Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje vyksta jau beveik dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu gyventojai, baimindamiesi nuolat kylančių kainų, neskuba ryžtis renovacijai. Vis dėlto, vis daugiau Rokiškio daugiabučių gyventojų ryžtasi renovuoti būstą ir dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12,4 proc. Daugiausia - Birštone (60 proc.), Palangoje ir Druskininkuose (po 41 proc.), Ignalinos ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 35 proc. ir 31 proc.).
Visgi, situacija didžiuosiuose miestuose skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje, viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą" duomenimis, reikia atnaujinti 5268 daugiabučius, bet pavyko renovuoti tik 371 namą (7,04 proc.).
Renovacijos Etapai ir Finansavimas
Norėčiau pabrėžti, kad gyventojai, kurie domisi renovacija, turi aktyviai kreiptis į mus, nes būtent jų iniciatyva yra pirmasis žingsnis. Šiuo metu yra tinkamiausias metas pradėti procesą, nes paskelbtas naujas renovacijos kvietimas, kuris leidžia inicijuoti projektus su galimybe pasinaudoti valstybės parama. Etapai reikalauja nuolatinio gyventojų įsitraukimo ir derinimų.
Daugiabučių namų atnaujinimas gali būti įgyvendinamas keliais būdais:
- Atnaujinimas daugiabučių namų administratorių ar bendrijų pirmininkų iniciatyva.
- Atnaujinimas savivaldybių iniciatyva.
Valstybės parama renovacijai apima:
- 100 proc. kompensaciją už renovacijos projekto parengimą, administravimą, techninio darbo projekto rengimą, įskaitant projekto vykdymo priežiūrą ir projekto ekspertizę, statybos techninės priežiūros išlaidas.
- 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms.
- 10 procentų papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.
Taip pat suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinių palūkanų dalis, viršijanti 3 procentus, penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo dienos yra apmokama.
Devintajame renovacijos kvietime, kuris bus skelbiamas gruodžio 12 d. dalyvaujantys namai po renovacijos turi pasiekti B energetinio naudingumo klasę. Vienas naujas reikalavimas - didesniuose kaip 1500 kv. m ploto daugiabučiuose įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo objektų reikmėms.
Daugiausiai Rokiškio savivaldybėje renovacijos projektų administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Audrius Dilys teigia, kad matydami gerus ir ekonomiškai pasiteisinusius pavyzdžius, žmonės drąsiau priima sprendimus atnaujinti daugiabučius namus.
Populiariausi Fasadai - Vėdinami
Netgi renkantis C naudingumo klasę, pirmenybė teikiama vėdinamiems fasadams“, - sako A. Dilys. Dėl renovacijos apsisprendė vieningaiKą tik renovuoto, Panevėžio g. esančio, daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Haroldas Saniukas teigia, jog daugiau nei 50 proc. namo gyventojų balsavo už daugiabučio atnaujinimą. Anot pašnekovo, netgi tie, kurie iš pradžių nepalaikė renovacijos idėjos, šiandien džiaugiasi, kad būstas vis dėlto buvo atnaujintas.
Namo bendrijos pirmininkas pasakoja, kad Rokiškyje jų namas yra pirmasis renovuotas vėdinamu fasadu. „Taip, toks sprendimas pareikalavo daugiau investicijų, bet tai apsimoka. Mūsų namo bendruomenė seniai susikūrusi, vieninga ir stipri, todėl buvo lengviau priimti sprendimą daugiau investuoti bei apsidrausti nuo išlaidų ateityje. Vieną žiemą jau išbandėme - šilta, gera ir žmonės patenkinti. Kituose miestuose taip pat populiarūs tokie ventiliuojami fasadai“, - dėstė pašnekovas.
Skydinė Renovacija: Naujos Galimybės Rokiškiui
Skydinės renovacijos technologijos pristatymas
UAB „Skado medis“ rajono vadovams pristatė naują paslaugą - medinių skydų renovacijai gamybą, kurią ruošiasi Lietuvos rinkai pasiūlyti, kai tik gaus sertifikatą. Pasak J.Sakaičio, pagrindinis tokios renovacijos privalumas - greitis, patogumas, tvarumas.
Valstybė, skatindama skydinės renovacijos plitimą Lietuvoje, jai teikia didesnę paramą, nei įprastinei renovacijai. Pasak V. Dambrausko, įprastinei renovacijai buvo teikiama 20-30 proc., o medinei skydinei - 70 proc. parama.
Gyventojų Nuomonės ir Dvejonės
Į redakciją kreipėsi skaitytojas, gyvenantis Panevėžio gatvės 20-ajame name. Jis teigė, kad daugiabutis, kuriame jis gyvena, statytas 1980 metais. Anot rokiškėno, namo gyventojai ne kartą diskutavę ir nutarę, kad jiems būtų priimtiniausia B klasės namo renovacija. A klasės, esą, nenorėtų, nes išsiaiškino, kad „labai brangu“.
Tačiau skaitytojas dvejoja, ar B klasės renovacijai bebūtų skiriama europinė parama? Kyla klausimas, kuo apskritai skiriasi B ir A tipo renovacijos, kas keičiama, kiek A klasė brangiau už B? Kyla ir kitų klausimų, pavyzdžiui, jeigu keičiami plastikiniai langai, tai mes jau to nenorėtume, nes visuose butuose langai kaip ir pakeisti. Taip pat, ar mūsų namas ne per „senas“, nes skaičiau, kad renovacijos šaukime dalyvauti gali tik namai, ne senesni nei 1993 metų statybos.
Ekspertų Įžvalgos ir Kritika
Krašto mokslininkai jau kelerius metus tuščiai beldžiasi į politikų galvas mėgindami perspėti, kad būsto renovavimas investuojant milijonus litų eina netinkama kryptimi. Mat, kaip rodo tyrimai, storinant namų sienas “kailiniais” šilumos sutaupoma palyginti mažai ir tokia investicija yra neefektyvi. Liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos pavyktų sutaupyti tik investuojant į sandarumo užtikrinimą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius teigia: “Tai akivaizdžios sandarinimo klaidos, dėl jų šilumos nuostoliai renovuotame name sumažėja ne tiek, kiek galėtų”.
Mokslininkas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, padarė išvadą, kad pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą apšiltintų namų pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus.
Č.Ignatavičių stebina tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Esą todėl neįmanoma objektyviai nustatyti, ar projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.
Profesoriaus teigimu, norint efektyviai taupyti šilumą, reikia investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” - 80 proc. - iš patalpų išeinančios šilumos.
Išvados
Daugiabučių namų renovacija Rokiškyje yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti energijos sąnaudas. Nors procesas reikalauja gyventojų įsitraukimo ir sprendimų priėmimo, valstybės parama ir sėkmingi pavyzdžiai skatina daugiau žmonių ryžtis atnaujinti savo būstą. Svarbu atkreipti dėmesį į ekspertų įžvalgas ir užtikrinti, kad renovacijos darbai būtų atliekami kokybiškai, siekiant maksimalaus energinio efektyvumo.
tags: #namu #renovacija #rokiskyje