Namo Rekonstrukcijos Registravimo Tvarka Lietuvoje

Nekilnojamo turto registravimas yra būtina procedūra visiems savininkams, norintiems įteisinti ir oficialiai įrodyti nuosavybės teises į pastatus, žemės sklypus ar kitus objektus. Registravimas suteikia teisinę apsaugą, leidžia laisvai disponuoti turtu - parduoti, dovanoti, įkeisti - ir užtikrina, kad objektas būtų matomas valstybiniuose registruose. Tačiau daugeliui savininkų vis dar išlieka neaišku, kokius dokumentus reikia pateikti, kiek laiko trunka visa procedūra ir kokia yra reali jos kaina.

Kada Būtina Registruoti Nekilnojamą Turtą?

Nekilnojamo turto registravimas yra privaloma procedūra kiekvienam savininkui, kai atsiranda ar pasikeičia nuosavybės teisė. Registruoti būtina ne tik naujai pastatytus objektus, bet ir tuos, kurių teisinis statusas pasikeitė dėl sandorio, rekonstrukcijos ar kitų aplinkybių. Po paskutinio punkto svarbu paminėti, kad registravimo pareiga kyla ne tik dėl sandorių ar statybos, bet ir dėl bet kokių pokyčių, kurie turi įtakos turto teisinei būklei.

Kokie Dokumentai Reikalingi Registravimui?

Nekilnojamo turto registravimui būtini dokumentai priklauso nuo objekto tipo, jo atsiradimo pagrindo ir atliktų pokyčių. Tačiau bendras principas išlieka tas pats - Registrų centrui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę ir faktinę objekto būklę. Po šių punktų svarbu pabrėžti, kad tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo situacijos. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų pažymų, pavyzdžiui, apie inžinerinius tinklus, paskirties keitimą ar žemės servitutų nustatymą.

Nekilnojamo Turto Registravimo Procesas Žingsnis Po Žingsnio

Nors registravimo procedūra gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų ji susideda iš kelių aiškių žingsnių. Svarbiausia tinkamai pasiruošti - surinkti reikalingus dokumentus, atlikti matavimus ir pasirūpinti teisiniu pagrindu.

1. Teisinio Pagrindo Paruošimas

Pirmasis žingsnis - įsitikinti, kad turite dokumentą, kuris patvirtina nuosavybės teisę. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ar kitas teisinis sandoris.

2. Kadastriniai Matavimai

Jeigu objektas registruojamas pirmą kartą arba jam buvo atlikti iš esmės keičiantys darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, ploto keitimas), būtina atlikti kadastrinius matavimus.

3. Dokumentų Pateikimas Registrų Centrui

Kai visi dokumentai paruošti, savininkas gali pateikti paraišką registravimui per savitarną. Sistemoje pasirenkama konkreti procedūra: pirmasis registravimas, duomenų pakeitimas, statinio įregistravimas ar kiti veiksmai.

4. Registrų Centro Vertinimas

Pateikus dokumentus, Registrų centras juos patikrina ir įvertina, ar informacija yra aiški, tiksli ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

5. Nekilnojamo Turto Registravimas

Kai procedūra baigiama, savininkas gauna oficialų patvirtinimą, o objektas įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registrą.

Nekilnojamo Turto Registravimo Kaina

Nekilnojamo turto registravimo kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: objekto tipo, pasirinkto registravimo termino, ar reikalingi kadastriniai matavimai ir ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka. Pirmiausia, kainą lemia registravimo paslauga, kurią teikia Registrų centras. Įprastas registravimas dažniausiai kainuoja mažiau, tačiau gali užtrukti iki kelių savaičių. Skubos tvarka registravimas atliekamas gerokai greičiau - net per 1-3 darbo dienas, tačiau už tai taikomas didesnis tarifas.

