Namo Kanalizacijos Statyba ir Įrengimas: Nuo Projektavimo Iki Priežiūros

Nuotekų šalinimas yra tokia pat svarbi pastato inžinerinė dalis, kaip ir vandentiekis, šildymas bei vėdinimas. Tinkamai įrengta kanalizacija padės efektyviai ir be problemų pašalinti nuotekas, palaikyti švarią aplinką ir tausoti gamtą. Nuotekų sistemą lengviausia montuoti pradiniame statybų etape, kai jau įrengti pamatai, prieš betonuojant juodgrindes.

Žodis kanalizacija kilo iš prancūziško canalization ir reiškia nuotekų surinkimą požeminiuose ar sienose paslėptuose kanaluose - vamzdynuose, kuriais jos patenka į miesto centrinius vandens valymo įrenginius arba vietinės nuotekų sistemos talpas, ten yra išvalomos ir išleidžiamos į vandens telkinius arba panaudojamos laistymui. Kad nuotekų šalinimas yra svarbus pagrindinėms higienos reikmėms, žmonija suprato jau prieš 5000 metų, atsiradus pirmiesiems miestams ir gyvenvietėms. Senovės Romoje pagrindinis nuotekų vamzdynas Cloaca Maxima buvo net 7 m pločio.

Lietuvoje XVI a.-XVII a. pradžioje Vilniaus Žemutinėje pilyje statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir valdovo dvarui priklausančius statinius naudoti pažangūs tiems laikams sanitariniai bei inžineriniai sprendimai. Šalia pastatų rasti uždari nuotekų, lietaus ir gruntinio vandens surinkimo kolektoriai.

Nuo XIX a pabaigos kanalizacijos gaminiai buvo iš ketaus arba keramikos. Ketiniai vamzdžiai rūdijo ir buvo nepatogūs naudoti, todėl šiuolaikinių technologijų dėka ilgainiui įsitvirtino vamzdynai, pagaminti iš plastiko.

Kanalizacijos Sistemos Tipai

Kanalizacija gali būti vietinė ir centrinė. Centrinėje kanalizacijoje buitinės atliekos suteka į miesto ar gyvenvietės nuotekų valymo tinklus. Buitinėms atliekoms ir lietaus vandeniui šalinti naudojami skirtingi kanalizacijos kanalai ir vamzdynai. Dažniausiai kanalizacija veikia savitakos principu.

Visi namai gali būti skirstomi į dvi kategorijas - tuos, kurie gali būti prijungti prie centrinio miesto ar miestelio nuotekas, ir tiems, kurie negali.

Centralizuota Kanalizacija

Gyvenvietėms, daugiabučiams ar komerciniams pastatams centralizuota kanalizacijos sistema yra projektuojama inžinierių pagal galiojantį LR statybos reglamentą (STR) kartu su pastato konstrukcijomis ir kita įranga. Sudėtingesniems pastatams yra pasitelkiamas kompiuterinis projektavimas specialiomis programomis, vadinamas BIM (angl. Building Information Modeling). Informacija saugoma visą pastato gyvavimo laiką, kad prireikus galima būtų nesunkiai pastatus renovuoti, tame tarpe ir nuotekų sistemą bei jos dalis.

Kanalizacijos įrengimas jungiantis prie centralizuotų nuotekų tinklų dažniausiai yra ekonomiškai palankiausias sprendimas, jei tokia galimybė egzistuoja. Šis variantas ypač aktualus miestuose ir tankiau apgyvendintose gyvenvietėse, kur infrastruktūra jau išvystyta. Centralizuotas kanalizacijos įrengimas apima kelis etapus: projektavimą, prisijungimo derinimą, lauko vamzdynų klojimą ir vidaus kanalizacijos įrengimą pastate.

Parengtas lauko kanalizacijos planas yra derinamas su vietinį kanalizacijos tinklą administruojančia įmone („Vilniaus vandenys", „Kauno vandenys" ar pan.). Todėl, kai kanalizacija įrengiama, prieš užkasant ją inspektuoja administruojančios įmonės atstovas.

