Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Didelė kliūtis namų modernizavimui anksčiau būdavo ta, kad gyventojai patys turėdavo mokėti projekto adminstratoriui arba jis turėdavo dirbti veltui. Dabar daugiabučio namo modernizavimo administratoriaus darbą apmoka valstybė.
Šiame straipsnyje aptarsime 1958 m. statybos namų rekonstrukcijos galimybes ir iššūkius Lietuvoje, atsižvelgiant į energinio efektyvumo didinimą ir valstybės paramą.
Daugiabučių modernizavimo procesas
Daugiabučio modernizavimą gali organizuoti gyventojų bendrija arba savivaldybės įmonė. Pirmuoju atveju to imasi gyventojų pasirinktas administratorius ar bendrijos pirmininkas ir paprastai tai yra efektyviau. Kaip rodo praktika, toks žmogus paprastai būna neabejingas renovacijos procesui, domisi ir kontroliuoja visus etapus. Geriausia, jei tai yra inžinerinį išsilavinimą turintis žmogus, tačiau, net jei tai ir humanitaras, bet sugebantis įsigilinti į statybos ir inžinerijos specifiką, irgi gerai.
Daugiabučio modernizavimo procesas prasideda nuo visuotinio butų savininkų susirinkimo organizavimo fiziniu arba nuotoliniu būdu. Jį gali organizuoti bendrijos valdyba arba namo administratorius. Karantino metu toks susirinkimas gali vykti ir online. Už renovaciją turi pasisakyti dauguma butų savininkų, t.y., 50 proc. + 1 (vienas butas turi vieną balsą).
Daugiabučio modernizavimo administratorius konkurso būdu atrenka investicinio plano rengėją. Investicinio plano rengėjas parengia du modernizavimo priemonių variantus su skirtingomis medžiagomis ir sprendimais, paprastai ir skirtinga kaina. Šiame etape prasideda techninių sprendimų, kurie turės įtakos modernizavimo kokybei, priėmimas. Todėl labai svarbu, kad administratorius išnagrinėtų siūlomas priemones, patikrintų, ar jos siejamos su kitais sprendimais.
Investicijų plane nurodoma, kokią energijos efektyvumo klasė bus pasiekta pasirinkus vieną ar kitą variantą, taip pat numatoma modernizavimo kaina kvadratiniam buto metrui, finansavimo planas. Visų sprendimų rezultatus, pasitelkęs specialistus, gyventojams turėtų paaiškinti projekto administratorius. Gavęs gyventojų pritarimą projekto administratorius kreipiasi į Būsto energijos taupymo agentūrą, jei projektas patvirtinamas - į kreditavimo įstaigą. Investicijų plane numatomos visos priemonės, kurias privalės įgyvendinti statybos darbų rangovas.
Svarbu paminėti, kad renovacija yra efektyvesnė, kai atliekama kvartalais. LR Aplinkos ministerija paskelbė kvietimą savivaldybių administracijoms teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus. Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams taip pat numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas.
Šildymo kompensacijų pokyčiai: atsisakiusiems daugiabučio renovacijos bus išmokama perpus mažiau
Techniniai sprendimai ir medžiagos
Senų daugiabučių stogai nėra apšiltinti, jie nesandarūs, todėl beveik visuose investicijų planuose numatomas stogo šiltinimas, nauja stogo danga, naujų vėdinimo kaminėlių, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas. Nors investicijų plane nurodomos medžiagos, žinotina, kad labai svarbu, jog rangovas pasirinktų ne atskiras medžiagas, o vieną ir gamintojų siūlomų sistemų. Dažniausiai viename iš investicijų plano variantų būna parinktas apšiltinimas putplasčiu, kitame - mineraline vata.
Taip pat ir skirtingi fasadų apdailos būdai - tinkuojamas arba vėdinamas fasadas. Ir vienas ir kitas šiltinimo bei apdailos būdas turi privalumų ir trūkumų, kokį pasirinkti - gyventojų apsisprendimo reikalas. Tačiau tinkamam apsisprendimui reikia šiek tiek žinių ir situacijos įvertinimo. Pavyzdžiui, jei namas yra triukšmingoje gatvėje, vertą jį šiltinti akmens vata, nes ši medžiaga gerai izoliuoja garsą. Rinktis vėdinamo fasado sistemą ar nevėdinamo, daug priklauso nuo esamų sienų būklės. Jei jos labai nelygios, gelbėja nevėdinamo fasado sistema.
