Blokeliai - pati populiariausia sienų statybinė medžiaga tiek individualioje, tiek daugiaaukštėje statyboje. Daugelis individualių namų statytojų išorinių sienų statybai renkasi tradicinį mūrą iš vienos ar kitos rūšies blokelių. Blokeliai didesni ir dažnai lengvesni nei plytos, greičiau ir paprasčiau sumūrijami.
Šiame straipsnyje aptarsime namo statybą iš silikatinių blokelių, jų ypatybes, privalumus ir trūkumus, taip pat pateiksime naudingų patarimų, kaip pasirinkti tinkamus blokelius ir sėkmingai įgyvendinti statybos projektą.
Silikatiniai blokeliai: gamyba ir savybės
Pasak AB „Silikatas“ direktoriaus Vytauto Česnausko, silikatiniai blokeliai ARKO gaminami iš vietinių ekologiškų medžiagų - smėlio, kalkių ir vandens. Silikatiniai gaminiai formuojami presais, naudojant 15-20 MPa slėgį, o kietinami autoklavuose, naudojant 0,8-1,3 MPa slėgį, sočiųjų garų aplinkoje. Kietinimo ciklas užtrunka 10-14 valandų.
Esant hidroterminėms sąlygoms autoklave, smėlis reaguoja su kalkėmis, sudarydamas didelio stiprio cementuojančią medžiagą - kalcio hidrosilikatus.
AB „Silikatas“ gamina įvairaus 12, 15, 18, 24 cm pločio blokelius, kurie skirti ne tik pramoninių ar daugiaaukščių pastatų sienoms, bet ir pertvarinėms sienoms.
Silikatinių blokelių privalumai
- Tikslūs matmenys: Visi ARKO blokų matmenys atitinka leidžiamuosius matmenų nuokrypius gaminiams, skirtiems mūrui su siūle iš plonasluoksnio skiedinio, matmenų nuokrypiai siekia apie 1 milimetrą. Esant lygiai sienai, paprasčiau ir pigiau ją tinkuoti.
- Greita statyba: Blokelius paprastai klijuojame plonasluoksniu skiediniu. Mūrijant plytas skiediniu užpildomos horizontalios ir vertikalios siūlės, tuo tarpu ant ARKO blokelio dedame 2 mm storio skiedinį tik ant horizontalių siūlių, nes vertikalių siūlių užpildyti skiediniu nereikia. Tai turi teigiamos įtakos namo sandarumui ir statybos proceso greičiui.
- Gera garso izoliacija: „Silikato“ gaminamas 24 cm pločio blokelis izoliuoja 56 decibelų garsą. Tai puikus rezultatas.
- Atsparumas ugniai: Silikatiniai blokeliai yra ne tik ypač tvirti, bet ir visiškai nedegūs. Namų gyventojams tai turėtų būti svarbu, nes ištikus gaisrui jie turi pakankamai laiko ne tik patys išeiti, bet ir spėti pasiimti būtinus daiktus. Tyrimais nustatyta, kad mūrinio namo gyventojai turi nuo 120 minučių iki 240 minučių laiko - sienos atlaikys. Atsparumas ugniai yra laikas, kiek, kilus gaisrui, sienos išlaiko tvirtumą.
- Šiluminė inercija: Kaip sakė diskusijos pašnekovas AB „Silikatas“ direktorius V. Česnauskas, silikatiniai ARKO blokeliai yra didelio tankio - 1310-1500 kg/kub. m. „Kuo didesnis tankis, tuo didesnė šiluminė inercija, tuo mažiau kambario temperatūra priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą - kambariuose palaikoma šiluma, o vasarą sienos neleidžia įkaitinti kambarių iki lauko temperatūros, pavyzdžiui, 30 laipsnių“.
Silikatinių blokelių trūkumai
Visgi, silikatiniai blokeliai - laidžiausi šilumai, nes jų tankis didžiausias. Tad, nors silikatiniai blokeliai ir pasižymi didele šilumine inercija, tačiau jų šiluminės savybės nėra tokios geros, kaip akyto betono blokelių. Todėl, sienas iš silikatinių blokelių būtina apšiltinti.
Statybos technologija ir patarimai
Statant sieną iš ARKO blokelių, sudėtinga sieną pastatyti blogai, su plyšiais, nesandarią, sako statybininkai. A. Kožemiakinas akcentavo pirmųjų blokelių eilių svarbą. Nuo to, kaip bus sumūryti pirmieji blokeliai, priklausys ir visos sienos kokybė.