Antra, reikšmingą dalį išlaidų sudaro kadastriniai matavimai, jei jie privalomi konkrečiu atveju. Matavimų kainos skiriasi pagal objekto plotą, sudėtingumą ir matininko paslaugų įkainius. Mažesniems objektams kaina gali būti keli šimtai eurų, o dideliems ar sudėtingiems statiniams - keliais kartais didesnė.

Trečia, svarbi ir dokumentų parengimo kaina. Jei turtas naujai pastatytas, gali prireikti projektavimo dokumentų, energinio naudingumo sertifikato, statybos užbaigimo procedūrų.

Galiausiai, būtina paminėti, kad Registrų centras nuolat skelbia aktualius įkainius, todėl savininkams verta juos pasitikrinti prieš pradedant procedūrą.

Kaip Pagreitinti Registravimo Procesą?

Nekilnojamo turto registravimas gali užtrukti, ypač jei dokumentai pateikiami nepilni arba trūksta kadastrinių matavimų. Tačiau procesą galima reikšmingai pagreitinti, jei savininkas iš anksto pasiruošia ir imasi kelių svarbių veiksmų. Pirmiausia, verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra pilni ir galiojantys. Tai reiškia, kad teisinis sandoris turi būti tinkamai patvirtintas (pvz., notaro), o statybos dokumentai - teisingai suforminti.

Dažnai procesas užstringa dėl smulkių netikslumų: trūkstamų parašų, neteisingai nurodytų duomenų ar neatnaujintų kadastrinių bylų. Antra, galima rinktis registravimą skubos tvarka. Tai ypač aktualu, jei turtą planuojama greitai parduoti, įkeisti ar kitaip naudoti finansiniuose sandoriuose. Skubos tvarka registravimas paprastai atliekamas per kelias dienas, tačiau kainuoja daugiau.

Trečia, procesą pagreitina iš anksto atlikti kadastriniai matavimai. Jei objektas naujai pastatytas, suformuotas ar rekonstruotas, matavimai yra būtini, todėl geriau juos suplanuoti anksčiau, o ne laukti, kol jų pareikalaus Registrų centras.

Galiausiai, verta naudotis Registrų centro savitarna, kuri leidžia pateikti dokumentus elektroniniu būdu, gauti atsakymus greičiau ir stebėti registravimo eigą realiu laiku.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar kiekvienas turtas turi būti registruotas Registrų centre? Taip. Visi naujai atsiradę, įsigyti ar pakeisti nekilnojamo turto objektai turi būti registruojami, kad nuosavybės teisės būtų įteisintos ir matomos valstybiniuose registruose.
• Ar reikia registruoti nebaigtą statybą? Taip, nebaigta statyba taip pat turi būti registruojama. Tai leidžia įteisinti statinio būklę, apsaugoti savininko teises ir ateityje atlikti statybos užbaigimo procedūras be papildomų kliūčių.
• Kiek laiko užtrunka nekilnojamo turto registravimas? Įprasta registracija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Skubos tvarka procedūra atliekama greičiau - dažnai per 1-3 darbo dienas.
• Kiek kainuoja NT registravimas? Kaina priklauso nuo objekto tipo, ar reikalingi kadastriniai matavimai, ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka. Paprastai registravimo paslaugos kaina prasideda nuo keliolikos eurų, tačiau su matavimais gali siekti kelis šimtus ar net daugiau.
• Ar galiu registruoti turtą internetu? Taip. Registravimą galima atlikti per Registrų centro savitarną, pateikiant visus reikalingus dokumentus elektroniniu būdu. Tai paprastai yra greitesnis ir patogesnis būdas.
• Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus? Jie privalomi, kai turtas registruojamas pirmą kartą, atlikta rekonstrukcija, ploto keitimas arba kiti esminiai objekto pakeitimai. Be jų registracija negali būti atlikta.
• Ar galiu parduoti turtą, jei jis neįregistruotas? Ne. Neįregistruotas turtas negali būti teisėtai parduodamas, dovanojamas ar įkeičiams. Pirmiausia turi būti atlikta registracija, o tik tuomet leidžiami sandoriai.
• Kiek laiko galioja atlikti kadastriniai matavimai? Kadastriniai matavimai galioja tol, kol objekte neįvyksta pokyčių. Jei statinys rekonstruotas ar pakeista jo struktūra, matavimus reikia atlikti iš naujo.

