Kaip dezinfekuoti patalpas sergant gripu namuose

Gripas - virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors atrodo, kad gripą žino kiekvienas, dažnai jis vis dar maišomas su peršalimu - infekciniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Iš pirmo žvilgsnio šie susirgimai gali atrodyti panašūs, tačiau jų priežastys ir simptomai iš esmės skiriasi. Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu bei silpnumu.

Pagrindiniai gripo simptomai.

Kas yra gripas?

Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Virusas į žmogaus organizmą patenka smulkiais lašeliais ir išskyromis iš užsikrėtusio kvėpavimo takų, kai jis kosėja, čiaudėja ar netgi kalba. Užsikrėsti taip pat galima kontaktuojant su daiktais, kurie buvo naudojami sergančio žmogaus, ir ant kurių pasiliko kvėpavimo takų išskyrų ir virusų. Gripui yra būdinga staigi ligos pradžia, dažnai per vieną dieną, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmas, drebulys ir silpnumas.

Kadangi šis virusas plinta oro lašeliniu būdu, dėl to gripo užkrečiamumas yra labai didelis, ypač uždarose patalpose ir šaltuoju sezonu. Kai sergamumas viršija įprastas ribas, šalyje ar teritorijoje skelbiama gripo epidemija, kuri Lietuvoje fiksuojama kone kasmet.

Kaip atskirti gripą nuo peršalimo.

Gripo tipai ir kuo jie skiriasi

Yra keturi gripo virusų tipai: aktualiausi žmonėms yra A ir B tipai. Jie tarpusavyje skiriasi pagal struktūrą, užkrečiamumą ir sukeliamų simptomų stiprumą. Svarbu atskirti kuo skiriasi A ir B gripas, nes jie sukelia sezonines ligos epidemijas.

Gripas A

Gripo A (Influenza A) virusas yra labiausiai paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Todėl kartais atsiranda naujos, agresyvesnės padermės, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas. A tipo gripas lengvai mutuoja ir geba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, dėl to imunitetas prieš jį dažnai būna laikinas. Dėl šių savybių gripo A virusas yra labai pavojingas ir sukelia dideles epidemijas ar pandemijas.

Gripas B

Gripo B (Influenza B) virusas plinta tik tarp žmonių, todėl nėra toks pavojingas globaliniu mastu, bet regionines epidemijas vis tiek sukelia, ypač vaikų tarpe. B tipo gripas vystosi lėčiau, tačiau jo simptomai vis tiek gali būti sunkūs.

Gripo simptomai

Gripo pagrindinis simptomas yra staigus sveikatos pablogėjimas, kai požymiai atsiranda vos per vieną parą. Pradžioje žmogus pradeda skųstis kūno „laužymu“, sąnarių ir raumenų skausmu, akių sausumu, energijos stoka ir šaltkrėčiu. Ligai progresuojant pagrindiniai ir dažniausi gripo simptomai būna tokie:

• karščiavimas (39 °C - 40 °C),
• sloga,
• gerklės skausmas,
• kosulys,
• bendras silpnumas ir nuovargis,
• galvos skausmas,
• raumenų skausmas.

Kartais gripas gali pasireikšti ir be temperatūros, tuomet pagrindiniai simptomai būna bendras silpnumas, kosulys ir raumenų skausmas. Taip pat retesniais atvejais atsiranda vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba apetito stoka.

A gripo simptomai

A tipo gripo eiga būna staigi ir ūmi, nes atsiranda pirmieji simptomai, kaip pakilusi aukšta temperatūra, stiprūs raumenų bei galvos skausmai. Ligonis gali jausti šaltkrėtį, didelį gerklės perštėjimą, kad net sunku ryti seiles, ir sausą kamuojantį kosulį. Gripo A virusas dažniausiai sukelia komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, todėl būtina jį stebėti atidžiau.

B gripo simptomai

B gripo simptomai būna panašūs, bet švelnesni už A gripo. Dažniausiai pasireiškia vidutinio stiprumo karščiavimas, bendras silpnumas, kosulys, pilvo skausmas, pykinimas ar viduriavimas, ypač vaikams.

Kaip užsikrečiama gripu

Gripo virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtę asmenys čiaudi, kosėja ar kalba. Taip pat virusas gali patekti per rankas į burną, nosį ir akis. Dėl to infekcija greičiausiai plinta erdvėse, kurios yra mažos, drėgnos ir retai vėdinamos.

