Vasarą poilsis prie ežero stovyklavietėje, kempinge ar viešbutyje - vienas geriausių būdų pažinti nuostabią Lietuvos gamtą. Puikių vietų poilsiui prie ežero galima aptikti visuose Lietuvos regionuose, tačiau gausiausia jų, kaip ir ežerų, yra Aukštaitijoje.
Poilsis prie ežero Aukštaitijoje
Asvejos ežeras yra ilgiausias (siekiantis net 22 km!) ir vienas gražiausių Lietuvos ežerų, įsitaisęs trijose savivaldybėse - Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajono. Vingiuota kranto linija, pailga, upę primenanti forma, apylinkių kalvos ir miškai suteikia šiam gamtos kūriniui nuostabaus išskirtinumo. Prie šio ežero yra daug vietų, kur galima apsistoti ilgesniam ar trumpesniam laikui. Viena ypatingiausių - Asvejos ežero poilsiavietė, dar vadinama Liudgardo stovyklaviete.
Tokių stovyklaviečių prie ežero, kaip ši, ieško norintys pabūti gamtoje atokiau nuo civilizacijos, bet nenorintys visiškai išsižadėti tam tikrų patogumų. Liudgardo stovyklavietė įkurta gana atokiai nuo gyvenamųjų vietovių, yra apsupta miškų ir sunkiai pasiekiama automobiliu. Užtat - patogi baidarėmis ar kanojomis keliaujantiems vandens turistams.
Čia rasite įrengtus stalus, lauko tualetą, laužavietę, pavėsinę ir galėsite pernakvoti pasistatę palapines. Kitos Aukštaitijos poilsiavietės prie ežero, kurias verta aplankyti, yra Obuolių sala, Mindūnų (abu Molėtų raj.), Palūšės (Ignalinos raj.), Zarasų, Sudeikių (Utenos raj.) kempingai. Visos šios stovyklavietės įsikūrusios prie ežerų bei suteikia galimybę mėgautis įvairiomis pramogomis.
Pavyzdžiui, žaisti tinklinį, stalo tenisą, smiginį, išbandyti sūpynes, laipynes, čiuožyklas, treniruoklius po atviru dangumi, išsinuomoti kepsnines, malkas ir kt. Juose rasite elektrą, dušus, virtuvėles, tualetus, o kai kuriose - restoranus, kavines. Šiuolaikiškas, Ežeraičio ir kitų ežerų, beržynų ir kalvų apsuptyje įkurtas 4 žvaigždučių viešbutis Vilnius Grand Resort puikiai tiks tiems, kurie ieško komfortiško poilsio, aukščiausio lygio paslaugų.
Poilsis prie ežero Dzūkijoje
Lazdijų rajone esantis Dusios ežeras išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir itin skaidriu vandeniu, maloniu smėlėtu ir sekliu dugnu, kuris ypač tinka pramogauti vaikams. Stovyklauti su palapinėmis ir kemperiais priima gausiai ežero pakrantėse įsikūrusios sodybos. Viena tokių - „Vitrūna“.
Čia galima išsinuomoti vandens dviračius ir valtis pasiplaukiojimui ežere, žvejoti, maudytis ar tiesiog pasivaikščioti pakrantėmis po į ežerą romantiškai pasvirusiais medžiais. „Vitrūnos“ stovyklavietėje patogu išsikepti kepsnių, galima žaisti tinklinį, futbolą, krepšinį. Po ežerą galima paplaukioti ir laivu. Iš patogumų laukia virtuvė, pirtis, dušai, geriamas vanduo, elektra.
Varėnos rajono Lavyso ežeras - viena iš populiariausių atostogų vietų Dzūkijoje. Čia irgi gausu įvairių poilsiaviečių, kuriose galima apsistoti. Tarp jų - poilsio namai „Keružė“ ir garsusis „Nakcižibis“. Viena iš poilsio vietų - Lavyso krantas - priima poilsiautojus čia esančiuose nameliuose ant ratų, taip pat ir su palapinėmis. Įrengta laužavietė, stalas su suoliukais, pavėsinė ir pirtis. Ežeras apsuptas Dainavos girios, krantai smėlėti ir gražūs. Vieta išties populiari, tad norintieji čia pailsėti turi užsisakyti šią galimybę iš anksto.