Svarbu yra tinkamai padaryti pirmąsias eiles. Kadangi siūlė tarp blokelių yra maža, ji nesitraukia.
Bendrovė gali sukomplektuoti užsakovui ne tik reikiamus statybai ARKO blokelius, bet ir papildomas priemones, kaip, antai: blokeliams skirtus MITTO klijus ar plonasluoksnio skiedinio klojimo dėžutes skirtingo pločio blokams.
Pritardamas gamintojų atstovui, A. Kožemiakinas akcentavo, kad statybininkas, dirbdamas su viena ar kita medžiaga, turi naudoti ir tinkamus tam produktui įrankius.
AB „Silikatas“ siūlo klientams kartu su blokeliais sukomplektuoti visą reikiamą asortimentą.
#2 Dujų silikatinių blokelių privalumai: lengva instaliacija, tikslumas, sandarumas
Pamatų įrengimas
Planuojant statyti nuosavą namą sklype, žinotina, kad nuo statinio konstruktyvo medžiagos priklauso namo svoris ir per pamatus perduodama konstruktyvo apkrova į gruntą. Todėl labai svarbus yra grunto tipas ir stipris. Pamatų tipo pasirinkimas iš esmės priklauso nuo grunto, dėl šios priežasties privalomi grunto tyrimai.
Lietuvoje anksčiau visuotinai naudotus juostinius pamatūs išstūmė gilieji poliniai pamatai, kuriuos sudaro į tvirtą gruntą besiremiantys atskiri poliai, viršuje sujungti monolitinio gelžbetonio juosta - rostverku. Pamatinius blokelius rostverkui galima įsigyti GKG3. Poliniai pamatai su rostverku. Rostverkui naudojamos kelios eilės iš tuščiavidurių betoninių pamatų. Taip pat naudojama armatūra.
Juostiniai pamatai taip pat išlieka populiarūs statant sunkius namus iš blokelių. Juostiniai pamatai gali būti liejami įrengiant klojinius arba iš blokelių. Priklausomai nuo grunto sąvybių po blokelių pamatu sudedamos pamatų pagalvės - platesnis betoninis blokelis. Gylis turėtų būti ne mažiau 120 centimetrų, toks koks būna maksimalus įšalas Lietuvoje.
Juostinis pamatas iš tuščiavidurių GKG3 blokelių. Blokeliai tarnauja kaip liktiniai klojiniai, į kurių vidų sudedama armatūra ir supilamas betonas. Gaunama itin tvirta ir patikima pamatų konstrukcija. Horizontalios ir vertikalios armatūros kiekį nustato projektuotojas pagal grunto sąvybes ir konstrukcijos svorį.
Prieš porą dešimtmečių pradėti įrenginėti plokštuminiai pamatai, kuomet vientisa pamatų plokštė formuojama po visu namo plotu. Ant tokių pamatų namo apkrovos pasiskirsto tolygiai. Plokštuminiai pamatai ypač naudingi tuo atveju, jei sklype yra silpnas gruntas ir polius tektų gręžti labai giliai. Be to, pamatų plokštė apšiltinama visame plote, nereikia atskirai šiltinti pamatų ir grindų, mažesnė tikimybė susidaryti šilumos tilteliams.
Plokštuminiuose pamatuose, tiksliau termoizoliaciją dengiančiame betono sluoksnyje, iš karto galima išvedžioti grindų šildymo vamzdyną, integruoti kanalizacijos, vandentiekio vamzdžius.
Kad plokštuminiai pamatai būtų šiltesni, o įrengimo darbai greitesni, rinkoje yra plokštuminiams pamatams skirtų surenkamų termoizoliacinių plokščių, kurios nuo tradicinių grindinių polistireninio putplasčio plokščių skiriasi tuo, kad plokščių kraštai laiptuoti, siūlės persidengia, gaunamas sandaresnis termoizoliacijos sluoksnis. Kartu su pamatinėmis plokštėmis komplektuojami išorinio perimetro ir kampiniai borteliai, kurie sujungiami per įlaidas, taip greitinant pamatų montavimą ir eliminuojant šilumos tiltelius.
IZODOM plokštuminių pamatų plokštės išpjaunamos pagal kiekvieną projektą, komplektuojamos su tiesiais ir kampiniais borteliais.