Svarbūs Aspektai Statant Ūkinį Pastatą ar Namą Sodo Bendrijoje

Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.

• Statybos leidimas: Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas.
• Informavimas: Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.
• Žemės sklypo paskirtis: Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms.
• Atstumai nuo sklypo ribų: Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
• Aukščio apribojimai: Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
• Energinio naudingumo klasė: Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.
• Kadastriniai matavimai: Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
• Inžineriniai tinklai: Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
• Saugos ir aplinkosaugos reikalavimai: Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.

Nebaigto Statyti ar Rekonstruoto Statinio Registravimas

Pagal SĮ 47 str. 2 p., nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, statytojui (užsakovui) užpildžius pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir statinio ekspertizės rangovui patvirtinus šią pažymą IS „Infostatyba“.

Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo įregistravimo. Už šių reikalavimų nevykdymą taip pat numatoma administracinė atsakomybė.

Pažyma Apie Statinio Statybą Be Nukrypimų

Statinio ekspertizės rangovo patvirtinta pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinama statomo statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslais.

Statytojas (užsakovas), kartu su privalomaisiais dokumentais pasirinktam statinio ekspertizės rangovui, teikia užpildytą Pažymą pats, arba įgalioja tai atlikti atstovus.

Namo Pridavimo Svarba ir Pagrindinės Klaidos

Paprastai namo ar statinio statybos pridavimas atliekamas naujai pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus, modernizavus statinius, baigtai ir nebaigtai statybai. Pasibaigus bet kokio statinio ar namo statybai, jis turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, o savininkui išduodamas nuosavybės dokumentas. Namo ir (ar) statinio pridavimo procese didelį vaidmenį atlieka ir kadastrinių matavimų darbų atlikimas.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus. Todėl pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius statinius, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti, būtina nepamiršti atlikti statinių (pastatų, patalpų) kadastrinius matavimus.

Kadastriniai statinių matavimai yra viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą. Atestuotas matininkas atlieka žemės sklypo bei statinio matavimus vietoje, fiksuoja duomenis, ruošia kadastrinių matavimų bylą. Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą.

Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.

Statybos Užbaigimo Aktas

Statybos užbaigimo aktas - nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Aktas išduodamas užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio statybą, rekonstravus nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį taip pat atnaujinus (modernizavus) pastatą.

Deklaracija Apie Statybos Užbaigimą

Deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

Dokumentai Reikalingi Baigtai Statybai

Baigta statyba - namo pridavimui reikia turėti šiuos dokumentus:

• Statybos leidimas;
• Statinio projektas;
• Statinio kadastro duomenų byla;
• Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
• Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka;
• Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus;
• Pastato energetinio naudingumo sertifikatas;
• Pastato garso klasifikavimo protokolas (kai yra privalomas);
• Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (kai yra privalomi);
• Žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (kai tokie yra);
• Statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai toks yra);
• Statytojo įgaliojimas;
• Statybos darbų draudimo polisas kartu su jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopija;
• Geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada apie šių tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams arba geriamojo vandens gręžinio pasas;
• Pažyma apie statinio atitiktį projektui.

Dokumentai Reikalingi Nebaigtai Statybai

Nebaigta statyba - statinio statyba gali būti įregistruota nekilnojamojo turto registrų centre neužbaigus jo statybos. Tuomet reikia turėti šiuos dokumentus:

• Pastato kadastrinė byla;
• Pastato geodezinis planas;
• Inžinerinių tinklų geodezinis planas (jei tinklus ruošiatės dabar pridavinėti);
• Pastato projektas;
• Statybos leidimas;
• Pažyma apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statytojas parašo pažymą laisva forma, kad stato namą nenukrypdamas nuo projekto);
• Įgaliojimas pateikti prašymą (laisvos formos, paprastas rašytinis įgaliojimas, kuris reikalingas, jei prašymą pildo ne pats statytojas, o kitas asmuo);
• Įmokos kvitas (už pažymos be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimą).