Druskininkų savivaldybėje ir netoli paties Druskininkų miesto tyvuliuojantis Avirio ežeras - sparčiai populiarėjanti, nuostabių miškų apsupta poilsio vieta prie Leipalingio. Čia galima įsikurti nameliuose, vilose, sodybose, bet yra ir pats tikriausias kempingas, kuriame gamtos artumu galėsite mėgautis gyvendami palapinėse ar kemperiuose.
Veršių kaime, ant Avirio ežero kranto įsikūrusiame kempinge rasite suoliukus, pavėsinę, laužavietę, geriamą vandenį iš gręžinio, elektrą ir tualetą. Į ežerą driekiasi lieptas, dugnas gražus, malonus maudytis. Kempingo teritorijoje - rūpestingai prižiūrėta veja. Šalia Druskininkų miesto rytiniame pakraštyje esančio Eglės tvenkinio Medea apartamentai teikia puikius SPA poilsio pasiūlymus. O Trakų rajone, prie pat Margio ežero įkurtame keturių žvaigždučių viešbutyje galite pasilepinti poilsiu su SPA dviems. Pačiuose Trakuose, Galvės ežero apsuptyje poilsio pasiūlymus teikia svečių namai Slėnis, žymūs savo SPA centru ir sveikatingumo paslaugomis. Čia pat verta išbandyti ir plaukimą baidare Galvės ežeru dviems. Aktyvaus poilsio mėgėjams ir gamtos mylėtojams tikrai patiks nuostabių Dzūkijos ežerų apsuptyje esantis viešbutis Vila Ūla, viliojantis puikiais poilsio pasiūlymais.
Kur atostogauti prie vandens Žemaitijoje
Platelių ežeras - tikras Žemaitijos poilsiavimo centras. Aplink didžiausią Žemaitijos ežerą yra daugybė puikių vietų įsikurti vasaros poilsiui. Nuo poilsio namų iki stovyklaviečių, kur galima nakvoti palapinėse. Viena iš tokių - Plungės rajone, Paežerės Rūdaičių kaime esanti „Atžalyno“ stovyklavietė. Čia galima gyventi specialiuose nameliuose, galima įsikurti ir palapinėse.
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančią stovyklavietę juosia miškas, joje daug erdvės. Netoliese ežeras, į kurį veda lieptas. Įrengti stalai su suoliukais, tinklinio aikštelė, sūpynės, galima išsinuomoti valtis ir pasiirstyti ežere. Raseinių rajone, šalia Gabšio tvenkinio ir ežerų įkurtoje kaimo turizmo sodyboje Karpynė galima mėgautis ne tik puikiu poilsiu su SPA malonumais vienumoje, dviems ar visai šeimai, bet ir žvejyba vandens telkiniuose.
Poilsis prie ežero Suvalkijoje
Suvalkijoje nėra daug ežerų, tad natūralu, kad ir poilsiavietėmis prie ežero šis Lietuvos kraštas negarsėja. Vis tik, tarsi kompensaciją už tai suvalkiečiai gavo nuostabų Vištyčio ežerą pačiame pietvakariniame šalies kampe, prie sienos su Rusija ir netoli Lenkijos sienos. Rytiniame ežero krante, Vilkaviškio rajone, įsikūręs „Pušelės“ kempingas.
Čia galima apsistoti su palapinėmis, kemperiais. Yra tualetas ir daugybė pavėsinių su stalais bei suolais, elektra, geriamas vanduo. Sekliame ežere saugu maudytis vaikams, galima išsinuomoti valtis ir vandens dviračius, yra restoranas.
Prie vandens šiaurės Lietuvoje
Šiaurės Lietuva taip pat priklauso Aukštaitijai, tačiau čia ežerų beveik nėra. Vienas didžiausių - dirbtinis Širvenos ežeras Biržuose. Nors jis ir sukurtas žmogaus, bet tai įvyko labai seniai - dar XVI a. Prie šio ežero Biržų miesto pakraštyje įrengtas modernus Biržų kempingas.