Vietinė Kanalizacija

Vietinė kanalizacija - tai savarankiška nuotekų tvarkymo sistema, skirta pastatams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuoto miesto tinklo. Ji reikalinga ten, kur gyvenvietės infrastruktūra nesiekia individualių namų, sodybų ar sodo bendrijų. Vietinės kanalizacijos reikalavimai nustato, kaip turi būti įrengta sistema, kad ji būtų saugi ir efektyvi. Šie aspektai apibrėžti statybos techniniuose reglamentuose.

Vis dažniau atsisakoma privačių nuotekų valymo įrenginių, net privačių namų kvartalai jungiami į bendrus kanalizacijos tinklus ir suvedami į bendrą nuotekų valymo įrenginį. Gyvenvietėse namai taip pat sujungiami į bendrą nuotekų šalinimo tinklą. Atstumai tarp nuotekų šaltinio ir nuotekų valyklos tolsta, daugėja sujungimų, vien kanalizacijos vamzdyno nepakaks.

Vietinės kanalizacijos įrengimo kaina priklauso nuo pasirinktos sistemos tipo, sklypo sąlygų ir gyventojų skaičiaus. Svarbu vertinti ne tik įrengimo kainą, bet ir eksploatacines išlaidas - elektros sąnaudas, priežiūrą bei periodinį išvežimą. Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai - modernus ir aplinkai draugiškas sprendimas, tinkantis nuolat gyvenamiems namams.

Efektyvus nuotekų valymas neįsivaizduojamas be kokybiškai veikiančių įrenginių. Jie dirba tyliai, neskleidžia nemalonaus kvapo. Siekiant, kad nuotekų sistemos tinkamai funkcionuotų ir tarnautų ilgą laiką, svarbi kruopšti ir reguliariai atliekama įrenginių priežiūra. Nesiimant reikiamos priežiūros, ilgainiui nuotekų valymo įrenginių darbas gali sutrikti.

Vidinės Kanalizacijos Įrengimas

Projektuojant vidinę kanalizaciją geriausia laikytis taisyklės, kad vamzdžio ilgis būtų kuo trumpesnis. Todėl santechnikos įrenginiai turėtų būti kuo arčiau kanalizacijos įvadų, slepiamų sienose arba kanaluose. Unitazas yra jungiamas prie jose įrengto vertikalaus pastato vamzdyno 110 mm skersmens vamzdžiu, formuojant 1-2 proc nuolydį.

Kanalizacijos išvadai turi būti suplanuoti taip, kad būtų kuo arčiau santechnikos prietaisų. Arčiausiai pagrindinio kanalizacijos stovo ir išvado planuojamas klozetas. Toliau gali būti plautuvė, dušas, vonia. Dar toliau - skalbyklė. Išvadą reikėtų suprojektuoti taip, kad sujungimai su klozetu ir buitine technika būtų iš kieto vamzdžio su kiek įmanoma mažiau posūkių. Negalima daryti statmenų jungimų. Jei tai neišvengiama, jungiama per dvi 45 laipsnių jungtis.

Įrengiant kanalizacijos sistemą individualiame name, svarbu žinoti, kad tekėdamos į kolektorių ar rezervuarą nuotekos išskiria nemalonaus kvapo dujas, kurios gali būti netgi sprogios, todėl jas būtina šalinti įrengiant atskirą izoliuotą ventiliacijos kanalą, geriausia ant stogo ar neeksploatuojamoje pastogėje, dar vadinamą alsuokliu (su arba be atbulinio vožtuvo). Jungiant vamzdžius reikėtų vengti stataus (45-90 laipsnių) kampo, geriau sujungti juos didesnio spindulio „alkūninėmis" jungtimis.

Unitazo vamzdynui prijungti prie vertikalaus kanalizacijos stovo reikalingas standus 100 - 110 mm skersmens vamzdis, pageidautina kietas, nors išimtiniais atvejais gali būti naudojami ir specialūs lankstūs gofruoti vamzdynai, jeigu reikia nežymiai koreguoti klozeto poziciją patalpoje, ypač rekonstruojant patalpas. Plautuvei ar praustuvei prijungti prie nuotekų stovo dažniausiai naudojami 50 mm vamzdynai.

