Nuosavas namas ar kotedžas gali būti įperkamas net ir jaunoms šeimoms, jei joms pavyks pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis. Šiuo metu jaunas šeimas į regionus vilioja ir valstybės subsidijos pirmajam būstui įsigyti, kurios svyruoja nuo 15 iki 30 proc.
Valstybės parama jaunoms šeimoms
Nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovės MKF projektų vadovė Eglė Karalienė pastebi, kad, nors subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti dalinamos jau ne pirmus metus, tačiau žmonėms vis dar trūksta informacijos. „Jauni žmonės dažnai dar nėra susidūrę su valstybės parama ir suprasti kai kuriuos dokumentus yra sudėtinga, dėl šios priežasties informacija dažnai yra interpretuojama klaidingai“, - sako E. Karalienė.
Tačiau labai svarbu žinoti išimtis iš taisyklės ir pasidomėti plačiau, nes jei turtas, kurį turėjo jauna šeima, yra per mažas, t.y. vienam asmeniui tenkantis naudingas plotas neviršija 14 kv. m. „Taip pat labai dažnai klaidingai suprantama informacija, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Tačiau iš tiesų perkamas būstas gali kainuoti nors ir 200 000 Eur, šeima turi teisę ir tokį pirkti, tačiau subsidijos dydis skaičiuojamas nuo maksimalios 87 000 Eur sumos. Todėl mes visada siūlome savo klientams visgi užpildyti prašymą, ir dažniausiai, jų nuostabai, atsakymas būna teigiamas“, - teigia E. Karalienė.
Kaip gauti subsidiją?
Tvarka nėra sudėtinga:
- Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
- Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tai padaro atvykę į savivaldybę.
- Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka teisės aktais nustatytus kriterijus.
- Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
- Kredito įstaiga per 3 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą ar ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui įsigyti, kredito įstaiga pasirašo su šeima kreditavimo sutartį.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai, o jeigu jaunai šeimai kreditas suteikiamas būstui statyti - per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.
Kas gali kreiptis paramos?
Jauna šeima, kuri nori įsigyti pirmuosius savo namus pasinaudama valstybės paskata, turi atitikti keletą įstatyme nustatytų kriterijų:
- Jauna šeima laikoma tokia šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje tokio pat amžiaus nesulaukę motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba jei vienam ar daugiau vaikų nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba.
- Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus tuos atvejus, kai būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei šeimos būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.
Valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriuose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.
Norint gauti subsidiją, kiekvienas jaunos šeimos narys turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.
Įsigyti pirmąjį būstą pasinaudodamos valstybės paskata planuojančios, bet vaikų neturinčios šeimos gali tikėtis 15 proc. būsto vertės subsidijos, auginančioms vieną vaiką - 20 proc., auginančioms du vaikus - 25 proc., o auginančioms tris ir daugiau vaikų - 30 proc. būsto vertės subsidijos.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų.
Patarimai renkantis būstą
LNTPA prezidentas jaunoms šeimoms, norinčioms įsikurti regionuose, siūlo gerai apgalvoti būsimojo būsto vietą, susisiekimą, socialines paslaugas. „Verta pasidomėti, ar netoliese yra viešojo transporto mazgas, darželis, mokykla, užimtumo centras, sporto salė ir pan. Nes plyni plotai aplink būstą suteikia laisvės ir daug horizonto, tačiau kasdienybėje toks pasirinkimas gali labai greitai apkarsti“, - sako MKF pranešime cituojamas M. Statulevičius.
NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras pastebi, kad jaunos poros ar šeimos, užėjusios apžiūrėti galimo įsigyti būsto, pirmiausia įvertina, kaip jame jaučiasi, ar matomas vaizdas juos džiugina. „Pirmas įspūdis įsirėžia giliai, o ar jis bus teigiamas ar ne, nulemia, kokius potyrius pirmiausia sukelia prieš mus matomas vaizdas. Pastebime, kad jaunos šeimos nori įžengti į namus, kuriuose jau nieko netrūksta, tik būtiniausių daiktų, nes visa kita užsipildys su žmonėmis ir pačiu gyvenimu“, - sako R. Pleteras.
Anot jo, jaunos šeimos dažniausiai renkasi pilnos apdailos būstą naujos statybos daugiabučių komplekse, kad galėtų nieko nelaukiant įsikurti. Jos įprastai nori įsigyti 2-3 kambarių, apie 55 kv. m būstą.