Čia poilsiautojų laukia modernūs, jaukūs nameliai, vietos palapinėms, kemperiams. Yra dušai, virtuvėlė, administracijoje galima įsigyti suvenyrų. Prie ežero - paplūdimys, pavėsinės, suoliukai ir stalai. Šalia driekiasi miškas, kuriame smagu pasivaikščioti, yra vaikų žaidimo aikštelė. Tad ir čia poilsis prie ežero - tikras malonumas visai šeimai.
Biržų rajone, Vileišiškių kaime jūsų lauks autentiška kaimo turizmo sodyba Vienkiemio oazė, kurioje puikiai susijungia šiuolaikiškumas su natūralia gamta. Poilsio namai čia apsupti upelių, tvenkinių, kuriuose galite mėgautis vandens malonumais.
Žvejyba Lietuvoje
Karšių žvejyba yra viena iš mėgstamiausių žvejybų daugumai žvejų. Karšiai užauga dideli, jų yra beveik visuose vandens telkiniuose, pagauti karšį reikia išmonės ir juos galima gaudyti beveik ištisus metus.
Dažniausiai karšiai gaudomi dugninėmis meškerėmis, nors yra žvejų, kurie pripažįsta tik karšių gaudymą plūdine meškere. Karšių žvejyba dugnine meškere yra viena iš efektyviausių priemonių norint pagauti karšį. Dugnine meškere galima žvejoti ežere dideliame gylyje, toli nuo kranto, srovėje, pučiant vėjui ir lyjant.
Didelis privalumas, kad kartu su masalu užmetamas ir karšį viliojantis pašaras. Turint kokybišką karšių gaudymo įrangą, šią žuvį pagaus ir mėgėjas. Nors reikės, kad pamokytų patyręs žvejys, taip pat reikės skirti laiko mėtymo treniruotėms. Dažniausiai karšiai gaudomi „Feeder" (fider) tipo dugninėmis meškerėmis.
Fider tipo dugninės žvejybos meškerės. Minkšta lanksti viršūnėlė jautriai rodo kiekvieną masalo palietimą. Fider meškerė karšiams įsigyta „Arlivas" žvejybos parduotuvėje. Meškerė turėtų būti komplektuojama 0.22 - 0,28 mm gana standžiu (pusiau standžiu) ir sunkesniu ( skęstančiu) valu. Metama gana toli, didelį svorį, todėl reikėtų nepagailėti pinigų kokybiškai ritei. Dažniausiai dugninei naudojama 5000 dydžio ritė.
Karšių žvejyba dugnine
Didelis ričių dugninėms pasirinkimas Arlivas internetinėje parduotuvėje. Dažniausiai gaudoma dviem meškerėmis, verta joms įsigyti dėklą. Dėklas meškerėms turėtų būti pakankamai didelis, kad tilptų meškerės su ritėmis. Greičiausiai vieną ritę reikės nuimti, nes dviejų meškerių ritės bus viename lygyje ir tokio didelio dėklo neverta įsigyti.
Patyrę žvejai pataria meškerę rinktis ne tik pagal žvejybines sąvybes, bet ir pagal turimas sąlygas. Pavyzdžiui įvertinkite ar meškerė su dėklu patogiai tilps automobilio bagažinėje. Jei nesispecializuojate karšių žvejyboje, verta sukomplektuoti kiekvienos mėgiamos žvejybos rinkinį. Tada važiuojant į karšių žvejybą ežere, pasiimate vidutinį ir sunkų fiderį, kurie kompaktiškai padėti dėkluose sandėliavimo patalpoje.
Pastaraisiais metais karšių žvejyba itin prisitaikė prie mėgėjų atsiradus geros kokybės dugninės žvejybos sistemėlių pasiūlai. Vienos iš patogiausių šio tipo: šėryklėlė prikabinta iš šono ir nereikia rūpintis, kad pašarai užspaus pagrindinį valą. Taip būna, kai pagrindinis valas eina per šėryklėlę. Taip pat labai pasiteisino kabliukų atskyrimas vielos rėmeliu. Kabliukai nesusipina tarpusavyje.