Jeigu norima įsirengti dušo kabiną su pastaruoju metu ypač populiariu įleidžiamu į grindis dušo padėklu, o gal net nenaudojant padėklo, tik grindyse numatant vandens surinkimo angą („trapą") reikia įvertinti perdengimo, kuriame bus montuojamas nuotekų vamzdis, aukštį - kad būtų pakankamai vietos ir sifonui.

Jis reikalingas vamzdynuose susikaupusių nešvarumų pašalinimui. Jeigu nuolydis bus nepakankamas, tekėdamas vanduo nenuplaus nešvarumų ir jie užsilaikys vamzdyne, sukeldami blogą kvapą ar net užkimšdami jį. Jeigu nuolydis per didelis, vanduo nutekės greitai, nespėdamas kartu „pasičiupti" nešvarumų. Populiariausia yra įsirengti savitakinę kanalizaciją, kuria nuotekos šalinamos natūraliu (gravitacijos) būdu.

Siurblinė (slėginė) sistema įrengiama ten, kur ji neišvengiama - kai aukštai gruntinis vanduo ir nuotekų šalinimas pirmame aukšte yra komplikuotas, taip pat kai sanmazgas įrengtas žemiau kolektoriaus, rūsyje. Montuojant galima saugiai naudoti mažesnio skerspjūvio vamzdžius, nei reikalauja savitakinė sistema.

Vamzdžių Parinkimas

Vidaus kanalizacijos sistemai įprastai naudojami pilkos spalvos vamzdynai, tiesa, jie gali būti ir balti arba juodi, jeigu nutinka taip, kad jie tampa matomi interjere. Jų trūkumas - prasta garso izolicija, todėl dažnai girdimas triukšmas tarpaukštiniuose vertikaliuose stovuose. Jeigu nėra galimybės jų deramai izoliuoti, galima įsigyti mažatriukšmius vamzdžius.

Lauko vamzdynui naudojami oranžinės spalvos gaminiai, jie yra gerokai storesnių sienelių, todėl atsparūs smūgiams bei nesideformuoja nuo grunto spaudimo. Išorės vamzdynai klojami apie 1 m gylio tranšėjose, kad žiemos metu neužšaltų nuotekos. Daugiabutyje ar komerciniame pastate dažniausiai pagrindiniai nuotekų vamzdynai yra įrengiami tam skirtuose uždaruose komunikacijų kanaluose pastato viduje. Juos ten deramai izoliuojant, yra išvengiama nemalonaus tarpaukštinio triukšmo.

Vidaus kanalizacijai įrengti dažniausiai naudojami plastikiniai vamzdžiai. Jie lengvi, pigūs, lygiu paviršiumi, lengvai montuojami. Vienintelis plastikinių vamzdžių trūkumas - prasta garso izoliacija. Garsas ypač gerai girdisi vertikaliuose stovuose, kai nuleidžiamos nuotekos. Rinkoje yra plastikinių mažatriukšmių vidaus kanalizacijos vamzdžių, kurie gaminami naudojant specialius, dažniausiai sunkesnius, didesnio tankio plastikus, tokie vamzdžiai turi storesnes sieneles. Triukšmą izoliuojančių vamzdžių kaina būna didesnė nei paprastų plastikinių kanalizacijos vamzdžių.

Lauko kanalizacijai naudojami storesnių sienelių kanalizacijos vamzdžiai, kurie nesideformuoja nuo grunto spaudimo. Sudėtingesnėse vietose, pavyzdžiui, po automobilių aikštelėmis, gamyklose, kur cirkuliuoja aktyvios cheminės medžiagos, įrengiant atvirą vamzdyną evakuacijos keliuose, gali būti naudojami modernūs kalaus ketaus vamzdžiai. Jie nedegūs, gerai izoliuoja garsą, atsparūs korozijai. Šiuolaikiniai ketaus kanalizacijos vamzdžiai padengiami apsauginiu sluoksniu iš išorės ir vidaus. Ketaus vamzdžiai gali būti naudojami slėginėse ir vakuuminėse linijose.

Kanalizacijos įrengimui naudojami vamzdžiai ir fasoninės dalys turi būti sertifikuoti Lietuvoje. Taip pat reikėtų žiūrėti, ar konkretaus medžiagiškumo vamzdynus leidžia vietinis kanalizacijos tinklų administratorius. Taisykles galima rasti įvedus Google „vietinis administratorius + techninė politika".