Sienų apšiltinimas
Kadangi silikatiniai blokeliai laidžiausi šilumai, sienas būtina apšiltinti. Dažniausiai pasirenkamas šiltinimas putplasčiu. Kaip minėjome, statyba iš blokelių gana greita, o polistireninio putplasčio izoliacija - šilta, efektyvi, darbas greitas ir nesudėtingas, puikiai įsisavintas daugelio bedrastatybinius darbus atliekančių statybininkų.
Lyginant su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, šiltinimas putplasčiu pigesnis, apšiltintiems pastatams tinka visų modifikacijų tinkai.
Putplasčiu apšiltintoms sienoms tinka bet kokio tipo tinkas, tik nerekomenduojamos tamsios jo spalvos. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą.
Renkantis putplasčio plokščių gamintoją, reiktų atkreipti dėmesį ne tik į šilumos laidumą ir kitas esmines putplasčio charakteristikas, bet ir į gamintojų deklaruojamus matmenų nuokrypius. Tai svarbu dėl to, kad šiltinant neliktų tarp plokščių tarpų, kuriuos tenka užpildyti atraižomis arba klijuojančiomis putomis. Tarpai tarp plokščių - tai papildomas darbas ir medžiagos. Transportuojant būtina plokštes saugoti, kad neištrupėtų kraštai.
Šiltinant fasadus putplasčio lakštai iš pradžių klijuojami prie sienų klijais, o po 2-4 parų, klijams sustingus - smeigiuojami. Jeigu darbai atliekami vasarą, kad klijai per greitai, gerai nesukibę su mūru, neišdžiūtų nerekomenduojama klijuoti ant smarkiai įkaitusių sienų, ypač pilkojo putplasčio. Tokiu atveju reikia naudoti šešėlį ant sienų sudarančias dangas.
Jeigu ant fasadų bus klijuojamos klinkerio ar kitos plytelės, kurios sukuria papildomą atplėšimo jėgą, klijų mišinio reikia tepti daugiau - padengti maždaug 60 proc.
Priklijuotos putplasčio plokštės ant lygaus naujo mūro sienų paprastai smeigiuojamos tik kampuose, kad atlaikytų vėjo plėšimo apkrovas. Smeigės gali būti kalamos arba įsukamos sraigtinės. Patogiau dirbti su įsukamomis smeigėmis.
Putplasčio plokštėms skirtos smeigės paprastai turi plastikinę arba metalinę galvutę ir šerdį. Jei fasadas bus tinkuojamas, rekomenduojama smeiges įgilinti per 2 cm. Tam tikslui gręžiamas lizdas, įsukama smeigė ir uždengiama putplasčio kamščiu, dangteliu, statybininkų vadinama tablete.
Jei ant šiltinimo plokščių bus klijuojamos plytelės, yra vienas išskirtinis reikalavimas: smeigių galvutės paliekamos ant armavimo tinklelio. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti specialias smeiges EJOT Ejotherm S1 nesudarančių taškinių šalčio nuostolių.
Tradicinių blokelių mūrą būtina apšiltinti, dėl to susidaro daugiau darbo etapų - ne tik sienų mūrijimas, bet ir šiltinimas, kuris reikalauja daugiau laiko, medžiagų ir profesionalumo. Blokelių gamintojai netruko surasti išeitį - ėmė gaminti apšiltintus blokelius. Apšiltinti blokeliai sudaryti liktinių klojinių principu, kai šiltinimo medžiaga tarnauja kaip klojinys, o laikančiąją funkciją atlieka į vidaus tarpą užliejamas betonas, kuris sukuria monolitinę konstrukciją.
IZODOM sieninių blokelių storis yra nuo 25 iki 45 cm, išorinė neoporo izoliacija - nuo 5 iki 25 cm storio. Skirtingo storio blokeliai skiriasi šiluminėmis savybėmis: ploniausių IZOStandard blokelių šilumos laidumo koeficiento U vertė yra 0,19 W/ kv.m K, storiausių IZOPassive - 0,10 W/ kv.m K. Tarpas tarp apšiltinimo medžiagų betono užpildymui - 15 cm pločio. Tokio visiškai užtenka tvirtai monolitinei konstrukcijai sudaryti.
Langų ir durų montavimas
Langų medžiagos iš esmės atsiremia į medinių ir PVC pasirinkimą. Mediniai laikomi prabangiais, bet, jei norisi, kad būtų ilgaamžiai, jų išorė turi būti apsaugota aliuminiu, o tai kelia jų kainą.