Dugninių meškerių stovų yra daugybė tipų. Dažnai naudojamas stovas-strypelis ant kurio galima užsukti elektrinį signalizatorių arba kibimo indikatorius " bezdžionėlė". Rėminis meškerių stovas turi daugiau privalumų. Ant jo galima padėti kelias meškeres, lengvai reguliuoti meškerių padėties kampą. Gaudant su jautriais fideriais, meškeres galima laikyti su viršun iškeltomis viršūnėmis.
Tada papildomai apie kibimą signalizuoja viršūnių virpėjimas. Pučiant vėjui galima pakreipti rėmą pavėjui ir nuleisti viršūnes žemyn. Pašarų ir masalų parinkimas karšių žvejyboje primena čigonų burtus. Vos ne kiekvienas žvejys turi savo receptus. Laimės tie, kurie perpratę konkrečios žvejybos karšių elgseną.
Kaip taisyklė, didieji karšiai nėra sėslūs ir pastoviai migruoja duobės ar kelių duobių kraštais. Jaukai yra skirti kuriam laikui sulaikyti būrį ar suformuoti lankymo įgūdžius. Sulaikymo pašarus galima paskirstyti į kelis tipus. Tai natūralūs pašarai atsirandantys atidengiant ar pagerinant sąlygas vystytis dugno gyvūnijai.
Dažniausiai ežerų dugnas padengtas įvairaus storio nuosėdų sluoksniu. Jei tas sluoksnis iki kieto pagrindo ne daugiau kaip 10 centimetrų, jį galima iš dalies pašalinti arba sujaukti. Tam naudojami sunkūs tralai, kurie velkami dugnu. Pašalinamas/sudraskomas dumblių kilimas, žolė ir šakos, sujaukiamas dumblas, atidengiamos smulkių vėžiagyvių buveinės.
Išskaidomas prarūgęs pašaras, jei buvo gausiai šeriama. Dreiseniniuose ežeruose tralas sutraiško dreisenas taip priviliojant karšius. Labai pasiteisina puskibirio traiškytų dreisenų sumetimas. Taip paruoštas dugnas po kurio laiko "įtraukiamas" į pastovų karšių kelią. Kelios dienos prieš žvejybą, vieta šeriama stambiais jaukais.
Tai šutinti ir konservuoti saldieji kukurūzai, žirniai, perlinės ir sorų kruopos. Apie pusė pašarų supilama vienoje vietoje, likusieji išskaidomi aplinkui, kad sulaikytų karšių būrį ir nuvestų prie pagrindinės šėrimo vietos. Šėrimo vieta dažniausiai pažymima plaukiojančiu žymekliu. Iš vakaro prieš žvejybą šeriama greičiau virškinamu stambiu pašaru.
Virti ar šutinti žirniai, perlinės ir sorų kruopos, konservuoti minkšti kukurūzai, kvietiniai ar aviziniai dribsniai. Į kietus pašarus maišomi sausi pašarai, daromi rutuliai. 2/3 rutulių metama poros kvadratinių metrų dydžio šėrimo vieton. Keletas rutulių sumetami į skirtingus gylius. Dalis tokių pašarų paliekama rytui ir sumetami pradedant žvejybai. Jei būna kibimas, jų gali net neprireikti, nes šviežio pašaro pakanka iš meškerių šėryklėlių.
Didelis jaukų karšiams pasirinkimas Arlivas parduotuvėje Kaune. Parenkant masalus dažniausiai eksperimentuojama. Vieną dieną karšiam gali patikti musės lerva, kitą dieną kibs tik ant paletės. Tikriausiai daugiausia karšių yra pagauta ant musės lervų ir sliekų asorti. Kabinami keli nedideli sliekai ir penketas musės lervų. Puikiai pasiteisina vien tik dešimties musės lervų vėrinukas. Taip pat musės lervų ir kelių kukurūzų derinys.
Vėstant vandeniui pastebimas didesnis susidomėjimas peletėmis. Peletės tai gana minkšti, tačiau standūs tešlos rutuliukai kabinami tiesiai ant kabliuko. Jų būna įvairių spalvų ir skonių. Pavyzdžiui, Aukštaitijos ežeruose 2019 metais populiariausios buvo braškių ir česnako skonio peletės.