Lietaus Nuotekų Surinkimas

Viena iš nuotekų šalinimo sistemos dalių yra lietaus nuotekų surinkimas. Lietaus vanduo ne visuomet natūraliai tolygiai susigeria į žemę ir gali pridaryti nemažai žalos pastatams. Ypač ten, kur kieme daug kietų dangų arba netinkamai įrengta nuogrinda prie pamato. Lietaus vanduo prasisunkia per šalia pamato esantį gruntą ir subėga į rūsį, jeigu nėra tinkamai įrengta hidroizoliacija arba jos sluoksnis nepakankamas.

Vietinė lietaus kanalizacija įrengiama, kai nėra galimybės prijungti jos prie centralizuotų tinklų. Šiuolaikinės drenažo sistemos įrengimas yra viena svarbesnių teritorijos planavimo dalių, ypač sklypuose, kuriuose molingas gruntas arba gruntiniai vandenys yra pakankamai aukštai. Tokiose vietose lietaus vandeniui surinkti teks naudoti hermetiškai sandarias talpas ir rasti sprendimą, kur jį panaudoti.

Priešingai nei buitinės nuotekos, lietaus vanduo dažniausiai nevalomas prieš išleidžiant į paviršinius vandens telkinius. Lietaus nuotekų vandens nerekomenduojama nuvesti į buitinių nuotekų kanalizaciją, nes pernelyg didelis vandens kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą. Be to, lyjant į valymo įrenginius atiteka dideli nuotekų kiekiai, todėl dalis neišvalytų buitinių nuotekų gali patekti į atvirus vandens telkinius ar gruntą.

Siekiant išvengti šių neklandumų ir sistemos darbo sutrikdymo, lietaus vanduo nuo lietvamzdžių po žeme nutiestais kanalizacijos vamzdžiais surenkamas į toliau nuo pamato įrengtus specialius lietaus nuotekoms skirtus šulinius arba infiltravimo blokus. Infiltracijos blokus galima panaudoti ir vandens kaupimui, geotekstilę pakeitus geomembrana. Tuomet į blokus patekęs vanduo nesifiltruos į gruntą.

Kanalizacijos Įrengimo Kaina

Kanalizacijos įrengimo kaina gali skirtis kelis kartus priklausomai nuo to, ar būstas jungiamas prie centralizuotų tinklų, ar pasirenkama vietinė sistema, taip pat nuo darbų apimties, grunto sąlygų ir pastato vidaus sprendimų. Kanalizacijos įrengimo kaina nėra fiksuota - ją sudaro keli tarpusavyje susiję veiksniai, kuriuos būtina įvertinti dar planavimo etape.

Dažnai didžiausios išlaidos atsiranda ne dėl pačių vamzdžių ar įrangos, o dėl papildomų darbų ir neįvertintų sąlygų. Vienas svarbiausių aspektų - sklypo vieta ir infrastruktūra. Jei sklypas yra mieste arba gyvenvietėje su išvystytais centralizuotais tinklais, kanalizacijos įrengimas dažniausiai kainuoja mažiau.

Didelę įtaką kainai turi ir grunto tipas bei reljefas. Smėlingame grunte kasimo darbai atliekami greičiau ir pigiau, o molingas ar akmenuotas gruntas reikalauja sudėtingesnės technikos ir daugiau darbo laiko. Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra darbų apimtis. Kanalizacijos įrengimas apima ne tik lauko vamzdynus, bet ir vidaus kanalizacijos įrengimą, kuris priklauso nuo sanitarinių mazgų skaičiaus, pastato aukštų ir planavimo sprendimų.

Svarbu suprasti, kad pigiausias sprendimas ne visada yra ekonomiškiausias ilgalaikėje perspektyvoje. Svarbiausia - vertinti kanalizacijos įrengimą kaip ilgalaikę investiciją, o ne trumpalaikį sprendimą. Vienas efektyviausių būdų sumažinti išlaidas - darbus planuoti kompleksiškai. Jei kanalizacijos įrengimas derinamas kartu su vandentiekio, elektros ar grindinio šildymo įrengimu, galima sumažinti kasimo ir ardymo darbų apimtį.

tags: #namo #statyba #kanalizacija