Pvz. Nebaigta statyba registruojame, turint ar planuojant gauti banko paskolą namo statybai, todėl mums svarbu turėti namo pridavimą etapais. Patys pirmieji kadastriniai matavimai yra atliekami įrengus pastato pamatus, tada statybos baigtumas gali būti įvertinamas nuo 7 iki 10%, sekančiu etapu matavimai atliekami kada yra pastatyta namo „dežutė“, šiuo atveju yra skaitoma, kad namas užbaigtas apie 50-80% ir pan.

Pagrindiniai Žingsniai

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:

1. Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas. Reikalingų statybos užbaigimo dokumentų sąrašą ir tvarką galima rasti čia: Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
2. Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo. Kartu su prašymu įregistruoti pastatytą ir (ar) statinį Registrų centrui pateikiamas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų byla.

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Registruojant Namą

Su namo įteisinimu, dar vadinamu namo pridavimu, dirbančius specialistus vienijančio portalo pridavimai.lt vadovas Mantas Milašauskas įvardijo pagrindines klaidas, kurios dažniausiai kėlė rūpesčių registruojant naujos statybos ar rekonstruotus gyvenamuosius namus.

1. Darbo projektas: Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų - darbo projekto nebuvimas. Norint gauti leidimą statybai užtenka parengti techninį projektą, o norint statyti reikia turėti ir darbo projektą arba techninį darbo projektą (variantas du viename). Darbo projektas yra namo konstrukcijų projektas, kuriame detaliai projektuojami pagrindiniai statomo namo mazgai.
2. Namo aukštis sklype: Gavę statybos leidimą ir ruošdami statybų aikštelę žmonės mėgsta sklypą „pasitvarkyti“ taip, kaip jiems atrodo logiška. Jei tokie sklypo „patvarkymai“ yra reikšmingi, gali tekti paplušėti papildomai tvarkant dokumentus.
3. Namo matmenų pasikeitimas: Jei namo aukštis ar išorinės sienos buvo pakeistos reikšmingai, statybų inspektorius tikrai parašys pastabą ir neišduos dokumento namo įteisinimui.
4. Namo vieta sklype: Jei namas pastatytas reikšmingai pakeitus vietą (daugiau nei 1 m), gali tekti naikinti išduotą statybos leidimą ir derinti statybų projektą iš naujo.
5. Atestuoti statybų specialistai: Statybos techniniuose reglamentuose detaliai aprašoma, kada ir koks specialistas turi dalyvauti statybose, kokie reikalavimai jam taikomi. Tačiau įprastai statant individualius gyvenamuosius namus užtenka nusisamdyti statybų vadovą.
6. Draudimas: Statybas pradėjus 2017 metais ir vėliau privalu apsidrausti statytojo civilinės atsakomybės draudimu.
7. Vandens tiekimas: Norint įteisinti naujai pastatytą namą privalu įrodyti, kad namuose užtikrintas kokybiško vandens tiekimas.
8. Inžinerinių tinklų pakeitimai: Jeigu pakeitimai nedideli (iki 5 proc. pakeista trasos vieta), viskas gerai. Tačiau esant didesniems pakeitimams gali tekti keisti projektą.
9. Namo sandarumas: A, A+ ir A++ klasės namams būtini namų sandarumo bandymai. Nesandarus statinys neatitiks keliamų energinių reikalavimų ir negalės gauti tinkamo energinio sertifikato.
10. Naujų priestatų atsiradimas: Nenumatyti projekte namo priestatai, tokie kaip stoginė automobiliui, terasa, įstiklintas prieangis ar balkonas gali tapti tikru galvos skausmu. Geriau įteisinti namą, kuris buvo suprojektuotas, o priestatus derinti vėliau.