Inkubacinis gripo periodas nuo užsikrėtimo, kai atsiranda pirmieji simptomai, gali trukti 24-72 val., bet dažniausiai 48 val. Nors žmogus jau užsikrėtęs virusu nejaučia susirgimo požymių, jis tampa infekcijos platintoju. Paprastai suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus žmones likus vienai dienai iki pirmųjų gripo simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamumas dar penkias dienas nuo jų pradžios.

Komplikacijos

Gripas gali sukelti įvairių komplikacijų.

• Pirminė virusinė pneumonija - reta, bet itin pavojinga komplikacija, kurią sukelia pats gripo virusas.
• Antrinė bakterinė pneumonija - dažniausiai pasitaikanti komplikacija, kuri pirmiausia pasireiškia kelių dienų gripo eiga, o vėliau prasideda stiprus kosulys, dusulys ir gausus skreplių išsiskyrimas. Neretai dėl šios komplikacijos prireikia hospitalizacijos.
• Bronchitas - komplikacija, ypač pasireiškianti žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kaip astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.
• Kitos komplikacijos - vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, o retesniais atvejais pasitaiko miozitas (dažniau vaikams), Reye sindromas, Guillain-Barré sindromas ar hemolizinis ureminis sindromas.

Kam gripas pavojingiausias (rizikos grupės)

Didžiausia rizika patirti gripo komplikacijas kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams iki penkerių metų, nėščiosioms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei tiems, kas serga lėtinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis.

Gripas vaikams

Gripas vaikams dažnai pasireiškia stipriau nei suaugusiesiems, o gripo užkrečiamumas tarp jų didžiausias. Jie gali platinti virusą net kelias dienas po pasveikimo. Būdingi gripo simptomai vaikams:

• aukšta temperatūra (dažnai virš 39 °C),
• vėmimas,
• viduriavimas,
• kosulys,
• sloga,
• gerklės skausmas,
• dirglumas,
• miego sutrikimai,
• apetito sumažėjimas.

Gripo simptomai vaikams.

Suaugusiems, vyresniems nei 65

Vyresnio amžiaus žmonėms gripas pavojingas, nes dažnai praeina be temperatūros, todėl liga pastebima vėliau. Gripo simptomai šiame amžiuje gali būti:

• nuolatinis silpnumas,
• dusulys,
• kosulys,
• galvos svaigimas,
• apetito stoka,
• skausmai sąnariuose ir raumenyse.

Vyresni nei 65 m. pacientai dažniau patiria gripo komplikacijas, todėl jiems ypač svarbi profilaktika ir savalaikis gydymas.

Gripo gydymas

Labai svarbu yra nesupainioti gripo su paprastu peršalimu, nes ši infekcija yra rimta liga, nuo kurios būna komplikacijų. Reikėtų užtikrinti kokybišką poilsį, atsistatymą, subalansuotą mitybą ir imtis prevencinių priemonių. Diagnozavus gripą, skiriami vaistai, kurie saugo nuo komplikacijų.

• Poilsis ir skysčių vartojimas: Gausus skysčių, arbatų, vandens, sultinių, elektrolitų vartojimas padeda išvengti dehidratacijos.
• Vaistai nuo simptomų: Gripo simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję, nes gydymas dažniausiai būna simptominis.
  • Karščiavimui mažinti - paracetamolis ar ibuprofenas;
  • Slogai - purškalai su jūros vandeniu;
  • Kosuliui - skirti vaistai ar pastilės;
  • Gerklės skausmui - antiseptiniai tirpalai, pastilės.
  Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija.
• Antivirusiniai vaistai: Kai kuriais atvejais šeimos gydytojas gali skirti antivirusinius preparatus, pavyzdžiui, oseltamivirą. Jie strumpina ligos trukmę maždaug viena diena ir mažina komplikacijų riziką, tačiau turi būti pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• temperatūra virš 39 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas;
• pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas;
• atsiranda sąmonės sutrikimas;
• dėl nuovargio sunku atsikelti iš lovos.

Prevencija nuo gripo

Siekiant apsisaugoti nuo gripo ir mažinti jo užkrečiamumą, reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, prisidengti burną bei nosį čiaudint ar kosint, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius ir rankas, užsikrėtus likti namuose, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų ir kasmet skiepytis nuo gripo viruso.

Skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems, bet ypač tiems, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Šie asmenys kasmet gali pasiskiepyti nemokamai, nes vakciną finansuoja valstybė. Geriausias metas vakcinacijai yra atėjus šaltajam sezonui, rudenį ar žiemą, kol neprasidėjo gripo epidemija.

