Nusprendėte statytis naują būstą ar atnaujinti jau turimus namus? Kiekvienas pastatas - mažas namas ar didelis dangoraižis - prasideda nuo projekto. Lemiama namo statybos dalis yra projektas. Projektuojant galima svajoti, ieškoti, spręsti, grįžti prie ankstesnių sprendimų, keisti ir taip pasiruošti atsakingiausiam etapui - namo statyboms svajonių sklype.
Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias vidinių sienų statybos technologijas ir medžiagas, kurios padės jums sukurti patogią ir funkcionalią erdvę.
Karkasinės Sienos
Vidinės sienos susidaro iš 75, 95, 145, 195 mm konstrukcinės medienos karkaso bei mineralinės vatos garso izoliacijos. Sienų storis priklauso nuo to, ar siena bus skiriančioji ar nešančioji, taip pat - ar bus montuojama kas nors viduje sienos (pvz. tualetas, ventiliaciniai vamzdžiai ir pan.).
Vidinių sienų skydai yra uždengiami bet kokia Jūsų pasirenkama medžiaga, kaip pvz. OSB plokštė, gipso kartono plokštė, medinės dailylentės ir pan. iš vienos pusės jau gamykloje. Mes rekomenduojame klientams naudoti gipso kartono bei OSB plokščių derinį dėl sienų stiprumo, ypatingai jeigu ateityje planuojate ką nors sunkaus kabinti. Jeigu yra reikalingas papildomas atsparumas ugniai, galima naudoti specialias, ugniai atsparias, gipso kartono plokštes, jų sluoksnių kiekį galima didinti iki 3 iš kiekvienos sienos pusės. Garso sumažinimui naudojamos mineralinės vatos plokštės.
Skydinių, karkasinių namų statyba vienose rankose - nuo pamatų iki pilnos apdailos!
Karkasinio namo vidaus sienos būna padengiamas garo izoliacine plėvele. Tarp šios plėvelės ir vidaus apdailos pravedama elektros instaliacija ir vėdinimo ortakiai. Apdaila daroma iš gipskartonio plokščių. Svarbiausias dalykas įrengiant apdailą -nepradurti garo izoliacinės plėvelės. Į tarpus tarp profilių galima sudėti ortakius, elektros instaliaciją. Po to dar sudedama papildoma šilumos izoliacija. Ten, kur nepravedama instaliacija, plėvelė dedama ant profilių ir tiesiai prisukamas gipskartonis. Tokiam montavimui tinka ne visos plėvelės, reikia išsiaiškinti pas pardavėją.
Vidaus pertvaros montuojamos iš specialių pertvarinių profilių. Svarbu tinkamai padaryti sienų jungtis, kad per jas nesklistų garsas. Taip pat pertvaras verta daryti iš dviejų gipskartonio plokščių jas perdengiant. Gipso kartono plokštės tvirtinamos prie profilių specialiais medvaržčiais. Vidaus apdailai geriau naudoti kokybiškas ir tarpusavyje suderintas medžiagas.
IZODOM Technologija
Technologija IZODOM - tai statybiniai blokai, energiją taupančių ir pasyvių namų statybai. Tai lengvų polistireninių formų betonui sistema, naudojama išorinių ir vidinių sienų statybai, vadinama ICF liktiniais klojiniais. Ši technologija dažnai vadinama Lego suaugusiųjų kaladėlėmis, nes atskirų elementų sujungimo būdas yra labai paprastas tarsi žaidimas.
IZODOM technologija
IZODOM susideda iš daugiau nei 100 elementų, kurie derinami vienas su kitu, sukuria vientisą šilumos izoliacijos sluoksnį, pašalindami šilumos tiltelius. IZODOM technologija turi daug privalumų, o svarbiausias iš jų yra statybų greitis. Lengvai naudojamų ir apdorojamų blokų derinimas su betonu pagreitina visą statybų procesą. Be to, nereikia papildomos sienų izoliacijos. Namas iki stogo gali būti pastatytas per 4 savaites.
Lyginant su tradicine statybų technologija, IZODOM taupo jūsų pinigus visą pastato gyvavimo laiką. Namas pastatytas su IZODOM technologija neturi jokių šilumos tiltelių (itin svarbi kokybiško namo charakteristika ). Vieno aukšto, vidutinio dydžio namą pastatysite keletą kartų greičiau lyginant su įprastine statyba. Lyginant su tradicine technologija, namas pastatytas naudojant IZODOM technologiją, leidžia sumažinti CO2 išskyrimą pusiau. IZODOM gaminiai ženkliai pagerina patalpų oro kokybę, išlaikant optimalų šiluminį komfortą kambariuose.
Vidaus Apšiltinimas
Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės.
Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8.
Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltiname iš išorės. Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai. Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.
Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.
Darbų Eiga
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
- Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius.
- Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.
- Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis.
- Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
- Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
Naujas Sprendimas: "Xtratherm" SAFE-R plius Gipsas
Ar renovuojate jau turimą būstą, ar statotės naują - pridėdami papildomos šiluminės izoliacijos iš patalpų vidaus, po stogu ar palubėj bet kuriuo atveju ženkliai padidinate būsto energinį efektyvumą. Koncernas „Xtratherm“ pristato modernią, pasižyminčią ypatingai mažu šilumos laidumu, sienų šiltinimo, sujungto su gipskartonio apdaila, technologiją. Vienu šūviu iškart nušaunate du zuikius: gaunate ir šiltas, ir lygias sienas. Teliks tik nuglaistyti siūles ir sienas nudažyti ar išklijuoti tapetais.
Gaminys „Xtratherm“ SAFE-R plius Gipsas - tai 12,5 mm storio gipskartonio plokštė, iš vienos pusės apšiltinta fenolio dervų putų (PF) sluoksniu, kurio šilumos laidumo koeficiento λ reikšmė yra itin maža - siekia vos 0,021 W / (m K) ar net 0,020 W / (m K) (100 mm storio plokštėms)! Priklausomai nuo jūsų šilumos poreikio, PF izoliacijos sluoksnis gali būti 25, 40, 50, 60, 70, 80, 90 ar net 100 mm storio. Šios plokštės turi B-s1-d0 degumo klase ir yra visiškai ekologiškos.
Privalumai
- Gipskartoniu sustiprintos fenolio putų (PF) plokštės tuo pačiu metu atlieka mažų mažiausiai dvi funkcijas: termoizoliacijos ir apdailos.
- Šios šiltinimo medžiagos nereikia niekuo papildomai uždengti.
- Kartu su sienos šiltinimu pasirūpinama ir jos paruošimu galutinei apdailai, papildomai nešvaistant nei laiko, nei pinigų.
- Dėl išskirtinai mažo plokščių šilumos laidumo minimizuojamas ir patalpų erdvės praradimas: tam pačiam sienos šiltumui pasiekti dabar reikia kur kas plonesnio šiltinamosios medžiagos sluoksnio!
Montavimo Technologiją Lemia Sienos Lygumas
Senesnės statybos būstų sienų kreivumo lygis daro įtaką esminiam šiltinamojo sluoksnio montavimo technologijos pasirinkimui. Mat „Xtratherm“ SAFE-R plius gipsas šiltinimo plokštes galima prie sienos montuoti ant karkaso arba klijuoti prie pagrindo klijais. Pirmasis metodas naudojamas, kai paviršius nėra lygus - akmenų, plytų ar blokų mūras, arba siena, kurios paviršiaus nukrypimai yra didesni nei 3 cm. Termoizoliacija gali būti tvirtinama ant vertikalių impregnuotos medienos tašų arba metalinių karkaso, paprastai naudojamo montuoti pertvaras, elementų. Tarp karkaso elementų papildomai šilumos izoliacijai gali būti įspraustas „Xtratherm“ SAFE-R , PIR arba mineralinės vatos sluoksnis.
Lygioms gi sienoms arba toms, kurių paviršiaus nukrypimo laipsnis yra mažesnis, visiškai pakanka klijavimo metodo, naudojant gipso pagrindu paruoštų klijų mišinį. Pasirinkę šį metodą, įsitikinkite, kad įsigijote „Xtratherm“ SAFE-R produktą, iš termoizoliacijos pusės padengtą ne folijos sluoksniu, o stiklo pluošto audiniu, geriau sukimbančiu su klijais. Jei siena idealiai lygi, „Xtratherm“ SAFE-R plokštes galima tvirtinti tiesiai prie jos, pritvirtinant tvirtinimo elementais arba klijuojant tam skirtais klijais.
Svarbu Tinkamai Paruošti Pagrindą
Visos šiltinamos „Xtratherm“ SAFE-R plokštėmis sienos turėtų būti tinkamos apdailai gipskartoniu: sausos, švarios ir neturinčios įtrūkimų. Jei naujai pastatytos sienos daugumoje atvejų tokios ir yra, tai senosios statybos sienas gali tekti papildomai paruošti šiltinimui, užtaisant įtrūkimus, ir apdorojant pagrindą priešgrybelinėmis medžiagomis ir jį išdžiovinant.
Efektas - Kone Kitą Dieną
Laboratoriniai skaičiavimai rodo, kad apšiltinus „Xtratherm“ SAFE-R plokštėmis išorines būsto sienas iš vidaus, patalpų oras tampa šiltesnis mažų mažiausiai 3‑4 laipsniais. Žinoma, tiksli šilumos ekonomija labai individuali, ji priklauso ir nuo pagrindo izoliacinių savybių, ir nuo šilumos izoliacijos storio, bet aišku viena - patalpose pradeda būti šilčiau kone kitą dieną po šiltinimo darbų pabaigos. Ir šis efektas išlieka neribotą laiką, mat „Xtratherm“ SAFE-R šiltinimo plokščių eksploatavimo terminas yra neribotas.