Įsigyjant nuosavą namą, pirmiausia kyla klausimas - kur jį statyti. Renkantis sklypą, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį, dydį, vietą ir kitus faktorius. Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra namų valdos sklypas. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su namų valdos sklypu, jo ypatumus, privalumus bei trūkumus.
Namų valdos sklypo ypatumai
Namų valdos sklypai yra vieni brangiausių rinkoje, tačiau jie suteikia daug galimybių statyti bet kokio dydžio ir kvadratūros namus. Šie sklypai dažniausiai būna sutvarkyti ir dokumentacija paruošta gyvenamųjų namų statybai. Aruodas.lt duomenimis, Lietuvoje yra apie 5000 skelbimų su parduodamais namų valdos sklypais.
Privalumai:
- Didesnis parduodamų sklypų pasirinkimas.
- Įvairesni sklypų dydžiai, nuo 6 arų iki 20-30 arų ar net dar didesni.
- Galimybė statyti bet kokio dydžio ir kvadratūros namus.
- Dažnai sutvarkyta infrastruktūra ir dokumentacija paruošta gyvenamųjų namų statybai.
Trūkumai:
- Aukštesnės kainos.
- Statybos leidimo gavimas (išduodami tik A++ klasės namams).
- Infrastruktūros mokestis (nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų, priklausomai nuo namo kvadartūros).
Statybos reikalavimai namų valdos sklype
Planuojant statybas namų valdos sklype, svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus ir apribojimus, kad išvengtumėte teisinių problemų ir užtikrintumėte sklandų procesą.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Tačiau, jeigu planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui, statybos leidimas yra būtinas.
Nors kai kada statyboms leidimas ir nebūtinas, net ir nesudėtingo statinio statybai reikalingas oficialus projektas. Kada jis būtinas? Ogi tada, kai pagal STR 1.07.01:2002, 6 priedą reikalingi statybą leidžiantys dokumentai (SLD) - rašytiniai pritarimai statinio projektui. Jų reikia, kai jie yra kultūros paveldo objektuose ar specifinėse teritorijose, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje. Na, o jei ketinate statyti nedidelį namelį (iki 80 kv. m ploto ir ne aukštesnį kaip 8,5 m), miesto taisyklės reikalauja gauti SLD.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Alternatyva: žemės sklypas soduose
Alternatyva namų valdos sklypui gali būti žemės sklypas soduose. Šie sklypai dažniausiai yra pigesni, o namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo. Tačiau reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas.
Privalumai:
- Mažesnės sklypų kainos.
- Nereikia statybų leidimo namams iki 80m2.
- Mažesnės išlaidos tyrimams, topo nuotraukai, architekto paslaugos.
Trūkumai:
- Dažnai mažesni sklypai (vos 5-6 arų).
- Sudėtingesnis susisiekimas.
- Reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas.
Žemės paskirties keitimas
Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.
Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima.
Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas.
Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.
Proceso etapai:
- Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
- Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo. Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai.
- Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre. Jei yra dalijami sklypai tarp bendrasavininkų tada prieš registraciją Registrų centre reikia notarinio patvirtinimo, sklypų pasidalijimo pagal atliktus kadastrinių matavimų planus pas notarą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Atsisakyta kai kurių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių.
Komercinės veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties sklype
Priklausomai nuo veiklos, kai kuriais atvejais galima užsiimti komercine veikla, bet komercinės paskirties pastatą statyti gyvenamosios paskirties sklype vienareikšmiškai negalima.
Kadangi pastato paskirtis turi atitikti žemės naudojimo paskirtį, tai galite statyti pastatą, kurio 51 % sudarys gyvenamosios patalpos, o 49 % - komercinės.
Sklypo pardavimas: ką svarbu žinoti?
Parduoti namų valdos sklypą gali būti sudėtingas, bet pelningas procesas. Jei planuojate parduoti savo sklypą, svarbu atidžiai pasiruošti ir sekti kiekvieną žingsnį.
Pagrindiniai žingsniai parduodant sklypą:
- Sklypo vertinimas: Būtina nustatyti sklypo vertę. Profesionalus vertintojas gali pateikti tikslų sklypo vertinimą, atsižvelgdamas į vietovės rinkos sąlygas ir kitus svarbius faktorius.
- Dokumentų paruošimas: Turite turėti patvirtinimus, kad esate teisėtas sklypo savininkas (Nuosavybės dokumentai). Įtraukite tikslius matavimus ir planus, kurie padės pirkėjui geriau suprasti sklypo ribas ir dydį (Sklypo planas).
- Sklypo paruošimas pardavimui: Išvalykite sklypą nuo šiukšlių, perteklinės augmenijos ir kitų kliūčių. Įsitikinkite, kad sklypas atrodo tvarkingai ir patraukliai.
- Skelbimo paruošimas: Pasirūpinkite profesionaliomis nuotraukomis, kurios atspindi sklypo grožį ir potencialą. Aprašykite sklypą kuo išsamiau, nurodydami jo dydį, vietą, privalumus ir bet kokias papildomas detales.
- Bendravimas su potencialiais pirkėjais: Greitai atsakykite į užklausas ir būkite pasiruošę susitikti su potencialiais pirkėjais. Organizuokite sklypo peržiūras, kad pirkėjai galėtų pamatyti sklypą gyvai ir įvertinti jo privalumus.
- Sandorio užbaigimas: Derėkitės dėl kainos ir pardavimo sąlygų. Būkite pasiruošę diskutuoti ir rasti kompromisą. Užtikrinkite, kad visos teisinės procedūros būtų atliekamos tinkamai.
