Japoniškų Akmenų Sodų Istorija ir Tradicija Lietuvoje

Japoniškas sodas yra unikalus meno kūrinys, kuriame susijungia įspūdingi gamtos elementai, unikali filosofija ir estetinė harmonija. Tai ne tik gražus kraštovaizdis, tinkantis ramiems pasivaikščiojimams, bet ir prasminga erdvė, skirta meditacijai, vidinei ramybei ir susikaupimui. Apsilankymas japoniškame sode yra puiki proga susipažinti su Japonijos kultūra, filosofija ir meno tradicijomis.

Japoniškų Sodų Istorija ir Raida

Japoniškų sodų istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų. Manoma, kad pirmieji sodai atsirado per Nara (710-794) ir Heian (794-1185) periodus. Ankstyvieji sodai buvo stipriai paveikti Kinijos kultūros ir daoizmo bei budizmo filosofijų. Muromachi periodu (1336-1573) Zen budizmas turėjo didelę įtaką japoniškų sodų vystymuisi. Šiuo laikotarpiu atsirado sausoji sodų forma (karesansui), kur akmenys ir smėlis naudojami simbolizuoti kalnus ir vandenį. XVII a., Edo laikotarpiu (1603-1868 m.), galutinai susiformavo japoniškasis identitetas, gimė nacionalinė japonų idėja, o sodų meno sritį papildė arbatos sodo tipas.

Pagrindiniai Japoniško Sodo Elementai

Japoniškas sodas yra sudėtinga sistema, kurioje kiekvienas elementas turi savo simboliką ir funkciją:

• Akmenys ir uolos: Jie simbolizuoja kalnus, salas ir tvirtumą.
• Vanduo: Šis simbolizuoja gyvybę, pokyčius ir nuolatinį judėjimą.
• Smėlis ir žvyras: Dažnai naudojami sausuosiuose soduose, kur smėlis ir žvyras simbolizuoja vandenį ar debesis.
• Augalai: Bonsai medžiai, bambukai, sakurų, klevų ir pušų medžiai yra dažniausiai japoniškuose soduose matomi augalai.
• Tilteliai ir takai.
• Žibintai ir dekoracijos.

Zen budizmas pabrėžia paprastumą ir vidinę ramybę. Sausieji sodai yra puikus šios filosofijos pavyzdys, kur minimalūs elementai naudojami sukurti gilią prasmę. Šintoizmas yra tradicinė Japonijos religija, kurioje garbinami gamtos dievai (kami). Japoniški sodai atspindi pagarbą gamtai.

Tipai japoniškų sodų:

• Kalnuoto peizažo sodai - Tai sodai, interpretuojantys natūralų kalnuotą peizažą ir būtinai turintys vandens elementų.
• Lygumų sodai yra visiškai plokščio reljefo.
• Sausieji sodai - tai sausojo peizažo sodai, dar vadinamas dzen, arba samurajų, sodais. Šių sodų atsiradimą lėmė dzen mokymas, kurio pagrindinė doktrina - mokymas apie tris Budos kūnus.
• Arbatos sodai - arbatos gėrimo ritualui skirti sodai. Šie sodai labai nedideli, imituojantys miškingo kalno šlaito ar slėnio fragmentą.

Japoniški Sodai Lietuvoje

Nors Japonija yra toli nuo Lietuvos, japoniškų sodų tradicija rado savo vietą ir mūsų šalyje. Japoniški sodai Lietuvoje yra unikali galimybė pasinerti į Rytų kultūros pasaulį, patirti harmoniją tarp žmogaus ir gamtos bei atrasti vidinę ramybę.

Japoniškas sodas Mažučiuose, Kretingos rajone, yra didžiausias tokio tipo sodas Europoje, užimantis net 16 hektarų plotą. Šio unikalaus sodo kūrėjai yra meistras iš Japonijos Hajime Watanabe ir lietuvis gydytojas Šarūnas Kasmauskas. Rokas Valčius, mokęsis Japonijoje bonsai priežiūros ir sodininkystės, 2004 metais pakvietė meistrą H. Watanabe prisijungti prie projekto. Sodas buvo pradėtas kurti 2007 metų spalio 10 dieną visiškai tuščioje vietoje.

Vilniaus universiteto botanikos sode, Kairėnuose, yra įkurtas japoniškas sodas, sukurtas pagal Edo periodo (1615-1867) pasivaikščiojimų sodo stilių. Architektūra ir dizainas suprojektuoti taip, kad lankytojai galėtų vaikščioti vingiuotais takais, atrandant įvairias sodo dalis.

„Tyrosios širdies” japoniškas sodas, dar žinomas kaip Sei Shin En, yra įsikūręs T. Kosciuškos gatvėje Vilniuje. Sodo idėjos autorė yra dailininkė Dalia Dokšaitė, kuri domisi Tolimųjų Rytų kultūra ir tapo japoniška sumijė technika.

Naujos viešos žaliosios sostinės erdvės - japoniško sodo Šnipiškėse kūrėjai dar prieš oficialią atidarymo šventę suskubo atverti vartus lankytojams, norintiems įamžinti ypatingą pavasario laiką - sakurų žydėjimą. Sodas įrengtas pagal visus tradicinio japoniško sodo reikalavimus. Jis skirtas ramiems pasivaikščiojimams takais einant pagal laikrodžio rodyklę. Sodas tikrai patiks šeimoms: čia įrengta vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas, visų saugumui pasirūpinta ir vaizdo kameromis. Šalia pasivaikščiojimo takų yra daugybė suolelių, kitų mažosios architektūros elementų, atsigaivinimui įrengti geriamojo vandens fontanėliai. Informaciniai stendai padės atpažinti ir suprasti tradicinio japoniško sodo elementus - Fudži ugnikalnį simbolizuojantį kalnelį, didžiulius akmenis, sausąsias upes, o visžaliai augalai ir kitos detalės leis šiai vietai būti patraukliai visus keturis metų laikus.

Japoniškų Sodų Lankymo Taisyklės

Japoniško sodo lankymo taisyklės sako, kad privalu tausoti parko želdinius, skaldos, akmenų kompozicijas, vaikščioti tik takeliais, dviračius palikti prie įėjimo ir parke judėti pėsčiomis, naminius gyvūnus vedžioti tik takeliais, rūpintis savo saugumu, nelipti ant akmenų ir sodo kalvų.

Japonai į sodus eina kaip į šventovę, kur gali pailsėti nuo rutinos, kasdienių rūpesčių, susilieti su gamta ir pajusti harmoniją. Japoniškus sodus reikia smalsiai tyrinėti lyg kokį rebusą. Čia svarbi kiekviena detalė, kviečianti būti pastebėta. Tad skubėjimui sode - ne vieta.

Informacija apie Japoniškus sodus Vilniuje

tags: #namo #japoniskas #akmenu #sodas