Baigdamas pokalbį M. Milašauskas papasakojo, kad patirties statybų srityje neturintiems žmonėms naujai pastatyto ar rekonstruoto gyvenamojo namo registravimas išties gali sukelti daug rūpesčių ir dažnai atrodyti pernelyg painus. Tokiu atveju, jis rekomenduoja kreiptis į specialistus, kurie padės išsiaiškinti klaidas ir trūkumus, bendradarbiaus su atitinkamomis tarnybomis ir padės sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Senų Namų Rekonstrukcija: Kur Kreiptis?

Galvojant apie seno namo rekonstrukciją, pirmiausia reikia atsakyti sau: ar tai tikrai bus rekonstrukcija, ar tik kapitalinis remontas. Jeigu keičiasi namo gabaritai ir tūris, tai tikrai bus rekonstrukcija. Tuomet tikrai verta išsiimti savivaldybėje sąlygų sąvadą ir užsakyti projektą pas profesionalius projektuotojus, kurie ne tik paruoš projektą, bet ir gaus leidimą ir prižiūrės statybą. Tuomet nebus problemų su pridavimų ir įregistravimu nekilnojamo turto registre.

Dėl seno namo rekonstrukcijos reikėtų kreiptis į savivaldybę ir užpildyti prašymą sąlygų sąvadui gauti. Gavus sąlygų sąvadą, reikia kreiptis į architektą, kuris pagal sąlygų sąvadą paruoš namo rekonstrukcijos projektą ir gaus leidimą statyti.

Ruošiantis namo rekonstrukcijai, reikalingas rekonstrukcijos projektas. Todėl reiktų kreiptis į tokias paslaugas teikiančius projektuotojus- architektus. Pagal jūsų pateiktą projektavimo užduotį, parengs reikalingus sprendinius, suprojektuos konstrukcijas, tinklus, jei reikia. Viską suprojektavus, projektas atiduodamas derinti per IS "Infostatyba" ir gaunamas leidimas statybai.

Namo pridavimas - tai ne tik paskutinis, bet ir vienas svarbiausių statybos proceso etapų. Jis patvirtina, kad jūsų statinys yra teisėtai pastatytas, saugus naudoti ir atitinka visus galiojančius teisės aktus bei techninius reikalavimus.

Jei turite pakankamai laiko ir žinių, visą pridavimo procesą galima atlikti savarankiškai. Tačiau praktikoje šis kelias dažnai užtrunka net iki pusės metų - ypač tiems, kurie susiduria su šiuo procesu pirmą kartą. Namas privalo būti patikrintas Valstybės institucijų. Tokie formalumai tik dar labiau įrodo, kad namo pridavimas - daug laiko ir kantrybės reikalaujantis procesas.

Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Klientai dažnai pasiekia mus tuomet, kai susiduria su nežinomybe: nuo ko pradėti, kokie dokumentai reikalingi, kokių institucijų įsitraukimo reikės. Mes pasirūpiname visu procesu: sudarome pridavimo planą, organizuojame reikalingų dokumentų rinkimą, koordinuojame procedūras su atsakingomis institucijomis ir perduodame užsakovui oficialius dokumentus - statybos užbaigimo deklaraciją ar aktą.

Kartais, dėl finansinių ar kitų priežasčių, klientai kreipiasi į mus su nebaigtos statybos klausimais - pavyzdžiui, kai reikia parduoti neįregistruotą objektą. Tokiais atvejais vis tiek būtina atlikti registravimo veiksmus, kuriuos galime padėti įgyvendinti greitai ir efektyviai.

Norint patiems pasirūpinti pridavimu, tikrai gali būti, jog pilnas namo pridavimas užtruks ir iki pusės metų ir net ilgiau. Dažnai tai yra įtemptas ir daug energijos reikalaujantis procesas.

tags: #namo #rekonstrukcijos #registravimas