Į ką atkreipti dėmesį perkant būstą?
- Būsto vieta: ar patogi lokacija ir šeimos poreikius atliepiantis išvystytas būtiniausių paslaugų tinklas.
- Infrastruktūra: mokyklos, privatūs ir valstybiniai darželiai, sveikatos priežiūros įstaigos, prekybos centrai, sporto klubai, baseinas.
- Susisiekimas: geras susisiekimas viešuoju transportu.
- Rajono perspektyvos: įvertinti ir paties rajono padėtį ir perspektyvas.
Atokesni, nuo miesto centro esantys rajonai neretai šliejasi prie miško, kur yra nemažai pasivaikščiojimui skirtų takų. Anot „Bonava Lietuva“ vadovo, tokios vietos itin patrauklios tėvams, auginantiems mažus vaikus: „Jie vertina švaresnį aplinkos orą bei ramesnį miesto judėjimą. Be to, pastebime, kad šiuo metu paklausą turi būstai su plačiomis laisvalaikio erdvėmis, žaliosiomis zonomis, kaimynystės erdvėmis“.
Finansinės paskatos būstui įsigyti
Apie dažniausiai naudojamas finansinės paskatos programas būstui įsigyti pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Finansinė paskata pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms
Ši lengvata galioja jaunoms šeimoms - ja yra laikomi sutuoktiniai, kurie yra iki 36 metų (ne imtinai), arba šeima, kurioje motina, tėvas arba globėjas (rūpintojas) vienas augina vaiką (-us) ir taip pat yra iki 36 metų amžiaus.
Ši finansinė paskata taikoma tik tam tikrose Lietuvos teritorijose. Šiemet galiojantis teritorijų sąrašas pateikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.
Būsto paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Finansuoti galima NT įsigijimą, įsigijimą ir statybą, statybą ir rekonstrukciją. Reikia pažymėti, kad finansuojamas tik gyvenamosios paskirties nekilnojamas turtas - nefinansuojami sodo pastatai, loftai, poilsio patalpos ir panašiai.
Valstybės iš dalies kompensuojama būsto paskola
Pagal šią programą įsigyjamas turtas neprivalo būti regionuose - jį įsigyti galima visoje Lietuvoje.
Ji galioja asmenims arba šeimoms, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje, arba neturėjo nuosavo būsto per pastaruosius 5 metus bei anksčiau nebuvo pasinaudoję šia parama.
Naudojantis šia programa, subsidijuojama 15-30 proc. gautos būsto paskolos (ar šios paskolos likučio) sumos. Konkreti dalis nustatoma atsižvelgiant į taikomus kriterijus.
Šiuo atveju taip pat finansuoti galima tik gyvenamosios paskirties NT įsigijimą, įsigijimą ir statybą, statybą ir rekonstrukciją. Asmeniui ar šeimai suteikta subsidija gali būti panaudota pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.
Pagrindinės finansinės paskatos būstui įsigyti:
| Programa | Teritorija | Kas gali pasinaudoti | Subsidijos suma | Turtas | Kur kreiptis |
|---|---|---|---|---|---|
| Finansinė paskata jaunoms šeimoms regionuose | Tam tikros Lietuvos teritorijos (sąrašas www.socmin.lt) | Sutuoktiniai iki 36 metų arba vienas iš tėvų auginantis vaiką iki 36 metų | 15-30% būsto paskolos (iki 87 tūkst. eurų) | Gyvenamosios paskirties NT (įsigijimas, statyba, rekonstrukcija) | SPIS sistema arba savivaldybė |
| Valstybės kompensuojama būsto paskola | Visa Lietuva | Pirmą būstą įsigyjantys arba neturėję 5 metus | 15-30% būsto paskolos (iki 53 tūkst. eurų asmeniui, 87 tūkst. šeimai) | Gyvenamosios paskirties NT (įsigijimas, statyba, rekonstrukcija) | Savivaldybė |
Siekiant gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto paskolą reikėtų deklaruoti savo turtą ir gaunamas pajamas. Tuomet reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir pateikti nustatytos formos prašymą. Gavus savivaldybės pažymą, ją per 15 dienų nuo išdavimo dienos reikėtų pateikti bankui.
Kaip derėtis su būsto pardavėju?
