Daugiabučio namo valdymas ir registravimas nekilnojamojo turto registre

Daugiabučių namų valdymas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius aspektus - nuo administratoriaus parinkimo iki statybos užbaigimo dokumentų tvarkymo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius daugiabučio namo valdymo ir registravimo nekilnojamojo turto registre etapus.

Administratoriaus Parinkimas ir Funkcijos

Pirmas žingsnis yra pasirinkti administratorių, kuris rūpinsis gyventojams priklausančiu bendru turtu ir organizuos jo priežiūrą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus darbą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai.

Administratorius atlieka šias funkcijas:

• Sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau ‒ objektų aprašas). Objektų aprašas 1/4 patalpų savininkų rašytiniu prašymu svarstomas patalpų savininkų susirinkime ir tikslinamas jų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
• Šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus.
• Apskaičiuoja mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą.
• Finansinę apskaitą ir (ar) mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengia mėnesinius mokėjimo dokumentus (sąskaitas, mokėjimų pranešimus ar kt.) ir Nuostatų V skyriuje nurodytu būdu ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d.
• Rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (toliau - metinė veiklos ataskaita).

Administratorius taip pat privalo teikti informaciją apie:

• pavadinimą, teisinę formą, buveinę, bendrąjį telefono numerį, el. paštą.
• administratoriaus (juridinio asmens) paskirto atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, telefono numerį, el. paštą.
• techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo), liftų priežiūros ir kitų paslaugų teikėjų (tarnybų ir (ar) specialistų), avarinių tarnybų telefonų numerius.
• patalpų savininkų atstovų vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją (adresą ir (ar) telefono numerį, ir (ar) el. paštą.

Gyventojų Teisės ir Pareigos

Svarbu, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taip pat, administratorius turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl klausimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, pirmiausia turėtų kreiptis į jų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

Prašymai pateikiami Savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui.

Bendrijos Steigimas

Bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas.

Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą.

Apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą, vietą ir laiką visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams pranešama ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Buto ar kitų patalpų savininkas balsuojant turi po vieną balsą.

Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami į sąrašą, kuriame nurodoma: dalyvio vardas ir pavardė ir kita informacija. Jeigu susirinkimo dalyvis yra įgaliotas savininko atstovas, susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.

Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Protokolas parengiamas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Sprendimas registruoti bendriją priimamas steigiamajame susirinkime.

Notaro patvirtintus dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų registruoja bendriją arba praneša apie atsisakymą registruoti, nurodydamas priežastį.

Jei nepavyksta susitarti su buvusiu valdytoju dėl dokumentų perdavimo, naujasis valdytojas turi teisę kreiptis į teismą.

Naujasis valdytojas gali kreiptis į buvusį valdytoją su raginimu (siųstu registruotu paštu; įteikti pasirašytinai asmeniškai) per nustatytą terminą (pvz. 7 dienų) perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas. Raginime galėtų būti nurodomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 str. 10 d.

Jeigu buvęs valdytojas į gautą raginimą nereaguoja ar raginime nurodytų reikalavimų perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas neįvykdo, arba naujasis valdytojas papildomai neragino buvusio valdytojo įvykdyti savo pareigas, naujasis valdytojas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo įpareigoti buvusį valdytoją atlikti veiksmus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu „Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Teismas sprendime nurodys terminą, per kurį atsakovas turės įvykdyti sprendimą.

Jeigu atsakovas įpareigojimo per sprendime nurodytą terminą neįvykdo, ieškovas (naujasis valdytojas) turės kreiptis į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą.

Nepatenkinti administratoriaus veikla butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo (JVS).

Namo Registravimas Nekilnojamojo Turto Registre

Pasibaigus bet kokio statinio ar namo statybai, jis turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, o savininkui išduodamas nuosavybės dokumentas.

Namo ir (ar) statinio pridavimo procese didelį vaidmenį atlieka ir kadastrinių matavimų darbų atlikimas. Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Todėl pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius statinius, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti, būtina nepamiršti atlikti statinių (pastatų, patalpų) kadastrinius matavimus. Kadastriniai statinių matavimai yra viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą.

Atestuotas matininkas atlieka žemės sklypo bei statinio matavimus vietoje, fiksuoja duomenis, ruošia kadastrinių matavimų bylą. Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą.

Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.

Statybos užbaigimo aktas - nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Aktas išduodamas užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio statybą, rekonstravus nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį taip pat atnaujinus (modernizavus) pastatą.

Deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau - statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

Dokumentai reikalingi namo pridavimui

Baigta statyba - namo pridavimui reikia turėti šiuos dokumentus:

• Statybos leidimas;
• Statinio projektas;
• Statinio kadastro duomenų byla;
• Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
• Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka;
• Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus;
• Pastato energetinio naudingumo sertifikatas;
• Pastato garso klasifikavimo protokolas (kai yra privalomas);
• Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (kai yra privalomi);
• Žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (kai tokie yra);
• Statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai toks yra);
• Statytojo įgaliojimas;
• Statybos darbų draudimo polisas kartu su jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopija;
• Geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada apie šių tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams arba geriamojo vandens gręžinio pasas;
• Pažyma apie statinio atitiktį projektui.