Dažnai rankų plovimas muilu ir šiltu vandeniu sumažina gripo užkrečiamumą. Reikėtų vengti liesti veidą neplautomis rankomis, o sergant dengti burną ir nosį čiaudint ar kosint. Taip pat geriausia rankas dezinfekuoti specialiu skysčiu, nes gripo virusas yra jautrus dezinfekantams.

Nors visiškai išvengti virusų neįmanoma, bet pasirūpinus savo organizmu galima gerokai sumažinti užsikrėtimo riziką. Kasdien reikėtų valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių kurie aprūpina organizmą vitaminais ir antioksidantais. Vitaminas C padeda stiprinti imuninę sistemą, o vitaminas D yra ypač svarbus šaltuoju metų laiku, kai saulės spindulių trūksta.

Imuniteto stiprinimo būdai.

Bendrosios rekomendacijos dėl patalpų dezinfekcijos

Net ir kruopščiai prižiūrimose patalpose yra nemažas kiekis patogenų, kurie sukelia įvairias ligas, skatina pelėsio, grybelio atsiradimą ir pan. Šie veiksniai kenkia ir patalpoms, ir jose gyvenantiems ir / ar dirbantiems asmenims. Taip pat tam tikros paskirties patalpose pasitaiko ir kenkėjų, kurie perneša įvairias ligas. Užterštas patalpų oras neigiamai veikia savijautą, darbingumą, nuotaiką ir gyvenimo kokybę.

Patalpų dezinfekcijai reikalingas tam tikras pasiruošimas

Pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad patalpos būtų kiek įmanoma tvarkingesnės, paviršiai neapkrauti daiktais. Dezinfekavimo metu patalpose neturėtų būti žmonių, todėl rinkdamiesi laiką, kada geriausia atlikti dezinfekciją, į tai atsižvelkite.

Yra keletas patalpų dezinfekavimo būdų:

• Valymas ozonu. Patalpos valomos naudojant ozoną. Valymui naudojami specialūs prietaisai, procesas gana operatyvus bei visiškai saugus, idealiai tinka butams, namams, biurams ir kitoms patalpoms. Valymo metu užtikrinama švara bei gaiva, pašalinami nemalonūs kvapai, atsikratoma ore sklandančių alergenų.
• Dezinfekavimas rūku. Naudojamas pašalinti oro lašeliniu būdu plintančias virusines infekcijas, taip pat bakterines, alergenus, pasiteisina kaip puiki prevencinė priemonė prieš pelėsio, grybelio atsiradimą. Rūku išvalomos net ir sunkiai pasiekiamos patalpų vietos, kurių neįmanoma pasiekti dezinfekuojant kitais būdais.
• Dezinfekavimas garais. Metodas irgi labai efektyvus, lengvai bei greitai įgyvendinamas, dezinfekuojant garais pasiekiamos visos, net ir itin sunkiai pasiekiamos, patalpų vietos. Šis būdas tinka visų paskirčių patalpoms: gyvenamosioms, komercinėms, pramoninėms ar kitoms.

Dezinfekcijos dažnumas priklauso nuo daugelio aplinkybių. Jei konkrečios infekcijos ar kitos priežasties, dėl kurios dezinfekcija būtų reikalinga čia ir dabar, nėra, tuomet patalpas reikia dezinfekuoti profilaktiškai.

Prevencinės priemonės sergant šeimos nariui

Jeigu suserga vienas iš šeimos narių, svarbu nedelsiant imtis prevencinių priemonių, kad neužsikrėstų ir kiti namų gyventojai. Viena iš jų - paviršių dezinfekcija. Svarbu nepamiršti, kad infekciją namuose pristabdysite, jei su kitais šeimos nariais nesidalinsite maistui skirtais indais bei stalo įrankiais. Kai sergate jūs ar kas nors kitas, naudokite tik savo puodelius ir lėkštes.

Orchidėjų dezinfekcija

Virusuoto augalo išgydyti neįmanoma, jį reikia sunaikinti. Virusas labai ilga laika gali nerodyti jokiu isoriniu pozymiu, jis persiduoda su augalo sultimis. Taigi, patys to nezinodami galite uzkresti visa savo kolekcija. Amarai, erkutes ir kitoks brudas virusa labai greitai gali isnesioti. Lygiai tuo pačiu budu gali plisti ir bakterijos bei grybai.