Ar langas šiltas, rodo trys rodikliai: stiklo paketo (Ug), profilių (Uf) šilumos perdavimo koeficientai ir stiklo paketus skiriančių rėmelių šilumos tiltelio vertė Ψg arba psi.
Renkantis langus geriausia peržiūrėti gamintojų pateikiamus duomenis arba paprašyti gamintojų pagal šiuos rodiklius apskaičiuoti viso lango šilumos perdavimo koeficientą.
Reiktų atskirai paminėti lango dydžio, tiksliau ilgio reikšmę, nes tai turi įtakos namo konstrukcijoms, virš ilgo lango gali reikėti galingos sąramos. Kai kuriais atvejais gali neužtekti gelžbetoninės sąramos. O jei prireiks metalinės, tai statybos kaina dėl vieno elemento padidėja tūkstančiu-dviem.
Namo energiniam efektyvumui svarbu, į kurią pusę orientuotos įėjimo durys. Reiktų stengtis, kad jos nebūtų į šiaurę. Durys turi turėti storesnę staktą-rėmus, geriausia juos maksimaliai paslėpti šiltinimo sluoksnyje. Dėl didelio svorio durys gali būti montuojamos pusiau konstruktyve, pusiau šiltinimo sluoksnyje.
Vientisos sienos mūrijimas - maža dalis statybos darbų, daugiau laiko ir profesionalumo reikalauja angokraščių sutvirtinimas ir apšiltinimas.
Jeigu langai montuojami mūro sienoje, juos sumontavus siūlės dengiamos termoizoliacijos juostomis, bet dabar daugelis statytojų langus ir duris montuoja termoizoliacijos sluoksnyje. Šis sprendimas leidžia sumažinti šilumos tiltelius, papaprasčiau pasiekti A++ energinę klasę.
Tvirtinant langus į šiltinimo sluoksnį naudojami atraminiai elementai - kronšteinai iš metalo, medienos, plastiko ar stiklo pluošto.
Termoprofiliai gaminami iš kietojo poliuretano, ekstruzinio polistireninio putplasčio arba didelio tankio polistireninio putplasčio. Tokie specialūs termoprofiliai atlaiko sunkių langų apkrovą, nesideformuoja.
Langai šiltinimo sluoksnyje yra daugiau patraukti į išorę, įleidžia daugiau šviesos. Kadangi jie apgaubti termoizoliacine medžiaga, neperšąla ir nerasoja, susidaro mažesni šilumos tilteliai.
Kiti blokelių tipai
Be silikatinių, rinkoje yra ir kitų tipų blokelių, tinkamų namo statybai: akyto betono, keraminių, keramzitbetonio ir betoninių. Kiekvienas tipas pasižymi savitomis savybėmis, todėl svarbu atsižvelgti į jas renkantis tinkamiausią variantą.
Pagrindiniai statybinių blokelių tipai:
- Akytojo betono
- Silikatiniai
- Keraminiai
- Keramzitiniai
- Betoniniai
Pagrindinių blokelių tipų palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai blokelių tipai ir jų savybės:
| Blokelio tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Akyto betono | Lengvi, gerai izoliuoja šilumą, lengvai apdorojami | Mažesnis stiprumas, didesnis vandens įgeriamumas |
| Silikatiniai | Didelis stiprumas, atsparūs ugniai, gera garso izoliacija | Laidūs šilumai, didelis tankis |
| Keraminiai | Ekologiški, ilgaamžiai, atsparūs šalčiui | Brangesni, mažesnis matmenų tikslumas |
| Keramzitbetonio | Gera garso izoliacija, atsparūs drėgmei, lengvai mūrijami | Vidutinis stiprumas ir atsparumas |
| Betoniniai | Atsparūs gniuždymui ir temperatūrų pokyčiams, tikslūs geometriniai duomenys | Sunkūs, mažiau populiarūs mažaaukštėje statyboje |
Renkantis blokelius, atsižvelkite į šiuos kriterijus:
- Šiluminės savybės: Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, tuo blokeliai šiltesni.
- Stiprumas: Atsparumo gniuždymui rodiklis rodo blokelio tvirtumą.
- Matmenų tikslumas: Kuo tikslesni matmenys, tuo mažiau skiedinio reikės ir tuo mažesni bus šilumos tilteliai.
- Kaina: Įvertinkite ne tik blokelių kainą, bet ir darbo bei apšiltinimo sąnaudas.
tags: #namo #statyba #is #silikatiniu #blokeliu