Nebaigta statyba - statinio statyba gali būti įregistruota nekilnojamojo turto registrų centre neužbaigus jo statybos. Tuomet reikia turėti šiuos dokumentus:

• pastato kadastrinė byla;
• pastato geodezinis planas;
• inžinerinių tinklų geodezinis planas (jei tinklus ruošiatės dabar pridavinėti);
• pastato projektas;
• statybos leidimas;
• pažyma apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statytojas parašo pažymą laisva forma, kad stato namą nenukrypdamas nuo projekto);
• įgaliojimas pateikti prašymą (laisvos formos, paprastas rašytinis įgaliojimas, kuris reikalingas, jei prašymą pildo ne pats statytojas, o kitas asmuo);
• įmokos kvitas (už pažymos be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimą).

Pvz. Nebaigta statyba registruojame, turint ar planuojant gauti banko paskolą namo statybai, todėl mums svarbu turėti namo pridavimą etapais. Patys pirmieji kadastriniai matavimai yra atliekami įrengus pastato pamatus, tada statybos baigtumas gali būti įvertinamas nuo 7 iki 10%, sekančiu etapu matavimai atliekami kada yra pastatyta namo „dežutė“, šiuo atveju yra skaitoma, kad namas užbaigtas apie 50-80% ir pan.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:

1. Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas. Reikalingų statybos užbaigimo dokumentų sąrašą ir tvarką galima rasti čia: Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
2. Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo.

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1. Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau - Nuostatai) reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro (toliau - Registras) paskirtį, jo objektus ir jų registravimą, Registro valdytojo ir tvarkytojo funkcijas, jų teises ir pareigas, Registro duomenų, registro informacijos ir Registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų (toliau - Registro duomenys) tvarkymą, Registro sąveiką su kitais registrais (kadastrais), valstybės informacinėmis sistemomis, Registro duomenų saugą, Registro finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą.

Registro paskirtis - registruoti Nuostatų 13 punkte nurodytus Registro objektus ir tvarkyti Registro duomenis.

Asmens duomenys Registre tvarkomi šiame Registre įregistruotų daiktinių teisių turėtojų ir kitų su daiktinėmis teisėmis, šių teisių suvaržymais, įregistruotais juridiniais faktais susijusių asmenų asmens tapatybės nustatymo, Registro objektų registravimo, Registro duomenų teikimo ir Registro objektų apskaitos tikslais.

Registro duomenys kaupiami ir saugomi vienoje Registro duomenų bazėje.

Registras tvarkomas vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų (kadastrų) veiklą ir Registro duomenų tvarkymą.

Registro valdytojas ir tvarkytojas

• Registro valdytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Registro valdytojas).
• Registro tvarkytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau - Registro tvarkytojas). Registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys (toliau - Centrinis registratorius) ir teritoriniai padaliniai (toliau - teritoriniai registratoriai). Visi teritoriniai registratoriai pavaldūs ir atskaitingi Centriniam registratoriui.

Registro valdytojas vykdo Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas duomenų valdytojo prievoles ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytas funkcijas, taip pat turi šiame įstatyme nustatytas teises ir atlieka jame nurodytas pareigas.

Registro tvarkytojas vykdo Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas duomenų tvarkytojo prievoles, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme nustatytas teises ir atlieka jame nurodytas pareigas.

Registro tvarkytojas Registro valdytojo vardu užtikrina duomenų subjektų teisių, nustatytų Reglamento (ES) 2016/679 III skyriuje, įgyvendinimą pagal Registro valdytojo tvirtinamas duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarkant asmens duomenis registruose ir valstybės informacinėse sistemose taisykles.

Registro objektai

Registro objektai - Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis, Teritorijos, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys.

Registro duomenys

Nekilnojamasis daiktas ir Teritorija laikomi įregistruotais, kai jų duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir jiems suteikiamas unikalus numeris (identifikavimo kodas).

Registro tvarkytojas, gavęs prašymus ir Registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba išregistruoti Registro objektą arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų Registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimą Registro objektą įregistruoti, išregistruoti arba pakeisti jo duomenis, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais - atsisakyti Registro objektą įregistruoti ar išregistruoti arba pakeisti duomenis apie jį.

Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis, išskyrus tuos atvejus, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ar jos teritoriniam padaliniui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 12 straipsnio 2 dalį suteikta teisė įregistruoti žemės sklypus savininko vardu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.

Prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu.

Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo arba išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas ir (ar) nuosavybės teisės liudijimas, prašymas įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui perduodami tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis (toliau - per notarą). Prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo arba laikydamasis kitų įstatymuose nustatytų terminų Centrinio registratoriaus nustatyta tvarka.

Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais, ne Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytais, pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo šių Nuostatų nustatyta tvarka.

Kai statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą arba pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau - informacinė sistema „Infostatyba“), asmens prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto registro duomenis ir dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, juridinių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui perduodami per informacinę sistemą „Infostatyba“ Centrinio registratoriaus ir informacinės sistemos „Infostatyba“ tvarkytojo nustatyta tvarka.

tags: #namo #valdymas #registruojamas #nekilnojamojo #turto #registre