Pagal masalą parenkami kabliukai. Ežeruose tai dažniausiai 6- 10 dydžio kabliukai, žvejybai Nemuno žemupyje ir Kuršių Mariose naudojami didesni, apie 4- 6 dydžio kabliukai. Naudojant slieką, patogesni ilgakočiai kabliukai. Karšiai dažniausiai gaudomi šlaito apatinėje dalyje. Daugumoje ežerų tai būna 40- 70 metrų nuo kranto. Gaudant toliau prireiks sunkesnių fiderių.
Kaip taisyklė, karšiai turi konkretų kibimo laiką. Vietiniai dažniausiai ateina prie ežero labai konkrečiu laiku ir pasitraukia praėjus pagrindiniam kibimui. Karšių žvejyboje labai praverčia įvairi komforto įranga. Jei žvejojate trumpai ar gerai kimba, praverčia lengva kėdutė ( paveikslėlyje žalia). Jei kibimo nėra ir žvejojate ilgai, pravers patogus krėslas ( paveikslėlyje mėlynas).
Kėdučių ir krėslų yra keli tipai, susidedantys plokščiai ir suspaudžiami į krepšį. Daug patogesnės transportavimui yra suspaudžiamos žvejybinės kėdės ir krėslai. Krėslai praverčia naktinėje karšių žvejyboje. Taip pat gali praversti skėčiai, pavėsinės ar palapinės nuo lietaus. Didelis žvejo kėdžių ir gultų pasirinkimas Arlivas internetinėje parduotuvėje.
Dugninės meškerės užmetimas būna didžiausias iššūkis naujokams. Masalo/šėryklėlės sistemėlė metama katapultos principu. Pirštu prilaikomas valas, kuris atleidžiamas, kai masalo sistemėlė permetama į ežero pusę apie 45 laipsnių kampu nuo horizonto. Pastatykite du kuoliukus, vieną už nugaros - virš jo turės būti šėryklėlė. Kitą ten, kur pastatote koją.
Karšiai dažniausiai kimba staigiai traukdami masalą. Viršūnė ima stipriai linkčioti arba valas atsileidžia. Atsileidus, valas pritraukiamas ir pakertama, linkčiojant iš karto kertama. Belieka karšį ištraukti. Karšis aršiai priešinasi, kuo ir traukia karšių žvejyba daugelį žvejų. Prie kranto verta karšio galvą iškelti iš vandens, kad gurkšteltų oro. Prigaudęs oro karšis gulasi ant šono ir yra gana lengvai ištraukiamas. Tik labai grubiai ir aukštai nereikia kelti, nes galit nuplėšti lūpą.
Yra karšininkų, kurie net nežiūri į dugnines meškeres. Jie taip pat teisūs, nes yra daugybė puikių karšinių vietų, kur nepagaudysi dugnine meškere. Itin efektyvi žvejyba būna paseklėjimuose tarp duobių. Taip pat puikios karšių žvejybos būna sėkliuose toliau nuo kranto.
Karšių žvejybai plūdine meškere galioja tos pačios šėrimo ir masalų taisyklės. Žvejybai dažniausiai naudojamos „Match" tipo meškerės. Jų galiukai kiek standesni nei Fider meškerės ir didesni žiedeliai, kad pralystų stabdžio mazgelis. Plūdinės meškerės sistemėlė. Viršuje mazgelis iš virvutės, lengvai pralendantis per žiedelius.
Kairiau plastikinis stabdelis, kurio anga mažesnė nei mazgelio. Pagrindinis valas iki 0,14 mm, nes nuo to priklauso užmetimo nuotolis. Pavadėlį geriau naudoti fluorokarboninį, apie 0,12 mm. Toks valas neturi atminties ir nesipainioja, nesimazgo. Pavadėlis būna apie 40+cm ilgio ir dedamas itin mažas 0,2,- 0,3 g švinelis pagreitinti skendimą. Karšis kimba pakeldamas masalą nuo dugno. Pakyla švinelis ir plūdė gulasi. Nekantrūs žvejai kerta ir dažniausiai nieko nepagauna.