Perkant NT yra svarbu žinoti, kaip bendrauti su pardavėju. Sėkmė derybose pirkėjui gali kainuoti nuolaidą ar kitą pridėtinę vertę. Pasak NT bendrovės „Citus“ pardavimų vadovės Andželikos Keršytės, pirkėjų bendravimas su būsto pardavėjais nėra katės ir pelės žaidimas. Ji tikina, kad pirkėjo tikslas negali būti bet kokia kaina gauti nuolaidą būstui, nes tokios derybos dažniausiai būna nesėkmingos.
Sėkmingas sandoris nebūtinai reiškia, kad būsto pirkėjui pavyko nusiderėti gerą kainą. Pasak jos, derybų metu nereikėtų viso dėmesio sutelkti tik į dominančio būsto kainą.
Kaip bendrauti su pardavėju, renkantis būstą? Pirmiausia, rekomenduojama aplankyti ne vieną projektą, apžiūrėti ne vieną potencialų būstą ir skirti pakankamai laiko susitikimo metu - valandą ar pusantros. Ir pirmo susitikimo metu mes neturėtumėme derėtis dėl kainos, sąlygų ir pan., o visą energiją turime nukreipti bendravimui apie patį projektą. Išprovokuokite pardavėją, kad jis atskleistų kuo daugiau projekto pusių, kad suprastumėte, ar jūsų gyvenimo kokybė jame jums patiks.
Pirmo ir antro susitikimų taisyklės
Pasak A. Keršytės, pagrindinis pirmo susitikimo su pardavėju tikslas yra sužinoti kuo daugiau informacijos apie projektą.
Pirmiausia, turite išsiaiškinti, ar būsto, kurį planuojate pirkti, vertė, yra tikra, ar tai konkurencinga kaina. Tuomet būtinai turite pasidomėti vystytoju, paanalizuoti jį, jo projektus. Ir atsakyti sau į klausimą, ar galite pasiūlyti palankesnes, geresnes sąlygas, pačiam vystytojui.
Susitikimas neturi prasidėti nuo kainos ir nuo nuolaidos. Jeigu mes esame nusiteikę draugiškai, bendradarbiaujame, nebijokime pasakyti, ar projektas mums patiko ar ne, kas jums patiko, kaip jūs norėtumėte gyventi. Pasakius komplimentą pačiam vystytojui, ateina geras laikas pasakyti, tai, ką jūs pasiruošėte. Aš skatinu būti atviriems, nebijoti emocijų. Jeigu derybų metu supratote, kad reikės ir trečio susitikimo, investuokite į jį. Nes tikslas yra toks, kad sandoris būtų sėkmingas.
A. Keršytė ir priduria, kad svertų derybose pirkėjui duoda mažiau likvidus butas. Ką aš noriu pasakyti, kad galbūt tame bute, kurį jūs nusižiūrėjote, yra tam tikras trūkumas, kurį jūs galėtumėte išnaudoti, kad gautumėte geresnę kainą.
Teisiniai aspektai perkant būstą
Siekiantiems įsigyti gyvenamąjį būstą, atrodytų, būsto pasirinkimas yra labai platus. Gausu parduodamų tiek naujos statybos, tiek jau perparduodamų butų, loftų, studijų, namų, sublokuotų namų, kotedžų ir kt.
Pasak teisininko, nekilnojamojo turto skelbimų portaluose galima rasti tokių „butų“, kurie paprastam pirkėjui iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau, pasidomėjus atidžiau, tampa akivaizdu, jog būstas yra ne gyvenamosios, o poilsio ar netgi viešbučių paskirties.
Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis skelbimuose gali būti apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pirma, įsigytos negyvenamosios paskirties patalpos gali būti apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo, be kita ko, įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustatyti yra pavesta savivaldybėms, todėl, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.
Taigi, viena vertus, įsigijus poilsio paskirties patalpą nekilnojamojo turto mokesčio išvengi pavyktų (jei poilsio paskirties patalpos ir kito nekilnojamojo turto vertė neviršija 150 000 Eur), tačiau, pavyzdžiui, įsigytai viešbučių paskirties patalpai nebūtų taikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, o nekilnojamojo turto mokestis, kuris už viešbučių paskirties patalpą gali siekti ir kelis šimtus eurų ar netgi daugiau per metus, atsižvelgiant į tokios patalpo...