- Mokesčių mokėjimas: Priklausomai nuo šalies ir vietos įstatymų, gali reikėti sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Jei sklypo vertė padidėjo nuo jo įsigijimo momento, gali tekti mokėti pajamų mokestį nuo gauto pelno.
Tinkamas pasiruošimas padeda greičiau surasti pirkėją, išvengti teisinių problemų ateityje, gauti geriausią įmanomą kainą, atitinkančią rinkos vertę, sutaupyti laiko ir pinigų, nes aiškiai žinomi pardavimo etapai ir reikalavimai.
Atstumai nuo sklypo ribų ir kaimynų sutikimai
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kiti svarbūs aspektai: Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Planuojant statybas namų valdos sklype, svarbu atsižvelgti į visus minėtus reikalavimus ir apribojimus.
Sklypo paskirties skirtumai
NTR pažymėjime nurodoma ne tik paskirtis, bet ir būdas. Namų valda, tai kai paskirtis kita, o būdas - vienbučių ir dvibučių arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Sklypai, kurių paskirtis yra KITA, yra skirti statybai, o būdas jau nustatomas atskirai. Jei nėra būdo, vadinasi jį reikia nustatyti kreipiantis į savivaldybę.
Žmonės tik ūkiškai vadina namų valda, šiaip jis yra kitos pagrindinės tikslinės paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos būdo sklypas.
Tvoros statymas ir atstumai
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Tačiau yra tam tikrų niuansų, kurie gali įtakoti šį atstumą.
Jei planuojate statyti tvorą, svarbu žinoti, kad kai kur siūloma apie metrą į savo sklypo pusę patraukti tvorą ir tada būtų galima statytis tvorą be sutikimo. Tačiau koks minimalus atstumas būtų, kad nereiktų kaimyno sutikimo, priklauso nuo vietos savivaldybės taisyklių.
Kaimynų sutikimas statyboms
Jei planuojate rekonstruoti namą ir pristatyti priestatą, kuris „priartėtų“ prie kaimynų arčiau nei 3 m, reikalingas kaimynų sutikimas. Šis sutikimas turėtų būti raštiškas, tačiau ar jis turi būti patvirtintas notaro, priklauso nuo vietos savivaldybės reikalavimų.
Žemės prijungimas prie sklypo
Jei turite žemės sklypą, kuris ribojasi su valstybės žemės sklypu, galite bandyti ją įsigyti arba išsinuomoti. Dėl to reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.
Kuo skiriasi sodo sklypas ir namų valda
Klausimas: Kuo skiriasi sodo sklypas 6 arų ir namų valda? Kaip dėl gyvenamojo namo statybos ir deklaravimo gyvenamosios vietos? Kokie reikalavimai, jeigu yra namukas sodo sklype ar namų valdos dėl renovacijos ar naujos statybos? Kurią geriau žemės paskirtį rinktis gyvenamajam namui?
Komentarai: Geriau rinkitės namų valdą, dėl neaiškios sodų paskirties sklypų ateities ir dėl mokesčių sodų bendrijai. Statybų reglamentai beveik tie patys ir soduose ir namų valdose. Artūras Želnys, UAB Zemindar Mokesčiai mažesni sodo paskirties sklype. Vienbutį gyvenamąjį namą statyti galite, deklaruoti gyvenamąją vietą galite. Skirtumas, kad dvibučio oficialiai nepastatysit. Sodininkų bendrijoje mėgėjiškos sodininkystės paskirties žemėje galima statyti: vieną vieno buto gyvenamąjį namą (iki 8,5m aukščio) ir pagalbinio ūkio pastatus arba vieną sodo namą (iki 8,5m aukščio) ir pagalbinio ūkio pastatus. Vienbučių - dvibučių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklype galima statyti: vieno arba dviejų butų gyvenamąjį namą (jei galioja detalusis planas - laikytis detaliojo plano nustatyti aukščio, užstatymo reglamentų reikalavimų; jei detaliojo plano nėra, vadovautis reglamentų nustatytais reikalavimais) ir priklausinius (pagalbinio ūkio pastatus). Tiek vienos, tiek kitos paskirties žemėje deklaruoti gyvenamąją vietą galioja tos pačios taisyklės - nėra skirtumo. Teik vienos, tiek kitos paskirties žemėje esančius pastatus galima rekonstruoti, keisti paskirtį į: gyvenamąją ir į pagalbinio ūkio pastatų. Tiek energiniai reikalavimai, tiek kitos taisyklės taikomos tos pačios - nėra skirtumo. Tik sodo namui gali būti netaikomi energiniai reikalavimai (statant naują ar rekonstruojant), nes sodo namas skirtas gyventi ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus. Jei sodininkų bendrija yra kaimo vietovėje, kuriai netaikomi saugotinų teritorijų reikalavimai, sodo namą be projekto ir leidimo galima statyti: neviršijant 80m² bendrojo ploto, ne aukštesnį kaip 8,5m aukščio, nesudėtingų konstrukcijų, kai tarpatramis neviršija 6m. Tuo tarpu visiems gyvenamosios paskirties namams reikalingas projektas ir leidimas, nepriklausomai nuo pastato dydžio, energiniai reikalavimai netaikomi tik tiek gyvenamiesiems namams, kurių bendras plotas neviršija 50m². Pagal žemės paskirtį ir namo paskirtis, sodo name deklaruoti gyvenamos vietos negalima, jei galima rinktis, pigiau ir mažiau darbo - namų valda.