Atskirai galima paminėti karšių žvejybą Nemune. Karšiai Nemune greičiau auga, yra gerokai riebesni. Tokio pat ilgio karšis Aukštaitijos ežere svers 700, Nemune 1,2- 1,3 kilogramo. Pirmas aktyvus kibimas būna nutirpus Kuršmarių ledams, Nemuno žemupyje. Tada palei Rusnės - Uostadvario keliuką stovi daugybė automobilių. Gaudoma dugninėmis meškerėmis gana toli nuo kranto.
Skirtingai nuo ežerinių dugninių, dažniausiai naudojamos dugninės be šėryklėlių. Priklausomai nuo srovės dedami 2 arba 3 uncijų švinai. Kiek vėliau karšiai skirstosi neršti į kanalus ir senvages. Žvejai renkasi Nemuno vagą ir senvages už Rusnės ties Pagėgiais. Labai fantastiškas laikas, kai gieda lakštingalos ir pakrantėje ikrus garsiai barsto didžiuliai karšiai. Prie pakrantės ar senvagėse kimba išsineršę karšiai.
Gaudoma plūdinėmis meškerėmis. Vagoje su dugninėmis gaudomi dar savo eilės laukiantys karšiai. Dažniausiai naudojami sunkiausi fideriai ar net karpiniai kotai. Esant mažesnei srovei, visada pasiteisina karšių gaudymas su šėryklėle. Tik masalo rutulys būna didesnis nei ežere, kad srovė neneštų. Vasarą, Nemunui nusekus gaudoma ir plūdinėmis meškerėmis. Surandama duobė, pašeriami ir leidžiami palei dugną masalai. Šeriama pastoviai, kas 15- 20 minučių. Dažnai tenka gaudyti įsibridus, žvejai daro į dugną įbedamus staliukus pašarui ir masalams. Patogiausia žvejoti boloninėmis arba „Match" tipo meškerėmis.
Tokiose duobėse žvejoja ir dugninėmis meškerėmis. Tiek, kad daug duobių kasmet keičiasi ir retai rasi patrauklią duobę su tiek pat patrauklia ir žvejybai tinkama pakrante. Nemune karšių žvejyba prasideda anksti pavasarį. Apie balandžio 20 dieną Nemuno Deltos regioniniame parke mėnesiui įsigalioja draudimas žvejoti karšius. Karšiai kimba ir žiemos metu, tik dažniausiai smulkesni.
Reikia ieškoti apie 7- 8 metrų gylių, kur dugnas gana plokščias, netoli šlaito. Šeriama gerokai smulkesniais pašarais nei vasarą. Puikiai tinka duonos džiuvėsėliai sumaišyti su sausais pašarais ir negailint pridedant uodo trūklio lervų. Didesnius karšius privilioja juoda duona. Labai padeda dugno išdaužymas sunkesniu balastu, pavyzdžiui menkiniu pilkeriu. Pastebėta, kad suveikia dugno pažymėjimas. Tam labai tiks į marlę sudėtas pašaras ir nuleistas į dugną. Karšiai pagal jį geriau orientuojasi surasdami pašertą vietą.
Panašu ligi šiol geriausia avižėlė karšiams yra sidabro spalvos, sunki volframinė kriaušelė. Ant jos sukabinami 5- 6 uodo trūklio lervos, musės lerva. Karšis kibdamas kelia sargelį. Žiemą nelaukiama, kertama. Jei žvejojama dviem meškerėmis, eketės turėtų būti nutolusios bent metro atstumu.
Gana daug karšių "žvejų" panašu į žvejybą važiuoja "nes žmona namie gerti neleidžia". Apsistojama kaimų ar sodybų pakrantėse, po savęs paliekama šiukšlių. Tai sukelia negatyvų požiūrį į žvejus ir vėliau tokioje vietoje su sunkumais susidurs ir kultūringi žvejai. Stovyklavietė, kurioje žvejojate turi būti švari žvejybos metu. Dabartinė vietinių karta, tai į kaimą savaitgaliui atvykstantys miestiečiai. Jiems tikrai žvejų paliekamos skardinės, buteliai nėra uždarbio šaltinis. Turi ką pavalgyti ir be bananų žievelių. Malkų ir druskos taip pat turi.