Kaip atrodo virusas ant orchidėjų.

Jeigu augalas serga ir jį persodinate, tai paruoštą, apkarpytą augalą, nuogomis šaknimis visą pamerkite kokioms 5 min. balina.

Laikykitės šių atsargumo priemonių:

• Rekomenduoju uzkrestus augalus laikyti atskiroje nuo sveiku augalu patalpoje.
• Atsiradus kenkėjams gali būti perneštas ant kito augalo.
• Jį reikia atskirai laistyti, panaudojus kokius nors įrankius būtinai reikia jus dezinfekuoti.
• Pačiupinėjus reikia plauti rankas.

Štai kaip atrodo virusas katlėjoje - patvirtinta buvo tyrimais. Pažeidžia ne tik lapus, bet ir žiedus. žiedai nenusidažė visiškai raudonai, liko margumas ir kaip sužinojau šiandien, taip atrodo virusas Cattleya žieduose.

Šiaip at pačio augalo lapų, galite aptikti visokių netaisyklingos formos dėmių, pradžioje, jos gali būti šviesios, vėliau paruduoti, gali pamažu plisti, bet gali tokios ir likti. Taip pat galima įsigyti testerių kurie padės nustatyti pora orchidėjų virusų.

Kai kurios priemonės, naudojamos dezinfekcijai:

• Terminė sterilizacija (degimas).
• Spiritas.
• Balikliai.

Svarbu: Kalio permanganatą aš vis tik bijočiau naudot, vis tik stiprus oksidatorius, augaliukam gali nepatikt. Vaistinėse parduodamas salicilo spiritas, mano nuomone, nėra pakankamas dezinfekcijai.

Jei pastebėjote įtartinų požymių ant savo orchidėjų, nedelsdami imkitės priemonių, kad apsaugotumėte kitus augalus nuo užkrato.

Kaip išvengti komplikacijų

Komplikacijos neretai gali pasireikšti vėlesnėmis gripo sirgimo dienomis. Paprastai po 3-5 gydymosi parų žmogus ima jaustis geriau, tačiau jei staiga sveikata vėl pablogėja ar atsiranda naujų, anksčiau nejaučiamų simptomų, tai gali būti ženklai, kad vystosi gripo komplikacijos. Tam kad jų išvengti, rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, gerti daug skysčių, vengti fizinio krūvio, laiku kreiptis į gydytojus ir neignoruoti simptomų.

Imuniteto stiprinimas

Šiuo metu tikrai siaučia įvairios virusinės infekcijos, kuriomis pastaruosius kelis metus sirgome daug rečiau, daugelio imunitetas susilpnėjo. Tuo tarpu, būtent mūsų imuninė sistema apsaugo nuo ligų, bakterijų ir virusų. Šios sistemos stiprinimas neapsiriboja vien tik mityba arba maisto papildais: imuninė sistema yra mūsų organizmo visuma, ji priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo, darbo bei poilsio režimo.

Organizmo atsparumą virusams gali sustiprinti ir subalansuota bei pilnavertė mityba. Organizmui reikia laiko sukaupti pakankamą kiekį medžiagų ir vitaminų, kurie ir sustiprina imunitetą. Jei norite tai daryti efektyviau, į savo mitybos racioną įtraukite daugiau antioksidantų, vitaminų A, C, E, D, cinko, seleno. Taip pat rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, svogūninių, šakninių ir salierinių daržovių, uogų, vaisių bei raugintų produktų.

Per gripo epidemiją patariama dažniau plauti rankas, vėdinti patalpas darbe ir namie, dezinfekuoti durų rankenas, vengti masinių žmonių susibūrimų. Imuninei sistemai stiprinti, pasak vaistininkų, naudinga vartoti vitaminą C ir D, ežiuolės prepartatus. Taip pat - skiepytis.

Pagrindiniai patarimai:

1. Venkite masinių susibūrimo vietų.
2. Dažnai plaukite rankas. Grįžę namo ne tik nusiplaukite rankas, bet ir veidą, persirenkite.
3. Dažnai vėdinkite kambarius.
4. Pajutę pirmuosius simptomus likite namuose.
5. Čiaudėkite į sulenktos rankos linkį.
6. Venkite spausti ranką ar bučiuoti skruostą.
7. Valgykite daugiau žalių daržovių.
8. Būdami viešoje vietoje dėvėkite medicininę kaukę.

tags: #namuose #sergantis #gripu #ligonis #kaip #dezinfekuoti