame daugiabučio namo atnaujinimo projekto rengimo žingsnyje APVA specialistai vertina parengtą investicijų planą. Vertinant planą atsižvelgiama į pasirinktų įgyvendinti namo modernizavimo priemonių atitiktį Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje apibrėžtoms priemonėms bei planuojamą pasiekti suminį energinį efektyvumą ir kitus reikalavimus.

Jei investicijų planas atitinka visus numatytus reikalavimus, APVA suderina planą ir tuomet sudaromas reitinguotas pagal kvietime nurodytus kriterijus finansuojamų projektų sąrašas bei pasirašoma valstybės paramos sutartis.

ELTA nuotr.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti tik trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kt. paskirties patalpų. Daugiabutis turi būti pastatytas pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 metų. Pastato modernizavimui turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Finansavimas: Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems?) gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos. Iš viso Aplinkos ministerijos kvietimo metu numatoma Daugiabučių namų atnaujinimo programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln.

Finansavimo sąlygos:

Išlaidos Kompensacija
Projekto parengimas, įgyvendinimo administravimas ir statybos techninė priežiūra 100%
Investicijos energinio efektyvumo didinimo priemonėms 30%
Papildoma parama (atskiras šilumos punktas, balansiniai ventiliai ir pan.) 10%
Atsinaujinančios energijos įrenginiai 30%

Renovacijos proceso etapai:

  • Namo administratorius organizuoja informacinio pobūdžio susitikimą su namo gyventojais, kur pristatoma renovacijos programa, etapai, kompensacijos ir terminai.
  • Vyksta gyventojų balsavimas raštu.
  • CPO perkamas investicinio plano rengėjas.
  • Investicinis planas pristatomas gyventojams ir pateikiamas jų korekcijoms.
  • Namo administratorius paruošia reikiamus dokumentus ir pateikia BETA.
  • Reikalingas kreditoriaus patvirtinimas dėl kredito gavimo.
  • CPO sistemoje perkamas techninis darbo projektas.
  • Perkamos ekspertizės įmonių paslaugos.
  • Gaunamas statybos leidimas ir CPO sistemoje perkamas projekto rangovas bei techninis prižiūrėtojas.
  • Prasideda rangos darbai, kurie vidutiniškai trunka nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
  • Aktuojami atlikti darbai, namas pristatomas valstybinei statybos inspekcijai.
  • Pradedama tvarkyti gyventojų paramos ir banko kreditas.
  • BETA atsiunčia paramos nutarimą.
  • Organizuojamas susirinkimas, kurio metu paaiškinama kreditų mokėjimų tvarka.

Iššūkiai ir problemos:

  • Sudėtinga suburti namo gyventojus į susirinkimus.
  • Investicijų planus tenka keisti dėl padidėjusių statybos įkainių.
  • Trūksta atitinkamas žinias turinčių darbuotojų.
  • Statybininkų trūkumas.

Daugiabučių renovacijai – 275 mln. eurų: įvardijo, kas turi teisę gauti kompensaciją

tags: #namas #dalyvauja #renovacijos #etape