Atnaujinant daugiabutį rekomenduojama, kad būtų išvalyti vėdinimo kanalai, pakeistos vėdinimo grotelės, vėdinimo kanalų išvadai būtų virš stogo reikiamame, ne mažesniame kaip 0,4 m aukštyje. Tačiau tai tik esamos vėdinimo sistemos gerinimas. Paprastesnis ir efektyvesnis vėdinimo sistemos variantas daugiabutyje (arba atskiroje laiptinėje) yra įsirengti vieną siurblį, kuris trauktų orą iš visų butų ir centralizuotai jį pašalintų. Jeigu langai keičiami šiltinant sienas, atsiranda galimybė juos suomontuoti šiltinimo sluoksnyje.
Tvarkant šildymo ir karšto vandens sistemą, daugiabutyje galima įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai gali būti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti arba saulės jėgainė gaminanti elektros energiją. Beje, jau nuo 2020 -ųjų metų modernizuojamuose, didesniuose nei 1500 kv.m ploto daugiabučiuose namuose privaloma įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms (patalpoms apšviesti ir pan.).
Finansavimas ir valstybės parama
Neseniai padidintas valstybės paramos tarifas - C ir B energinės klasės siekiančių namų renovacijos projektų administratorių apmokėjimo tarifas yra 3,5 Eur/kv.m, A klasių siekiantiems projektams - 4,5 Eur/kv.m per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Valstybė 100 proc. apmoka energinio sertifikato parengimą prieš renovaciją ir po jos, investicijų plano, techninio darbo projekto ir jo ekspertizės kaštus. Kita valstybės parama daugiabučiams modernizuoti siekia 30 proc. namo energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, ji suteikiama įgyvendinus projektą. Papildomai dar 10 proc.
Naujos Vyriausybės programoje numatyta remti ES inicijuojamą renovacijos bangą ir pasiekti 1000 namų renovavimo spartą per metus. Kol kas Lietuvoje atliekama tik 2 proc. statybos darbų, susijusių su renovacija. Europos Sąjungos tikslas yra, kad renovacija ES šalyse sudarytų 30 proc. statybinės rangos darbų apimties, nes tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dar labai daug energiškai neefektyvių pastatų.
Valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui):
| Paramos rūšis | Dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Administratoriaus apmokėjimas | 3,5-4,5 Eur/kv.m | Priklauso nuo energinės klasės (C/B arba A) |
| Energinio sertifikato parengimas | 100% | Prieš ir po renovacijos |
| Investicijų plano, techninio projekto ir ekspertizės kaštai | 100% | |
| Energinį efektyvumą didinančios priemonės | 30% | Įgyvendinus projektą |
Patraukli idėja yra modernizuojant daugiabutį ant stogo įrengti papildomą aukštą. Toks sprendimas gyventojams gali atpiginti namo renovaciją arba ji gali ir visiškai nieko nekainuoti, tik sutikimą įrengti mansardą.
Sėkmės pavyzdžiai
Pasibaigus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotiems Metų renovacijos projekto rinkimams, paaiškėjo, kad vienas iš trijų daugiausiai visuomenės balsų surinkusių projektų - penkiaaukštis daugiabutis Marijampolėje. Pastatą atnaujino generalinis rangovas UAB „Coner“, o jo transformacija tapo įkvepiančiu pavyzdžiu tiek kitiems gyventojams, tiek šalies savivaldybėms.
Marijampolės daugiabučio renovacijos sėkmė - ne atsitiktinumas, o gerai suplanuoto, atsakingai įgyvendinto ir bendruomenės palaikyto projekto rezultatas. Atnaujintame daugiabutyje buvo įrengti saulės kolektoriai, oras-oras šilumos siurbliai, atnaujinta šildymo sistema, įstiklinti balkonai per visą namo aukštį.